|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-03-23 08:57
Birutė NENĖNIENĖ
Buvo reikalaujama laiško forma mintį išdėstyti ne mažiau kaip 500 žodžių rašinyje. Rajoninio turo vertinimo komisijos pirmininkė, Švietimo skyriaus specialistė Rita Vaščėgienė sakė, jog vaikai adresatais pasirinko močiutę, senelį, draugus, pašto darbuotojus, užsienyje dirbantį savo tėvelį, Karlsoną, Mažąjį Princiuką ir kt. Pasakojimo savitumu išsiskyrė devintos klasės mokinės Eglės Benekoraitytės iš „Aušros“ vidurinės mokyklos tekstas (mokytojas A.Damušis). Jos ir Dainoros Vidrinskaitės iš Kybartų pagrindinės mokyklos (mokytoja A.Strakauskaitė) bei Giedrės Babušytės iš Sūdavos vidurinės mokyklos (mokytoja B.Puskunigienė) rašiniai pasiųsti į trečią turą. Į tarptautinį turą bus atrinktas tik vienas rašinys iš Lietuvos. Geriausiai įvertintų rašinių autoriai bus apdovanojami kiekvienos šalies nuožiūra spalio mėnesį, minint Pasaulinę pašto dieną. Keli rajoninio turo rašinių autoriai paskatinti Švietimo skyriaus padėkos raštais. Tai – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos moksleiviai Edmundas Finagėjevas (7 klasė) ir Karolina Strolytė (6 klasė), Kybartų pagrindinės mokyklos septintokas Arnoldas Kargelis ir Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos šeštokė Ieva Senkutė. Konkurso tema dalį mokinių paskatino pasidomėti pašto istorija, ėmėsi ją vaizdžiai perpasakoti tariamiems adresatams. Dalį rašinių jungė ta pati mintis: pastaruoju metu laiškų rašoma mažiau, nes vis daugiau, ypač jaunų žmonių, naudojasi elektroniniu paštu. Vaikai rašo, jog naudotis elektroniniu paštu ar rašyti žinutes mobiliuoju telefonu norėtų išmokyti ir savo adresates – močiutes. Kybartietis Arnoldas Kargelis savo laiške draugui Antonijui į Italiją, ne tik grožisi tos šalies gamta bei didžiausiu ežeru Gardu, bet ir giria mūsų krašto gamtą ir Vištyčio ežerą. Berniukas rašo: „Nors populiarėja elektroninis paštas, tačiau man labai patinka laukti. Patinka laukti paštininko... laiško. Man smagu, kad laiškas gali keliauti. Aš negaliu – o jis gali!“ Klampučių pagrindinės mokyklos moksleivė Inga Makaravičiūtė močiutei papasakoja, kaip ji kitame laiške savo naujai draugei užsienietei rašysianti apie pašto istoriją. Mergaitė teigia, jog dabartinis jų susirašinėjimas elektroniniu paštu neatrodo romantiškai. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos šeštokė Ieva Senkutė laiške močiutei dalijasi prisiminimais ir tuo, ką patyrė ir sužinojo apie paštą ir laiškus maža besilankydama jos darbo vietoje – kaimo pašte. „Mėgindavau įsivaizduoti: gauna žmogus laišką, atplėšia, o ten – gražūs linkėjimai, malonios žinios, spalvotos nuotraukos, atvirukai. Prisimenu ne vieną senyvo amžiaus moterį, kurios dažnai užsukdavo į paštą vis klausdamos, ar nėra laiško. Matydama, kad aš smalsiai klausausi, Tu, močiute, man aiškindavai, jog tų moterų sūnūs tarnauja sovietinėje armijoje, kad mamoms neramu dėl jų likimo. Tada supratau, kodėl kartais ir laiškai nėra linksmi, ir žinios juose ne pačios geriausios“, – rašo gižietė. „Aš manau, kad ir manęs nebūtų buvę, jei ne senasis paštas. Ten susitiko mano tėvai. Sako, kad buvo tokia mada susitikti miesto centre, prie pašto... Aš paštininkus lyginu su knygnešiais... Puiku, kad dabar laisvai, greitai atkeliauja lietuviškas žodis į kiekvieno namus“, – rašo vilkaviškietė Karolina Strolytė. Publikuota: 2006-03-23 08:57:01 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|