„Santaka“ / Sėkmingai investuoti į ūkius padėjo garantijos paskoloms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-15 07:53

Dalinkitės:  


Gintaras Kvedaras, pasinaudojęs kreditų garantijų paslauga, įsigijo būtiną ūkiui techniką.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Sėkmingai investuoti į ūkius padėjo garantijos paskoloms

Daugelis šiandien jau šimtų hektarų valdose sėkmingai ūkininkaujančių Lietuvos ūkininkų dar tik artėja prie savos žemdirbystės veiklos dešimtmečio. Ūkiams – tai labai neilgas amžius, o ir dažnas jų šeimininkas dar neatsisveikino su jaunojo ūkininko statusu arba vos peržengė 40 metų slenkstį. Vis dėlto atsisukus į kupiną entuziazmo, bet dažnai gana kuklią pradžią matyti, kokie kalnai nuversti: išaugę ir savą specializaciją suradę ūkiai, renovuoti ar pastatyti nauji pastatai, įsigyta technika. Visa tai nebūtų sukurta be sunkaus darbo bei valstybės pagalbos, siekiant gauti paskolą iš banko ar kredito unijos. Pasiskolinti daugeliui trūko turto, nepakako užstato. Ūkininkų teigimu, tuomet gelbėjo tik galimybė kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF), kuris investicijoms, apyvartinėms lėšoms ar trumpalaikiam turtui įsigyti galėjo garantuoti iki 70 proc., o jauniesiems ūkininkams – iki 80 proc. paskolos.

Įvertinę ir sėkmingai pasinaudoję kreditų garantijų paslauga, žemdirbiai, kaimo verslininkai, produkcijos perdirbimo įmonės dabar su ŽŪPGF garantija drąsiai skolinasi ne tik investiciniams projektams ar technikai, bet ir sėkloms, trąšoms, atsarginėms dalims, augalų apsaugos ir kitoms priemonėms įsigyti, taip pat žemės ūkio technikos ar įrangos remonto, žemės gerinimo bei apdirbimo, žuvininkystės ir kitų paslaugų plėtrai.



Nuo lapkričio – dar palankesnė tvarka

Toliau plėsti ūkį ar siekti aukštesnės kokybės su ŽŪPGF garantija šiuo metu jau įprasta, ypač kai skolintis galima vis palankesnėmis sąlygomis. Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. priimto nutarimo „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ pakeitimai, kurie nustato dar palankesnę garantijų teikimo tvarką kreditams bei lizingui.

Žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams ir kitoms kaimo vietovėje veikiančioms įmonėms, superkančioms ar perdirbančioms žemės ūkio produkciją, yra padidintas garantijos dydis naujai (nenaudotai) gamybinei įrangai ar įrenginiams iš lizingo bendrovių įsigyti. ŽŪPGF galės suteikti iki 60 proc. garantiją už finansinės nuomos (lizingo) paslaugas, be to, panaikinta lizingo sutarties minimalaus trejų metų laikotarpio trukmė – nuo šiol lizingo sutartis bus galima sudaryti bet kokiam laikui.

ŽŪPGF bankams ir kredito unijoms taip pat galės garantuoti iki 80 proc. gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų kreditų, jeigu šių paskolų lėšos bus naudojamos gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai ar rekonstrukcijai, taip pat gamybinei įrangai ir gyvuliams pirkti. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ūkio veiklos riziką sumažina ir žemės ūkio augalų draudimas, ŽŪPGF galės teikti iki 80 proc. garantijas visiems apdraudusiems bet kokius žemės ūkio augalus.

Minėti pakeitimai, anot ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, labai svarbūs pereinamuoju metu, kol naujo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES parama Lietuvos dar nepasiekė, tačiau palankesnės garantijų teikimo sąlygos leis žemdirbiams lengviau planuoti investicijas.

Naujus investicinius projektus ketina įgyvendinti ir ŽŪPGF garantijomis jau sėkmingai pasinaudoję ūkininkai Gintaras Kvedaras iš Vilkaviškio rajono bei Osvaldas Dirsė iš Panevėžio rajono.



Ūkį pradėjo nuo keleto gyvulių

Vilkaviškio rajone, Daugėlaičių kaime, 2005 metais pradėjęs ūkininkauti Gintaras Kvedaras šiuo metu turi apie 150 ha žemės, iš kurios apie 100 ha jau yra sava, o likusią nuomojasi. Pradėjęs kurtis tėviškės žemėje tuomet vos trisdešimtmetį peržengęs jaunasis ūkininkas turėjo tik keletą gyvulių.

„Ūkis augo palaipsniui, o įsikurti buvo nesunku, nes mano šaknys ir visas gyvenimas – čia, kur visko pats išmokau. Pradėjau nuo arklininkystės ir specializavausi į gyvulininkystę“, – prisimena G. Kvedaras.

Dabar per metus ūkininkas išaugina ir parduoda mėsai apie 100 galvijų, taip pat turi apie 40 arklių. Jų likimas susiklosto įvairiai: veisliniai laikomi tolesniam veisimui, žirgai – sportui, kiti naudojami darbui, kai kurie parduodami ir mėsai. Iš ūkyje gimusių ir pirktų kumeliukų išauginti arkliai dažniausiai išvežami iš Lietuvos, nes užsieniečiai už juos brangiau moka, be to, ten ir rinka didesnė. Galvijai taip pat iškeliauja, didžiausią jų dalį nuperka Lenkijos skerdyklos, o banda kasmet papildoma tokiu kiekiu, kiek galvijų parduodama, – maždaug 100 vienetų.

G. Kvedaro ūkyje nuolat darbuojasi trys samdomi žmonės, o reikalui esant pasitelkiama ir talkininkų. Pasak ūkio savininko, pagrindai jau padėti: suremontuotos ir rekonstruotos nupirktos senos fermos, kiti pastatai, žemė apdirbama sava technika.

„Dabar esu paėmęs 150 tūkst. litų paskolą iš banko penkerių metų laikotarpiui. Ją gavau su ŽŪPGF garantija ir panaudojau galvijams pirkti. Ši paskola su garantija buvo labai reikalinga, nes norėjau plėsti gyvulininkystę ir padidinti bandą“, – kalbėjo G. Kvedaras. Pasak jo, paskolos suma nėra didelė, tad tikisi per nustatytą laiką ją nesunkiai grąžinti. Investicijoms jaunasis ūkininkas yra skolinęsis ir anksčiau, bet tas skolas jau atidavė.



Kasdienybę paįvairina žirgų sportas

Vienas iš stambiausių gyvulių augintojų Vilkaviškio rajone neketina tenkintis tuo, kas padaryta, ir planuoja plėsti arklininkystę.

„Gyvulininkystė šiuo metu nėra pelninga, o plečiant arklininkystę matau perspektyvą, todėl planuoju bandą padidinti iki šimto arklių“, – planais dalijosi ūkininkas.

Sportiniai žirgai – vyriškio hobis, su jais važinėja į varžybas, treniruojasi Marijampolės žirgyne.

G. Kvedaro žirgai yra pelnę ne vienus laurus šalies ir tarptautinėse varžybose. Lietuvos žiemos konkūrų čempionato aštuntame etape 2011 m. su žirgu Orgietka iškovota pirmoji vieta, prizininkų medaliais pasipuošta Lenkijoje, rajoninėse varžybose.

Šiuo metu ūkininkas vėl rikiuoja naujus darbus ir ketina modernizuoti pastatus, ganyklų aptvarus. Jis tikisi, kad modernizavimo projektas bus patvirtintas ir po Naujųjų metų pavyks pasinaudoti dar palankesne kreditui ar lizingui teikiama ŽŪPGF garantija.



Geriausi Lietuvoje limuzinai

Geriausia veislinių limuzinų banda Lietuvoje ganosi Panevėžio rajone, Smilgių seniūnijos valdose, kur ūkininkauja buvęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos vadovas, Panevėžio rajono tarybos narys Osvaldas Dirsė.

„Dabar turiu apie 100 veislinių limuzinų ir geriausiai Lietuvoje įvertintą bulių limuziną. Tai vertingiausias reproduktorius, todėl išauginu geriausius palikuonis. Dėl jų pardavimo problemų kol kas nėra. Turiu laisvos bandos statusą ir prieauglį galiu parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – džiaugėsi O. Dirsė.

Iš mamos 2005 m. perėmęs nedidelį ūkelį ir prijungęs prie savo pradinio ūkio, agronomo išsilavinimą turintis Osvaldas kartu su žmona zootechnike Zita pradėjo plėsti valdas. Po poros metų jis iš Airijos atsivežė Lietuvoje dar neįprastų galvijų – trisdešimt vieną limuziną. Brangūs grynaveisliai galvijai tuomet buvo didžiausia šeimos investicija.

Dabar ūkininkas deklaruoja daugiau kaip 350 ha žemės. Apie 130 ha su sėjomaina užima grūdinės kultūros ir rapsai, kitą plotą – pievos ir ganyklos. Pašarus galvijų bandai ūkininkas užsiaugina pats, be to, dalį grūdų dar parduoda.

Kol kas ūkyje O. Dirsė dirba su šeimos nariais: padeda visi keturi vaikai, o per darbymetį – du broliai, į talką taip pat ateina kolegos ūkininkai. „Iki šiol apsiėjome be nuolatinio samdomo darbininko, bet galbūt kitąmet jau reikės vieno žmogaus, nes jaunimas išvažiuoja studijuoti“, – sakė limuzinų augintojas. – Vyriausias sūnus Evaldas neakivaizdiniu būdu studijuoja A. Stulginskio universitete inžineriją, tad rudenį ir pavasarį dviem mėnesiams išvyksta į sesijas. Dukra Fausta studijuoja teisę Vilniuje, tad ji padeda per atostogas ir savaitgaliais. Jaunesnei dukrai Ramintai dabar 15 metų, bet ji labai gera pagalbininkė. O mažiausia atžala, devynmetis Venantas, padeda šerti veršelius, pervaryti gyvulius, tverti tvoras bei atlikti kitus nesunkius darbus.“



Su garantija skolinosi tris kartus

O. Dirsė savo ūkyje jau turi visą būtiniausią techniką, bet planuoja investuoti į dar aukštesnę pašarų kokybę, racioną, šėrimo sąlygų gerinimą ir šėrimo techniką, fermų modernizavimą, taip pat kukurūzų auginimą sėjomainai bei siloso gamybai.

Iš viso su ŽŪPGF garantija O. Dirsė skolinosi tris kartus. Tai jam padėjo įsigyti veislinių galvijų iš Airijos, vėliau 2010 m. garantija pasinaudota kaip finansų inžinerijos priemone, o pernai pasinaudojus kreditų garantijų paslauga nupirktas linų kombainas, galvijų šėryklos, svarstyklės, tvoros ir kita įranga.

Dabar ūkininkas laukia naujo ES finansinės paramos laikotarpio ir tikisi pasinaudoti didesnėmis ŽŪPGF teikiamų paslaugų galimybėmis.

„Labai didelių planų artimiausiu metu nepuoselėjame, bet turime galimybę iki 120 padidinti veislinių limuzinų bandą, pagerinti jos racioną, iš aukcionų atsivežti labai geros kilmės buliukų. Tai, ką dabar darau, manau, reikia daryti dar geriau ir tobulinti. Kai pagerėja žolės ir raciono kokybė, tame pačiame plote galima išauginti daugiau galvijų“, – aiškino O. Dirsė ir pridūrė, kad galimybėms kurti verslą Lietuvoje – dar labai daug neartų dirvonų. Tuo jis ir kaip ūkininkas, ir kaip politikas stengiasi įtikinti kitus, dalyvaudamas renginiuose, susitikimuose su rinkėjais, bei įkvėpti žmonėms viltį ir norą tapti savarankiškiems.



Kreditai su garantija viršija 3,1 mlrd. litų

Nuo ŽŪPGF veiklos pradžios išduotų kreditų su garantija suma siekia 3,1 mlrd. litų, o suteiktų garantijų – 2,4 mlrd. litų. Vien per tris šių metų ketvirčius ŽŪPGF bankams ir kredito unijoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 92,3 mln. litų kreditų suteikė 187 garantijų už 54,4 mln. litų.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, garantijomis dažniausiai naudojosi ūkininkų ūkiai (65 proc. klientų), kuriems suteikta pusė kreditų su garantija (46,2 mln. litų). Be to, daug aktyviau skolinosi smulkūs ir vidutiniai verslininkai kaimo vietovėse – jiems suteikta 38 proc. kreditų su garantija. Vidutinė garantuoto kredito suma šiais metais išaugo ir pasiekė 493 tūkst. litų, o pernai ji sudarė 403 tūkst. litų.



Angelė ADOMAITIENĖ



Užsk. 7035






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas