„Santaka“ / Skalūnų dujų reikalais kybartiečiai domėjosi vangiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-13 07:33

Dalinkitės:  


Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja dr. doc. Jurga Lazauskienė pasakojo apie skalūnuose slypinčius angliavandenilius, o UAB „Minijos nafta“ inžinierius Ignas Vaičeliūnas – apie tai, kaip jie išgaunami.

Autorės nuotr.


Skalūnų dujų reikalais kybartiečiai domėjosi vangiai

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę Kybartuose, seniūnijos salėje, surengtas visuomenei informuoti skirtas renginys „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“.

Net keletą valandų trukusį seminarą organizavo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aplankę Tauragę, Šilutę, Jurbarką bei Pagėgius, Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo viešinimo projekto vykdytojai užsuko į paskutinį numatytą tašką – Kybartus.

Pastaruoju metu dėl skalūnų dujų gavybos Lietuvoje vyko daug įvairių diskusijų, tema buvo aptarinėjama politiniu ir visuomeniniu lygiu. Prieš šią idėją nusiteikę piliečiai, visuomeninių judėjimų atstovai rengė akcijas ir piketus.

Tačiau skalūnų žvalgybos ir gavybos idėją proteguojantys Aplinkos ministerijos ir Geologijos tarnybos atstovai teigia, kad skleidžiama informacija dažnai yra gana prieštaringa ir ne visuomet remiasi mokslininkų pateikiamais duomenimis.

Vis dėlto pastarojo renginio organizatoriai teigė, jog šie nuo pavasario rengiami susitikimai nėra skirti skalūnų gavybai propaguoti: jų tikslas – informuoti visuomenę, atsakyti į gyventojų klausimus, pasidalyti mokslininkų turimomis žiniomis.

Tiesa, klausytojų seniūnijos posėdžių salėje, be paties Kybartų seniūno Romo Šunoko, susirinko tik nedidelė grupelė. Tačiau ir tiems keletui susidomėjusiųjų atstovai iš Aplinkos bei Energetikos ministerijų, Geologijos tarnybos, UAB „Minijos nafta“ išsamiai dėstė ilgą paskaitą apie naftos bei skalūnų dujų gavybą, ekonominę šio proceso naudą ir kt.

Lektoriai savo teiginius grindė skaidrėse užfiksuotais brėžiniais, piešiniais, lentelėmis, demonstruodami atsivežtus paprastos bei skalūninės naftos, uolienų pavyzdžius. Seminaro dalyviams buvo išdalytas ir viešinimo tikslais Lietuvos geologijos tarnybos išleistas leidinys „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“.

Renginio metu kilo ir diskusijų. Gyventojai klausė, kodėl taip norima įsileisti skalūnų ieškančias užsienio kompanijas, kurioms vartus į savo šalį užtrenkė, pavyzdžiui, Prancūzija ar kitos Vakarų Europos valstybės. Žmonėms rūpėjo, kiek pavojinga yra skalūnų dujų išgavimo technologija, kiek kenksmingos yra priemaišos, kurių pilama sprogdinant uolienas, ar verta nerimauti dėl požeminių sprogdinimų metu sujudintos žemės, kiek dujų ar naftos glūdi po mūsų kojomis ir kiek apskritai naudos Lietuvai duotų šių išteklių paieškos bei gavyba.

Projekto organizatoriai stengėsi išsamiai atsakyti į visus klausimus. Jie teigė, jog intervencija į žemės gelmes, skalūnų hidroardymas jokių juntamų pokyčių padaryti negali. Lektoriai pasitelkė ne tik mokslinius teiginius, bet ir buitinius pavyzdžius: esą kai kuriuose paprastuose buityje naudojamuose vamzdžių valikliuose yra ypač kenksmingų chemikalų, tačiau žmonės juos naudoja drąsiai.

Skalūnų hidrauliniam plėšymui naudojama 99,5 proc. smėlio bei vandens ir tik 0,5 proc. mišinio sudaro įvairūs cheminiai priedai. Be to, eksploatuojant gręžinius privalo būti užtikrinta maksimali aplinkos apsauga, kad ir ta nedidelė mišinyje esanti chemikalų dalis nepatektų į gruntinius vandenis ir jų neužterštų. Tik tokiu atveju po žeme potencialiai esantys išteklių kiekiai galėtų teikti ilgalaikę ekonominę naudą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas