„Santaka“ / Kraujotakos ligos nusineša gyvybes

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-18 07:52

Dalinkitės:  


Chirurgas Rimantas Ramanauskas ir neurologė Valė Tamulienė sakė, jog geriausia kraujagyslių sistemos ligų profilaktika – judėjimas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kraujotakos ligos nusineša gyvybes

Eglė KVIESULAITIENĖ

Statistikos departamento duomenimis, mūsų rajono, kaip ir visos šalies, gyventojai dažniausiai miršta nuo kraujotakos sistemos ligų.

Iš 643 pernai iškeliavusių į amžinybę rajono gyventojų 400 sirgo būtent šiomis ligomis.



Baigiasi mirtimi

Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Valė Tamulienė sakė, kad daugiausiai žmonių gyvybių nusineša dvi kraujagyslių aterosklerozės sukeltos ligos: insultas ir infarktas. Abi jos – labai pavojingos, mat dažnu atveju joms ištikus net gydytojai bejėgiai padėti.

Tačiau infarktas, jei neištinka mirtis, palieka mažesnių pasekmių, juo persirgęs žmogus gali pasveikti ir pakankamai kokybiškai gyventi. Tuo tarpu insultas dažnai palieka labai sunkių pasekmių. Ligoniai neretai lieka paralyžiuoti, negali judėti, savarankiškai gyventi.

Pasak V. Tamulienės, neurologams kartais sunku prognozuoti ligonio perspektyvas. Pasitaiko atvejų, kai žmonės „išsikapsto“ netgi iš labai sudėtingų situacijų ir gyvena visavertį gyvenimą.



Žūsta širdies raumuo

Su medicina retai susiduriantys pacientai dažnai painioja miokardo infarktą ir insultą, dar vadinamą smegenų infarktu. Nors abi šios ligos ištinka dėl arterinės kraujotakos sutrikimų, jos vystosi skirtingose organizmo vietose.

Išsivysčius vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozei susergama koronarine (vainikine) širdies liga. Dažniausiai ji pasireiškia krūtinės angina – staigiu trumpalaikiu maudžiančio pobūdžio skausmu už krūtinkaulio ir kairėje krūtinės pusėje, plintančiu į kairę ranką, kaklą. Progresuojant ligai gali trikti širdies ritmas, o visiškai sutrikus kraujotakai įvyksta miokardo infarktas.

Miokardo infarktas – tai staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis arba jo negrįžtamas pažeidimas. Miokardo infarktas įvyksta, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų (koronarų) šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, užspaudžia spazmas arba užkemša trombas. Todėl stipriai sumažėja ar visai nutrūksta tam tikrų miokardo dalių aprūpinimas krauju.

Neatkūrus kraujotakos, po 20–40 min. prasideda pokyčiai širdies raumens ląstelėse, o nesuteikus pagalbos po kurio laiko širdies raumens ląstelės žūva. Miokardo infarktas gali ištikti, kai po fizinio krūvio arba nervinės įtampos širdies raumeniui netikėtai prireikia daug deguonies.



Pritrūksta deguonies

Esant galvos smegenų kraujagyslių pažeidimui gali įvykti insultas. Tai – galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia staiga nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis. Taip atsitinka, kai dėl padidėjusio kraujospūdžio arba iš prigimties, dėl senatvėje silpnų arterijų sienelių arba nelaimingų atsitikimų smegenyse trūksta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis. Tada žmogų ištinka šokas, jis netenka sąmonės, sutrinka kvėpavimas, kalba, rijimas, rega, įvyksta paralyžius. Prieš insultą žmogus gali jausti, kad svaigsta, skauda galvą, ūžia ausyse.

Skiriami du insulto tipai: išeminis (kai kraujotaka sutrinka dėl kraujagyslės užsikimšimo) ir hemoraginis (kai smegenų kraujotaka sutrinka plyšus smegenų kraujagyslei, kraujas išsilieja į smegenis).

Galvos smegenys gauna 800–1000 ml kraujo per minutę. Čia nuolat vyksta intensyvus darbas ir greita medžiagų apykaita. Smegenų ląstelės nuolat reikalauja deguonies ir gliukozės, kuriuos atneša kraujas. Jos labai jautrios šių medžiagų apykaitos sutrikimui.



Ligoniai jaunėja

Neurologė V. Tamulienė aiškino, kad pagrindinė išeminio insulto priežastis – ateroskleroziniai pakitimai smegenų kraujagyslėse. Kraujagyslės smegenyse susiaurėja, kraujo tėkmė jose sulėtėja ir smegenų ląstelės pradeda badauti. Toje sutrikusios kraujotakos zonoje prasideda uždegimas ir ląstelės žūva. Maždaug trečdalis šių insultų įvyksta tuomet, kai į smegenis su krauju iš širdies atneštas krešulys užkemša jų arteriją. Nuo užakusios arterijos dydžio priklauso, kokia dalis smegenų bus pažeista.

Hemoraginis insultas sudaro tik dešimtadalį atvejų. Jis ištinka dėl padidėjusio kraujospūdžio ar įgimtos arterijų anomalijos, todėl, laiku gydant aukšto kraujospūdžio ligą, dažniausiai šio insulto galima išvengti.

Nors kraujagyslių ligos dažniausiai pasireiškia dėl natūralaus organizmo senėjimo, medikai stebi tendenciją, kad jomis pastaruoju metu serga ir labai jauni žmonės. Įtakos kraujagyslių ligoms, kaip ir daugeliui, turi mityba.

Reikėtų vengti riebaus, kaloringo maisto, stresų, daugiau judėti, nerūkyti, mažiau vartoti alkoholio, kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.



Daugiau vaikščioti

Tą patį savo pacientams pataria ir chirurgas Rimantas Ramanauskas, kuriam tenka gydyti galūnių kraujagyslių aterosklerozę. Anot jo, ši liga pažeidžia tiek galvos, tiek širdies, tiek pilvo ar galūnių kraujagysles.

Galūnių kraujagyslių aterosklerozės pranašai – kojose juntamas šaltis ir greitas nuovargis. Vėliau ši liga pasireiškia protarpiniu šlubumu, t. y. staigiu blauzdų skausmu paėjus ir jo išnykimu sustojus pailsėti. Progresuojant ligai, blauzdas skauda vis dažniau, net žmogui esant ramybės būsenos ar gulint. Kai susidaręs krešulys visiškai užkemša spindį, gali išsivystyti arterijų trombozė. Pažeista galūnė tampa labai skausminga, nejudri, pabąla, aptirpsta, atsiranda skausmingų žaizdelių. Užsitęsus kraujotakos sutrikimui, vystosi galūnės gangrena. Tokiu atveju vienintelė pagalba – gangrenavusią galūnę pašalinti.

Pajutę pirmuosius galūnių kraujagyslių aterosklerozės simptomus, žmonės turi kreiptis į medikus. Pasak R. Ramanausko, labai efektyvių medikamentų šiai ligai gydyti nėra. Kaip ir kitų aterosklerozės formų gydymui naudojami kraują skystinantys preparatai. Jeigu kojos kraujagyslė užsikimšusi konkrečioje vietoje ir procesas neišplitęs, ją galima operuoti.

Efektyviausia profilaktinė priemonė, net ir sergant šia liga, yra judėjimas. Daug vaikščiojant kojose susidaro naujų kraujagyslių ir pagerėja kraujotaka.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas