„Santaka“ / Žinomas finansininkas pasigenda Vilkaviškio vizijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-29 06:43

Dalinkitės:  


Finansų specialistas Arnoldas Burkovskis įsitikinęs, kad miesto pažanga priklauso nuo gero biudžeto planavimo ir valdymo, bendros miesto vizijos bei noro kurti.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Žinomas finansininkas pasigenda Vilkaviškio vizijos

Eglė MIČIULIENĖ

Įvairiose finansų institucijose, Lietuvos bei užsienio verslo įmonėse dirbęs finansų specialistas, verslo konsultantas, buvęs Lietuvos ūkio viceministras, šiuo metu – VĮ Turto banko generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Taip trumpai būtų galima apibūdinti Arnoldą BURKOVSKĮ, kuris retkarčiais užsuka į Vilkaviškį ir prisipažįsta mūsų miestui jaučiantis tam tikrų sentimentų.



Priklauso nuo valdžios

– Paskutinį kartą kaip oficialus asmuo Vilkaviškyje lankėtės beveik prieš ketverius metus, dar būdamas ūkio viceministru. Tuomet minėjote, kad turite sąsajų su Vilkaviškiu.

– Taip. Gyvenau Vilkaviškyje ankstyvoje vaikystėje. Iki šiol atvykstu čia keletą kartų per metus aplankyti savo giminaičių.

– Tais laikais, kai gyvenote Vilkaviškyje, mieste gyvavo pramonė: veikė konservų, siuvimo fabrikai, metalo dirbinių gamykla. Kitų miestų kontekste Vilkaviškis atrodė tikrai neblogai. Dabar, regis, gyvenimas kituose miestuose juda į priekį, o pas mus – štilis.

– Labai daug dalykų priklauso nuo vietinės vadovybės. Turbūt ryškiausias pavyzdys yra Druskininkai, kurie iš merdinčio miesto tapo vienu pažangiausių Lietuvoje. Yra ir priešingų atvejų. Lankausi Vilkaviškyje ir matau, kad jis atsilieka, praranda pozicijas. Deja, tai akivaizdu. Tai, kas padaryta ar nepadaryta per paskutinius 20 metų, didele dalimi susiję su vietos valdžia.

– Valdininkai visuomet randa pasiteisinimų. Štai Druskininkams lengviau, nes miestas turi kurorto statusą, Marijampolei paprasčiau, nes ji yra administracijos centras, ir t. t.

– Ne vieno miesto meras taip linkęs pasiteisinti. Čia tiktų visiems žinoma patarlė apie blogą šokėją... Taip, Druskininkai – kurortas. Bet prieš 20 metų jis buvo daug blogesnėje situacijoje nei Vilkaviškis. Tačiau paimkime, pavyzdžiui, kad ir Kretingą. Nei kurortas, nei apskrities centras, bet puikiai tvarkosi. Arba Telšiai – ten pramonė yra mirusi, bet miestas atsigavęs. Net ir Kazlų Rūda pažengusi nemažą žingsnį į priekį. Kaip ir sakiau, tai didele dalimi priklauso nuo pačios rajono valdžios.

Per tą laiką, kiek man teko būti viceministru, nedidelių miestų vadovai pateikė įvairių prašymų struktūrinei paramai ar privačiai ir viešai partnerystei. Deja, iš Vilkaviškio rimtesnių projektų, kuriuos būtų inicijavusi vietinė valdžia arba vietinis verslas, nebuvo.



Trūksta vizijos

– Kaip manote, kur šio sąstingio priežastis?

– Manau, kad pirmiausia trūksta vizijos. Turėtų būti idėjų – geresnių ar blogesnių, bet jų turi būti. Prieš ketverius metus važinėjau po mažesnius Lietuvos miestus. Vienu metu lankiausi Šakiuose, Vilkaviškyje ir Marijampolėje. Turiu pasakyti, kad Vilkaviškio rajono valdžios požiūris stipriai disonavo su šakiečių ir marijampoliečių požiūriu. Pastarieji bent turėjo viziją, o Vilkaviškyje buvo tiesiog tuščia.

Dar viena paradoksali situacija. Žinome, jog dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius rūpinasi Vilkaviškio rajono reikalais. Bet kaip esant tokiai situacijai nesugeba pasitempti pats miestas, mane stebina. Jei rajono valdžia, turėdama puikius trejus metus, neišnaudos galimybių ir nesugebės pasinaudoti palankia politine konjunktūra, t. y. A. Butkevičiaus palankumu Vilkaviškiui, tai bus tiesiog prarastas šansas.

Plėtros galimybės Vilkaviškio rajone gali būti susijusios su žemės ūkiu. Pažiūrėkime kad ir į Pasvalį, kurį, beje, kuravo tik vienas Seimo narys – ir net ne Vyriausybės narys. Miestas yra gerokai mažesnis nei Vilkaviškis, bet ten padaryta daug. Atsiradę gamyklėlių, nedidelių verslo, energetikos įmonių – nedideliam miestui tai tikrai geras pasiekimas. Arba paimkime, pavyzdžiui, Joniškį. Abu šie miestai ūgtelėjo atsispirdami į žemės ūkį.

Vienas svarbiausių dalykų – tinkamas savivaldybės požiūris į vietinį verslą, jo rėmimas ir palaikymas. Kaip tik tai padėjo pakilti Kretingos savivaldybei. Tai ilgas procesas, bet jis efektyvus. O jei dialogo tarp verslo ir savivaldybės nėra – nieko nebus.

– Kokios, Jūsų nuomone, gali būti verslo plėtros perspektyvos tokiame mieste kaip Vilkaviškis?

– Vilkaviškis yra šalia Kaliningrado srities ir Lenkijos, tačiau to nesugebėta išnaudoti, nors galimybių esama įvairių. Štai Druskininkai pasinaudojo šalia esančiu Gardinu bei iš jo atvykstančiais turistais.

Pažiūrėkime į Tauragę. Ten pramonės irgi buvo nelikę, bet atsirado ir suklestėjo privatus industrinis parkas. Deja, Vilkaviškyje panašių iniciatyvų bent jau negirdėjau.

Kitas dalykas – stiprus žemės ūkis. Didelių žemdirbystės ūkių Vilkaviškio rajone tikrai yra, bet integracijos, sinergijos su savivaldybe nejuntama. O kad ji būtų juntama – vėlgi reikia turėti idėjų, viziją ir, svarbiausia, norą ką nors sukurti.

Privačios ir viešosios partnerystės būdu Savivaldybė galėtų padaryti tikrai daug. Kai man teko rengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinimo, iš visos Lietuvos sulaukėme apie 2000 pasiūlymų. Kaip minėjau, Vilkaviškiui jaučiu sentimentų, taigi pasidomėjau, tačiau... nieko rimto nepamačiau.

Todėl reikėtų, kad į Savivaldybės administraciją, rajono Tarybą ateitų bent kiek verslo „paragavęs“ žmogus – ir geriau ne vienas.



Numatoma pokyčių

– Ar, Jūsų nuomone, pakankamai lėšų skiriama ekonomikos vystymui ir verslo paramai?

– Parama gali būti valstybės ir savivaldybės lygmens. Valstybiniu lygiu tiek iš struktūrinių fondų ir iš biudžeto, tiek iš Ūkio ar Žemės ūkio ministerijų parama skaičiuojama milijardais. Ekonomikos skatinimui naudojama maždaug apie trečdalis šalies biudžeto (neįskaičiuojant struktūrinių lėšų). Kiek miestai sugeba pasiimti – tai jau kitas klausimas. Vieni geba pasiimti labai daug, kiti – beveik nieko. Dalį tos paramos gauna verslai ir įmonės. Kad gautum paramą, reikia idėjų, projektų ir biurokratinio darbo. Manau, kad nėra tokio verslo, kuris negalėtų gauti visiškai jokios paramos, jei tik turi pakankamai iniciatyvos ir bent minimalų žinių kiekį.

Šiuo metu laikotarpis nepalankus, nes praėjusio periodo struktūrinių fondų parama baigėsi. Bet artėja naujas periodas ir būtina domėtis, kas bus daroma, nes struktūrinės paramos verslo rėmimo politikoje numatoma svarbių pokyčių. Sakykime, anksčiau didelės dalies paramos nereikėjo grąžinti – ji buvo tarsi ant lėkštutės atneštas maistas, o dabar daugiau krypstama į tai, kad atsipirkusią paramą reikės grąžinti. Tai – kaip investicijos, t. y. bus duodama ne žuvis, o meškerė. Aš tokią metodiką vertinu pozityviai. Žinau, kad yra verslo atstovų ir konsultantų, kurie tuo intensyviai domisi.

Kaip sakiau, teisę teikti paramą verslui turi ir kiekviena savivaldybė. Daug savivaldybių tuo naudojasi. Tai ir tiesioginė piniginė parama, ir paskatos pagelbstint spręsti biurokratinius klausimus ar suteikiant patalpas, tai ir konsultavimas per savivaldybės įstaigas. Kokia ta parama konkrečiai Vilkaviškyje, komentuoti negaliu. Tačiau galiu pasakyti, kad kažkada gerą įspūdį paliko Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, laikytas vienu iš stipresnių centrų Lietuvoje. Manau, ši institucija galėtų būti tam tikras žinių centras ir vienas iš kelių į sėkmę vietiniam verslui. Juk smulkiajam verslui susirinkti visą informaciją yra sudėtinga, todėl reikia žmonių, kurie tuo domėtųsi, analizuotų ir galėtų perteikti kitiems bei atliktų visą nemalonų, bet reikalingą biurokratinį darbą.

– Sakote, kad Savivaldybė turi teisę remti verslą. Bet teisės neužtenka – reikia turėti ir pinigų. O finansinė padėtis rajone šiuo metu sunki: Savivaldybė įsiskolinusi, kai kurių įmonių darbuotojai po mėnesį ar du negauna pinigų. Vargu ar esant tokiai situacijai galima kalbėti apie paramą privačiam sektoriui.

– Tai – visiškai skirtingos temos. Juk negalėjimas mokėti algų pirmiausia susijęs su blogu finansų valdymu ir planavimu. Čia kaip ir gyvenime: vienos šeimos linksmai gyvena savaitę po algos, o paskui skolinasi, kitos sugeba susitaupyti ar bent išgyventi iki kitos algos. Tad jei Savivaldybė savo darbuotojams įsiskolino, vadinasi, ji kažką „praskaičiavo“ arba per daug išlaidavo. Juk ne visos savivaldybės – skolininkės. Palyginčiau du skaičius: Vilkaviškio savivaldybės skola – 5,7 mln. Lt, o Panevėžio miesto – 6,3 mln. Lt. Bet Vilkaviškis – tai ne Panevėžys... Tad pirmiausia turime kalbėti apie netinkamą finansų valdymą rajone.

Taip, savivaldybės stipriai priklausomos nuo šilumos ir vandens ūkio, komunalinio sektoriaus bei kt. Vienose savivaldybėse tai – tarsi Dievo bausmė, o kitos iš tos „bausmės“ dar sugeba pasidaryti papildomą pajamų šaltinį. Labai teigiamas pavyzdys – akivaizdžiai geri pokyčiai Akmenės rajone, įvykę atėjus naujam merui. Ir nereikia sakyti, kad Akmenė gyvena gerai, nes turi cemento gamyklą. Gamykla buvo ir prieš penkerius ar dešimt metų, bet miestas ilgą laiką smuko.

Prieš ateidamas į viešąjį sektorių, tai yra prieš tapdamas ūkio viceministru, aš užsiėmiau bankrutuojančių, tiksliau – faktiškai jau bankrutavusių, įmonių pirkimu. Dauguma jų, kurias buvau vienas ar su kolegomis nusipirkęs, vėliau tapo pelningos. Taigi galiu pasakyti, kad pirmiausiai visur reikalingas sėkmingas biudžeto planavimas. Tačiau finansininkams irgi reikalinga vizija – ką ir kaip norima padaryti. Jei rajono galvos visiškai neturi supratimo apie finansus, nieko gero nebus.

O grįžtant prie to, kad kai kuriems žmonėms, ypač iš sunkiausiai gyvenančių socialinių sluoksnių, neišmokami atlyginimai, pasakyčiau vienareikšmiškai: finansų planavimas ir valdymas Savivaldybėje yra labai blogas. Galbūt reikia samdytis konsultantus, gal dar kažko imtis, tačiau taip būti negali.



Apie bankininkystę

– Sugrįžkime prie dabartinių Jūsų pareigų. Ketvirti metai esate VĮ Turto banko vadovas. Šis bankas skiriasi nuo kitų. Turbūt paskolų nedalijate ir kreditų neteikiate?

– Tikrai ne. Indėlių nepriimame ir paskolų nesuteikiame. Dvi pagrindinės Turto banko funkcijos – „blogų skolų“ valstybei išieškojimo ir paskolų, kurias suteikia Finansų ministerija, administravimas bei valstybės infrastruktūros projektų finansavimas. Pavyzdžiui, šiuo metu finansuojame Klaipėdos policijos komisariato, ligoninės statybas ir panašius dalykus.

– Ar Vilkaviškio rajone yra objektų, kurie būtų Turto banko dispozicijoje ar kitaip susiję su šio banko veikla?

– Vilkaviškyje turėjome vieną nedidelį statinį. Kadangi mūsų objektai yra ne savivaldybių, o valstybės reikšmės, tai paprastai jie yra tik didžiuosiuose miestuose, buvusių apskričių administraciniuose centruose. Daugiausiai finansuojamų objektų turime Vilniuje ir Klaipėdoje. Ateityje, jei Seimas priimtų įstatymą dėl centralizuoto turto valdymo, savivaldybės galėtų naudotis mūsų paslaugomis. Šiandien to nėra.

– Kalbant apie pačią bankininkystę, kas pasikeitė per tuos metus, kai atėjote dirbti į šią sistemą iš Ūkio ministerijos?

– Įžvelgčiau tris pasikeitimus. Technine prasme – gerokai išaugo elektroninė ir internetinė bankininkystė. Kitas pokytis – kad bankų kreditavimo politika, palyginti 2007 m. ir 2013 m., smarkiai skiriasi. Bet svarbiausia – ryškūs pokyčiai finansų sektoriuje. Kredito unijos šiandien yra daug stipresnės. Prieš penkmetį praktiškai nebuvo greitųjų kreditų sistemos. Beje, prieš ketverius metus Lietuvoje buvo ir dviem bankais daugiau.

Pati kreditavimo sistema 2007 m. Lietuvoje buvo stipresnė nei šiandien, bet ne tokia „sveika“. Paprasčiau kalbant, tai galime palyginti su žmogaus organizmu: prieš ligą jis lyg ir buvo stipresnis, bet liga jau puolė. Dabar ligos jau gerokai apgydytos, bet fiziškai organizmas dar nėra atsigavęs. Panašiai yra su mūsų finansų sistema. Pavyzdžiui, apie „Snoro“ ir Ūkio banko problemas buvo kalbama paskutinius dešimt metų. Šiandien tų bankų jau nebėra, tačiau kur kas didesnis dėmesys skiriamas kredito unijoms. Jos yra gerokai sustiprėjusios, profesionalesnės ir jau gali konkuruoti su bankais – skirtingai nei prieš keletą metų, kai kredito unijos, rodos, neturėjo perspektyvos, nes bankai tiesiog švaistėsi paskolomis. Taigi šia prasme bankai atrodė stipresni, nes buvo daug didesnės apyvartos, didesnis paskolų portfelis. Tačiau tada jau „puolė ligos“, nes diversifikacija, rizikos išskaidymas buvo gerokai mažesnis nei dabar, taip pat mažas dėmesys skirtas kredito unijoms. Ne viena unija dėl finansinių priežasčių ir užsidarė, dalis žlugo dėl neprofesionalumo. Taigi ligas, kurios bankininkystės sektoriuje buvo prieš 20 metų, „Komercijos“, „Nidos“ ir kitų panašių bankų laikais (neprofesionalumas, kapitalo trūkumas, kartais ir sąžiningumo stoka), „praserga“ ir kredito unijos.

Tačiau sistema sveiksta. Jei politikai jos nepagadins – ir visiškai pasveiks.



Laisvalaikis – kelionėms

– Dirbote versle, politikoje, finansų sistemoje. Kokioje srityje save realizuojate geriausiai?

– Finansų. Esu baigęs fizikos, ekonomikos ir finansų mokslus. Finansų valdymas yra man artimiausia sritis, kurioje jaučiuosi geriausiai ir kurią geriausiai suvokiu. Taip, turiu glaudų ryšį su verslu, įmonių valdymu, kuriuo, be viso kito, kaip finansininkas užsiėmiau gal 15 metų.

Dirbdamas ūkio viceministru įgavau daug patirties. Tai buvo pats įdomiausias, pats intensyviausias mano darbas. Bet sužinojęs, kas yra politika iš arčiau, į tai grįžti vargu ar norėčiau.

– Ekonomika, politika, verslas, finansai – sudėtingos ir rimtos sritys. Kaip nuo jų pailsite?

– Mano laisvalaikis labai įvairus. Tai – knygos, sportas, draugai, kelionės, muzika ir kt. Mėgstu keliauti – daug ir įvairiai: ir su kuprine į kalnus, ir į ledynus ar dykumas, po džiungles ir po miestus. Esu aplankęs beveik 100 pasaulio valstybių. Tačiau tai jau būtų visai kita pokalbio tema.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas