|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-03-23 08:51
|
|
|
Šiandien valstybinio socialinio draudimo darbuotojai mini savo profesinę dieną. Ta
proga sveikinu visus kolegas ir mūsų klientus.
Valstybinio socialinio draudimo pradžia Lietuvoje laikoma 1926 m. kovo 23 d., kai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis pasirašė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba socialinio draudimo reikalams tvarkyti.
Tarpukaryje Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas. Jis veikė pagal
Ligonių kasų įstatymą. Jis nustatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja
valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims, bei jų šeimos nariai. Juo nebuvo
draudžiami žemdirbiai, kurių buvo apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Pagal šį
socialinį draudimą buvo suteikiamas nemokamas gydymas, ligos, laidojimo, motinystės
pašalpos.
1936 m. buvo įvestas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, privalomai buvo draudžiami fabrikų, miško įmonių, statybų, kelių, uostų, telegrafo, bei gatvių tvarkymo darbininkai
ir tarnautojai.
1938 metais priimtas Nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų dirbančių žemės ūkiuose
įstatymas.
Apie socialinį draudimą Vilkaviškyje tarpukario laikotarpiu žinių neturime.
Jonas ZINKEVIČIUS
VSDFV Vilkaviškio skyriaus
direktorius
Šiandien valstybinio socialinio draudimo darbuotojai mini savo profesinę dieną. Ta proga sveikinu visus kolegas ir mūsų klientus. |
Valstybinio socialinio draudimo pradžia Lietuvoje laikoma 1926 m. kovo 23 d., kai Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis pasirašė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba socialinio draudimo reikalams tvarkyti.
Tarpukaryje Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas. Jis veikė pagal Ligonių kasų įstatymą. Jis nustatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims, bei jų šeimos nariai. Juo nebuvo draudžiami žemdirbiai, kurių buvo apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Pagal šį socialinį draudimą buvo suteikiamas nemokamas gydymas, ligos, laidojimo, motinystės pašalpos.
1936 m. buvo įvestas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, privalomai buvo draudžiami fabrikų, miško įmonių, statybų, kelių, uostų, telegrafo, bei gatvių tvarkymo darbininkai ir tarnautojai.
1938 metais priimtas Nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų dirbančių žemės ūkiuose įstatymas.
Apie socialinį draudimą Vilkaviškyje tarpukario laikotarpiu žinių neturime.
Jonas ZINKEVIČIUS
VSDFV Vilkaviškio skyriaus direktorius
Publikuota: 2006-03-23 08:51:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|