„Santaka“ / Pomėgis keliauti pavirto antrąja profesija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-11-08 07:29

Dalinkitės:  


Vokietijos peizažai turistų grupes į svečias šalis lydinčiai Elenai Savickienei niekada nepabosta.
Nuotr. iš asmeninio albumo

Pomėgis keliauti pavirto antrąja profesija

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Penkiolika metų Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centrui vadovaujanti Elena SAVICKIENĖ jau septintus metus turi gido pažymėjimą ir laisvu nuo darbo metu lydi turistų grupes į įvairias Europos šalis. Moteris sako, kad gido profesija – malonumas, jeigu jį dirbi ne nuolatos, tačiau būtų sunkus darbas, jei reikėtų pragyventi tik iš jo.

– Kaip viskas prasidėjo, ar neužteko vien kelionių dėl savęs?

– Visada buvau aistringa keliautoja ir kiekviena pasitaikiusia proga stengiausi pamatyti kuo daugiau. Dirbant jaunimo centre, prasidėjo tarptautiniai projektai, kai su vaikais reikėjo išvažiuoti į užsienį. Dažnai, atvykę į įvairias vietoves, turėdavome laisvo laiko, tad jaunimui pasakodavau apie miestą, kuriame esame. Informacija pasirūpindavau iš anksto, padėjo ir savų kelionių patirtis. Istorija ir geografija buvo vienos iš mėgstamiausių sričių, bet ne vien tai turėjo įtakos mano pasirinkimui. Pajutau, kad jaunimas klausosi susidomėjęs, o man pasakoti patiko. Ėmiau ieškoti informacijos, kaip tai galima padaryti oficialiai, ir nutariau savo sukaupta kelionių patirtimi dalytis ne vien su vaikais. Sutikau kolegę, kuri jau turėjo gido pažymėjimą. Ji man papasakojo, kur kreiptis, kokius kursus lankyti, kokius egzaminus reikia išlaikyti, ir aš pasiryžau. Kreipiausi į Valstybinį turizmo departamentą, apsigyniau kategoriją, įsigijau verslo liudijimą ir dabar esu oficiali gidė.

– Ar sunku išlaikyti egzaminus gido pažymėjimui gauti?

– Sunku nebuvo, nes pagrindiniai dalykai – istorija, geografija, psichologija – mano sritys. Jų mokiausi ir studijuodama, tad egzaminus išlaikiau nesunkiai. Dar reikėjo paruošti savo maršrutą. Pasirinkau Vilkaviškio rajoną, nes čia – mano namai. Aišku, daugiau galiu papasakoti apie Kybartus – ten gimiau ir augau.

Egzaminus galima laikyti ir eksternu. Svarbu būti sukaupus reikiamų žinių bagažą. Tad turintiesiems talentą pasakoti ir žinių apie įvairias šalis tikrai verta pabandyti.

Pasirengęs gidas būna įtrauktas į sąrašus agentūrų, kurios rengia programas ir kviečia lydėti žmones į konkrečias šalis. Kadangi tai – tik savotiškas mano hobis laisvu nuo darbo metu, dažnai nevažiuoju. Turistų vadove būnu tada, kai galiu ir noriu.

– Ar Jūs su turistų grupėmis vykstate tik į užsienį?

– Tikrai ne. Dažnai kaip kelionės vadovė lydžiu žmones į Europos šalis, tačiau didelę dalį laiko dirbu gide Lietuvoje. Manau, kad daug gražių vietų yra ir pas mus, ir užsienyje. Tikrai yra ką parodyti ir mūsų rajone.

Deja, informacijos apie senąjį Vilkaviškio miestą yra labai mažai. Vilkaviškis šia prasme nelabai stengiasi. Štai Kybartai turi knygą apie miestą, Virbalis – jau dvi, net kaimai išsileidę leidinukus apie savo žmones, vietas, įvykius.

Labai gaila, kad negaliu perimti visos senųjų rajono gyventojų patirties ir sužinoti, kaip Vilkaviškis atrodė seniau, nes miestas gana naujas, po karo mažai išlikę senų statinių, o žmonės tiesiog mėgsta legendas.

Vienas pažįstamas kroatas gidas man yra pasakęs, kad kartais netgi nebūtina parodyti – reikia tik įtaigiai papasakoti. Net tuščias laukas tampa įdomus, jei sugebi žodžiais nusakyti, koks įdomus gyvenimas kažkada čia virė.

– Kokias Lietuvos vietoves žmonės renkasi dažniausiai?

– Lietuvoje žmonės labai mėgsta visas sostines: pradedant senąja Kernave, laikinąja sostine Kaunu ir baigiant Trakais bei Vilniumi. Labai populiarūs maršrutai į regionus, kurie nuo seno daug dėmesio skiria turizmui, nes tai – jų stiprioji vieta. Mėgstamos kelionės į Anykščius, labai gražiai sutvarkyti Biržai su atstatyta Radvilų pilimi. Keliautojai mėgsta ir Žemaitiją: Telšius, Plungę, taip pat Šiaulius.

Pastaruoju metu jaučiamas aktyvesnis muziejų darbas su visuomene. Rengiamos įvairios edukacinės programos, stengiamasi įdomiai pateikti ekspozicijas. Steigiami nauji muziejai – kad ir Valdovų rūmai Vilniuje. Daugelis vyksta jų pažiūrėti dažniau, negu apsipirkti į sostinės parduotuves. O tai yra smagu.

– Į kokias užsienio šalis lydite turistus?

– Aš važiuoju su grupėmis po Europą. Kad ir kaip norėtųsi patirti ir parodyti kuo daugiau, deja, viso pasaulio aprodyti neįmanoma. Išmokti ir surinkti tiek informacijos tiesiog nerealu. Yra šalys, apie kurias žinau daugiau ir galiu papasakoti kitiems, bet yra vietų, į kurias pati važiuoju tik kaip turistė. Vien tik šalies istoriją gidui įsiminti neužtenka – reikia sekti įstatymus, išmanyti vietinio gyvenimo niuansus, tradicijas, gebėti žmonėms patarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kelionių mėgėjai atrado Lenkiją, kuri yra didelė ir labai įdomi šalis, ten gali važiuoti ir važiuoti. Turistams patrauklios ir Vokietija, Čekija, Prancūzija, Italija, Latvija, Estija. Į jas mielai lydžiu žmones.

– Ar vilkaviškiečiai mėgsta keliauti?

– Galiu pasakyti, kad mūsų rajono gyventojai tikrai noriai keliauja. Daugelis yra pamėgę tą tikrąjį turizmą, kai išvykstama su šeima, draugais ar kolektyvu. Dažnai ir be gidų stengiamasi atrasti ką nors nauja, nematyta. Nebūtinai tai turi kainuoti daug pinigų, kartais užtenka tik geros idėjos ir tinkamų pakeleivių. Apskritai lietuvių keliavimo kultūra per keletą pastarųjų metų smarkiai pasikeitė. Žmonės nori daug pamatyti, sužinoti, patirti. Juk tai ir yra tikrosios vertybės.

– Ar Jums nepabosta tos pačios vietos, tie patys pasakojimai?

– Nesutinku, kad atvykus į tą pačią vietą negalima pažvelgti į ją kitomis akimis. Juk niekas nestovi vietoje. Atvykusi po kiek laiko į tą patį miestą, randi jį šiek tiek kitokį. Kiek kartų važiuoji, tiek kartų pamatai ką nors nauja. Tad ir gidui kaskart reikia iš naujo pasiruošti. Juk pasikeičia šalių vadovai, politinė, ekonominė padėtis. Gido darbas – tai nuolatinis informacijos rinkimas, galvojimas, kaip įdomiau viską pateikti. Kiekvienas kelionių vadovas turi mėgstamus rodyti objektus, savus pasakojimus ir savas istorijas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas