„Santaka“ / Gimusi ne iš meilės, bet išaukštinusi meilę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-18 07:55

Dalinkitės:  


Salomėjos Nėries gyvenimas suposi jausmų verpetuose.

Gimusi ne iš meilės, bet išaukštinusi meilę

Palaimintosios mergelės Salomėjos dienos išvakarėse, 1904 m. lapkričio 17 d., gimė poetė Salomėja Nėris, kaime vadinta Seliomija, Saliute. Ji augo nuo seno Bačinskų giminei priklausiusiame Kiršų kaimo vienkiemyje.



Buvo jautrios prigimties

Sakoma, kad Salomėja gimė ne iš meilės. „Devyniolikmetė Salomėjos mama, turtingo ūkininko dukra, nenorėjo tekėti už mažo, šlubo, tik piršlybų dieną pirmąkart pamatyto Simono Bačinsko, bet buvo varu išvaryta. Po vestuvių ji verkė visą naktį, jaunikis įsižeidęs miegojo klėtyje, o svečiai nežinojo, ką ir daryti“, – rašo R. Subačius straipsnyje „Nudeginta Stalino saulės“ (knyga „Dramatiškos biografijos“).

Senelio ir tėvo pasakos, motinos giesmės stipriai veikė jautrios iš prigimties mergaitės vaizduotę. Salomėjos pusseserė Magdalena prisimena: „Iš pat mažens ji buvo svajinga, nemėgo draugystės, norėdavo pabūti viena. Į viską greit reaguodavo, greit įsižeisdavo, o supykusi ilgai neatleisdavo, netgi slėpdavosi ir verkdavo. Būdama geros nuotaikos, Salomėja būdavo švelni, linksma, žaisdavo kartu. Apskritai, ji buvo užsispyrusi, visur turėjo būti jos viršus, visi jai turėdavo nusileisti.“

Salomėja ir jos broliai bei seserys mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Merginai ypač patiko literatūros, kalbų, piešimo pamokos, tačiau sunkiai sekėsi matematika. Būsimoji poetė svajojo tapti dailininke.



Jausmų verpetuose

Saliutė buvo mažaūgė, storoka, mažakalbė, mėgo rimtą literatūrą. Noriai lankydavo bažnyčią, priklausė katalikiškai ateitininkų kuopelei, redagavo laikraštėlį „Ateities žiedai“.

Jos jaunystės dienoraščio puslapiuose gausu nusivylimo, melancholijos proveržių, gimsta minčių užsivilkti vienuolės abitą.

1923 m. žurnale „Ateitis“ buvo išspausdintas pirmasis jaunos poetės eilėraštis „Pajūry“, pasirašytas Salomėjos Neries slapyvardžiu (Neris rašyta be taško).

Kai „Žiburio“ gimnazijoje per brandos egzaminus apsilankė Lietuvos universiteto profesorius Juozas Eretas, Salomėja pasiryžo stoti į Teologijos-filosofijos fakultetą. Tada ji pirmąkart pamatė savo būsimą didžiąją meilę, garsų profesorių Juozą Eretą.

Bet iki to laiko dar buvo pirmoji meilė klasės draugui Stasiui. Žavėjosi ja ir būsimasis poetas Salys Šemerys-Šmerauskas, komunistas pogrindininkas Pijus Glovackas.

Kaune Salomėją užvaldė meilė vienam iš „Ateities“ žurnalo redaktorių – Jonui Griniui. Iš pragaištingų kančių, kai „nemylima mylėjo“, gimė ankstyvosios poezijos rinkinys „Anksti rytą“. J. Griniui išvykus į kelionę po Europą, Salomėja rašo „sukruvintos širdies“ eiles:



Paskutinį mano meilės lašą

Aš išgersiu šiandien su tavim,

O rytoj: tave likimas neša,

Aš liekuosi kruvina širdim.



Aš išgersiu šiandien paskutinę

Laimės taurę su tavim kartu.

O rytoj, man peilį į krūtinę

Smeigęs, iškeliausi Tu.




Ją iš liūdesio bandė prikelti visas būrys gerbėjų: Juozas Ambrazevičius, Juozas Grušas, Juozas Paukštelis ir kiti, dažnai lankė poetas kraštietis Juozas Tysliava.

Besimokančią trečiame kurse Salomėją aplankė jos didžioji meilė profesoriui Juozui Eretui. Po ilgų kančių katalikiškai auklėta Salomėja pakluso aklos meilės balsui, pamilo vyresnį, vedusį ir turintį vaikų vyrą.



Be bažnyčios, be altorių,

Be sumainymo žiedų,

Žirgai skrenda, kiek tik nori, –

Skrendam, lekiam vienu du!




Įkvėpta meilės, per metus Salomėja parašė apie 100 savo geriausių eilėraščių.

J. Eretas, matyt, vis dėlto pamilo jaunąją poetę, bet šeimos neišsižadėjo, o kai pasigyrė, kad jam gimė dukrelė, S. Nėris su gėlių puokšte ligoninėje aplankė mylimojo žmoną. Ši ją pamačiusi tik nusisuko.

Į meilės istoriją įsipynė ir prezidentas A. Smetona, sutikęs su siūlymu S. Nėrį išsiųsti mokytojauti į Panevėžį ir taip atskirti ją nuo profesoriaus J. Ereto.

1929 m. vasarą Vienoje Kazys Boruta Salomėją supažindino su marksistinių pažiūrų studentais Broniumi Zubricku ir Ladu Serbenta (kilusiu iš Vilkaviškio). Savo nelaimei, Salomėja pamilo gražų, bet plevėsą ir mergininką Bronių, o šis jai dar pripūtė ir marksistinių idėjų. Eilėraštyje „Valkata“ poetė rašė:



Jis valkata! Jis – paskutinis!

Šaukia žmonės. O aš vos gyva...

Nuo jo žvilgsnių man dega krūtinė!

Nuo jo žodžių man svaigsta galva.




Nors B. Zubrickas žadėjo Salomėją vesti, bet nusigręžęs nuo nuoširdžios poetės išvažiavo į Ameriką ir vedė kitą. Tuomet S. Bačinskaitė suartėjo su kairiųjų pažiūrų rašytojais K. Boruta, P. Cvirka, A. Venclova, B. Raila, K. Korsaku, rašė į jų redaguojamą „Trečiąjį frontą“. Teigiama, kad su kairiaisiais Salomėja susiėjo norėdama įtikti B. Zubrickui.

Panevėžyje S. Nėrį įsimylėjo gimnazijos kapelionas Adolfas Stašys, dėl jos žadėjęs mesti kunigystę, bet poetė liko jam abejinga. Netrukus ji sutiko skulptorių Bernardą Bučą, kuriam jautė „daugiau draugiškumą nei meilę“. Kai B. Bučas pasipiršo, Salomėja sutiko už jo ištekėti. 1936 m. išvažiavę į Paryžių jie įregistravo savo santuoką.

Grįžusi šeima apsigyveno Kaune, Palemone, čia jiems gimė sūnus Saulius, meiliai vadinamas Balandėliu.



Amžinoji vertybė – poezija

Sovietinę valdžią S. Nėris sutiko palankai. SSRS pasiuntinio įpareigota, per vieną naktį parašė savo garsiąją poemą apie Staliną. Gražiai įrištą, ją lietuvių tautos poetė įnešė Maskvoje į Aukščiausios Tarybos sesiją ir garsiai perskaitė.

Karo metais, išgirdusi, kad žuvo jos vyras B. Bučas, ir gelbėdama savo sūnelio gyvybę, Salomėja ištekėjo už kilusio iš Suvalkijos socialinio aprūpinimo komisariato inspektoriaus Petro Veržbiliausko. Kai 1944 m. gavo žinią, jog B. Bučas gyvas, parašė jam ir grįžusi su sūnumi į Kauną vėl gyvenimą susiejo su Bernardu.

Negailestingos ligos užklupta, ligoninėje S. Nėris pasišaukė kunigą, atliko išpažintį ir įteikė jam nespausdintų eilėraščių rinkinį. Kunigas eilėraščius perdavė partizanams. Pogrindinėje spaudoje buvo išspausdintas jos eilėraštis „Tolimas sapnas“. Lėktuvu išgabenta į Maskvą, poetė 1945 m. liepos 7 d. mirė.

Politika, politinės klaidos neteko reikšmės, o amžinoji vertybė – poezija – pasiliko.

Poetas Aidas Marčėnas rašė: „Bet kiekvienas, kuris dar taikosi spjauti į Salomėjos Nėries pusę, turėtų suvokti bent tiek, kad spjauta bus į šulinį, iš kurio semsis ir semsis visi nors kiek susipratę lietuviai.“

Nors prieštaringi S. Nėries poelgiai tebekelia diskusijų, mūsų rašytojai ją įrašė į geriausių XX a. Lietuvos rašytojų dešimtuką, skirdami antrąją vietą po Maironio.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas