„Santaka“ / Senolių viltis sugriovė emigracija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-22 07:31

Dalinkitės:  


Vieniši likę Algis ir Elvyra Penčylai ilgisi dienų, kai jų namuose augo globotiniai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Senolių viltis sugriovė emigracija

Eglė KVIESULAITIENĖ

Svetimus vaikus daug metų globoję gražiškiečiai senatvėje jaučiasi vieniši.

Solidaus amžiaus porai lėtai slenkančias dienas praskaidrina tik aibė keturkojų augintinių.



Grįžo prie šaknų

Kai aštuntą dešimtį įpusėjęs Algis Penčyla išgirsta kalbant apie jaunimo emigraciją, jam iš karto suspaudžia širdį. Sibiro tremtyje daugiau nei dešimtmetį iškentusiam vyrui atrodo, jog jauni žmonės paprasčiausiai nebežino, ko nori. Turėdami gerą gyvenimą Lietuvoje, jie traukia į svetimą šalį ieškoti tariamos laimės. Labiausiai vyrui širdį skauda dėl savo augintinės, nes tikėjosi, kad ši senatvėje būsianti paguoda.

Kai prieš daugiau nei du dešimtmečius kauniečiai Elvyra ir Algis Penčylai grįžo į Gražiškius, abu buvo dar pakankamai stiprūs ir energingi. Savų vaikų nesulaukusi pora Kaune paliko trijų kambarių kooperatinį butą ir atsikraustė į namelį Gražiškiuose prižiūrėti solidaus amžiaus giminaičio. Elvyrai šis namas, kuriame vietoj kanalizacijos „tarnavo“ kibiras, buvo mielesnis už miestų patogumus. Mat čia prabėgo jos vaikystė, čia gyveno seneliai ir kelios giminės kartos. Gerai apmokamą darbą Kaune turėjęs Algis taip pat linko prie šaknų: Vilkaviškio rajone, prie Alvito, buvo jo giminės žemės.



Globotinių netrūksta

Kaip prisimena gražiškiečiai, geranoriškai nusiteikusių Penčylų namuose prieglobstį rasdavo visi: tiek vaikai iš asocialių šeimų, tiek globos namų auklėtiniai. Geri žmonės negalėdavo atstumti net gyvūnų, tad vietiniai žmonės dažnai tuo ir pasinaudodavo. Žiūrėk, prie Penčylų kiemo tvoros jau ir kiauksi koks beglobis šuo ar kniaukia katinas. Pastarųjų net suskaičiuoti neįmanoma, o štai šunų vienu metu gražiškiečių namuose ir kieme gyveno keturios dešimtys. Tiesa, dabar ši šeimyna sumažėjusi iki... septyniolikos. Vienus šeimininkai atidavė pageidavusiems žmonėms, kiti per tiek metų nugaišo. Nors išmaitinti tokią daugybę augintinių iš pensijos ne taip jau lengva, neoficialių gyvūnų globos namų gyventojai nebadauja. Visi prižiūrimi ir mylimi. Kaip prasitarė A. Penčyla, kai yra gyvūnų namuose, bent ne taip tuščia.

Vyras mena senus malonius laikus, kai tik atsikrausčius į Gražiškius į jų kiemą atstriksėjo graži mergaitė. Ją atvedusi močiutė prašė pamokyti siūti. Mat E. Penčylienė – gera šeimininkė ir siuvėja. Kadangi iš pradžių į savo namus, esančius už poros kilometrų, mergaitė tamsiais žiemos vakarais baimindavosi pareiti, vis dažniau likdavo nakvoti pas Penčylus. O netrukus daugiavaikės šeimos atžala užsiliko visam laikui.



Padėjo mokytis

Penčylai Sidona rūpinosi tarsi sava, o ir ši atsilygindavo meile, padėdavo buityje, tvarkėsi kaip savo namuose. A. Penčyla iš atminties traukia įvairius prisiminimus: kartais paauglei reikėdavę ne tik meilės, šilumos, bet ir griežtesnio žodžio. Griežtą „ne“ A. Penčyla tarė tuomet, kai baigusi pagrindinę mokyklą mergina norėjo vykti į Vilkaviškį ir įsidarbinti siuvimo fabrike. Gyvenimo patirties turinčiam vyrui atrodė, kad neblogai besimokiusiai Sidonai pirmiau reikia įgyti specialybę. Griežtą, tėviškai tvirtą nuomonę A. Penčyla išsakė ir tuomet, kai mergina norėjo mesti vidurinę mokyklą ir kurti šeimą. Kategoriškas žodis tada padėjęs išgelbėti nepilnametės ateitį.

Baigusi vidurinę mokyklą, Penčylų augintinė pirmą kartą paragavo savarankiško gyvenimo. Jau tada Sidona svajojo daugiau užsidirbti ir išvažiavo į Vokietiją tvarkyti vietinių gyventojų namų. Tačiau darbas nebuvo lengvas. Ištvėrusi vasarą, mergina Vokietijoje sutiko pažįstamą vairuotoją ir strimgalviais parlėkė į namus.

Savo valios primesti nenorėję Penčylai vis dėlto patarė Sidonai mokytis, davė pinigų korepetitoriams. Pasirengusi papildomai, mergina įstojo į universitetą, baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, įsidarbino pedagoge, ištekėjo.



Pakeitė planus

„Įtėviui“ atrodė, kad jaunai šeimai nieko netrūko: gyveno erdviame Penčylų bute Kaune, gimė sūnelis ir dukrelė, Sidonos vyras turėjo neblogai apmokamą darbą, netgi padarė karjerą savo srityje.

A. Penčyla pats nupirko jaunai šeimai mašiną, kad tik galėtų dažniau atvažiuoti į Gražiškius aplankyti jų ir tikrosios Sidonos mamos.

Kai „įdukra“ užsiminė, kad visai norėtų gyventi kaime, nes nuo miesto oro dažnai serga vaikai, A. Penčyla pardavė turėtas žemes ir už gautus pinigus Gražiškiuose nupirko namą.

Senolis tikėjosi, jog galbūt kada ateityje, kai nebepajėgs prižiūrėti savo būsto, persikels pas Sidonos šeimą ir laimingai nugyvens paskutines senatvės dienas. Bus kam ir vandens senatvėje paduoti, ir karšto viralo išvirti.

Tačiau nupirktas namas liko tuščias. Užsidirbti vasarai į Vokietiją išvykusi Sidona su šeima svečioje šalyje taip ir liko. Trisdešimtmetį perkopusi moteris tvarko vokiečių namus ir yra patenkinta savo naujuoju gyvenimu bei uždarbiu. Vasarą buvo sugrįžusi į Gražiškius paviešėti pas mamą. Vokietijoje gerai įsikūrusi ir Sidonos vyresnioji sesuo.



Skauda širdį

E. Penčylienė sakė puikiai suprantanti „įdukrą“ – ši pasirinko gyventi taip, kaip geriau jai ir jos šeimai. Juk tai natūralu, kad jauni žmonės tvarkosi savaip. Pasak gražiškietės, lygiai taip pat neretai elgiasi ne tik globotiniai – vienišus tėvus palieka ir tikri vaikai.

– Kol dar pajėgiame, patys apsitriūsiame, maisto pasigaminame, į pagalbą pasisamdome kokį kaimo žmogų. O kai nebepajėgsime, gal teks eiti į senelių namus, – situacijos nedramatizavo E. Penčylienė.

Tačiau jos vyras neslėpė apmaudo. Jam labai skaudu, jog išmokslinta Sidona Vokietijoje dirba, anot jo, tarnaitės darbą, kad gyvena nuomojamame būste, nors čia turėjo savus namus.

Vis dėlto solidaus amžiaus vyras pripažįsta: kad ir kaip dabar skaudu, sugrąžinus laiką atgal jis ir vėl imtųsi globos. Tie metai, kai namuose krykštavo vaikai, kurių šeima ilgiau ar trumpiau globojo ne vieną, kai abu su žmona jautėsi jiems reikalingi, buvo patys gražiausi...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas