„Santaka“ / Aukštoji pensijų matematika: kaip pasirinkti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-10-31 06:38

Dalinkitės:  


Aukštoji pensijų matematika: kaip pasirinkti

Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-iai metų į priekį lašiniais netepa.

Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei.



Plačiau – apie antrąją pensijų sistemos pakopą

Idėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai. Nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą. Užduotis buvo kur kas sunkesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Neturintieji ekonominio išsilavinimo gali nesunkiai pasiklysti procentų ir investavimo pasirinkimo galimybių jūroje. Negana to, nors pensijos kaupimą privačiame fonde saugo įvairūs saugikliai, garantuotos apsaugos nuo tam tikrų trukdžių nėra.

Šiuo metu Lietuvoje įteisinama trijų pakopų pensijų sistema. Pirmąja pakopa naudojasi kiekvienas dirbantis asmuo, privačiai nekaupiantis senatvės pensijos. Tai – visi „Sodros“ klientai. Antroji pakopa – kaupimas pensijų fonduose.

Trečioji pakopa primena ilgalaikį indėlį, kurį galima papildyti bet kada ir bet kokia suma. Nuo paprasto indėlio ji skiriasi tuo, kad atsiimti sukauptus pinigus galima tik sulaukus pensinio amžiaus.

SEB banko šeimos finansų analitikė Julita Varanauskienė, paklausta, ar trečios pakopos pensijos fondus galima laikyti savarankišku lėšų taupymu, atsakė, kad tik iš dalies. „Galime patys nuspręsti, kiek savo lėšų investuoti, kokiu periodiškumu, kokį fondą pasirinkti. Tolesnius investicinius sprendimus pagal iš anksto žinomą fondo strategiją priima fondo valdytojai“, – teigė J. Varanauskienė.

Sutariama, kad pensijos kaupimas trečiosios pakopos fonduose naudingas žmonėms, gaunantiems didesnes pajamas bei iki pensinio amžiaus dar turintiems gražaus laiko.

Kiek sudėtingesnė antrosios pakopos pensijų fondų padėtis. Kadangi nenorima skirti didesnės milžiniškose skolose paskendusiai „Sodrai“ tenkančios mokesčių dalies, suteikiama galimybė dalį pensijos kaupti savo lėšomis, o valstybė už tai įsipareigoja motyvuoti priedu iš biudžeto.

Nuo 2014 metų įsigaliosianti sistema, vadinama „2+2+2“, susideda iš trijų pensijos kaupimo šaltinių: 2 proc. dalis iš „Sodrai“ tenkančių mokesčių, 2 proc. iš gaunamų pajamų ir 2 proc. vidutinio bruto atlyginimo dydžio priedas iš valstybės biudžeto.

Dar viena naujovė, skirta šalies demografinei padėčiai gerinti, yra tai, kad vienam iš tėvų, kuris gauna tėvystės arba motinystės pašalpą, valstybė įsipareigoja skirti dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Tiesa, verta pridurti, kad trijų dvejetų sistema įsigalios tik 2016 metais, o iki tol galios analogiška „2+1+1“ sistema. Planuojama, kad nuo 2020-ųjų iš „Sodros“ skiriama biudžeto dalis padidės iki 3,5 proc.



Rizikuoti apsimoka jauniems

Kadangi antrosios pakopos pensijų fondai aktualesni didesnei visuomenės daliai, daugiau dėmesio naudingiausia skirti būtent jiems. Šiuo metu Lietuvoje yra net 30 tokio tipo fondų, kuriuos valdo 9 įmonės: 7 teikiančios finansų paslaugas ir 2 draudimo bendrovės.

Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gaunamas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybinius popierius. Kiekviena pensijų fondus valdanti įmonė siūlo dar trijų pakopų investavimą. Jauniausiems dalyviams siūloma iki 100 proc. kaupiamos sumos dalies investuoti į akcijas, kurios gali teikti didesnę grąžą, taigi ilgainiui ir sukaupti didesnę pensiją.

Vidutinio amžiaus gyventojams rekomenduojama investicijoms skirti iki 70 proc. savo lėšų, o gyventojams, kuriems iki pensijos liko 7 ar mažiau metų, siūloma investuoti ne daugiau nei 30 proc. lėšų.

Kaip ir galima tikėtis, didžiausia rizika atneša didžiausią pelną. Lietuvos banko duomenimis, per 7 šių metų mėnesius didelės rizikos pensijų fonduose laikomų lėšų prieaugis svyravo nuo 3,5 proc. „Swedbank pensija 5“ ir „SEB pensija 3“ fonduose iki 5,87 proc. „MB Extremo II“ fonde. Vidutinis tokių fondų pelningumas šiemet siekė 4,42 proc.

Vidutinės rizikos fondai, kurie investuoja ne daugiau kaip 70 proc. siekiančią pensijos dalį, siūlo mažesnę grąžą, tačiau pasižymi ir mažesne rizika. Lietuvos banko duomenimis, šiuose fonduose pelningumas šiemet svyruoja nuo 0,58 proc. „Citadele pensija 2“ fonde iki 5,56 proc. „Aviva Europensija Ekstra“ fonde. Vis dėlto vidutinis tokio tipo fondų pelningumas nėra didelis – 1,75 proc., taigi visą uždarbį kartu su dar 0,25 proc. siekiančia jūsų sukauptų lėšų dalimi „suvalgė“ 2 proc. siekianti infliacija.

Mažos rizikos ir konservatyvaus kaupimo fonduose laikomų lėšų prieaugis buvo nedidelis. Iki 30 proc. sukauptų pajamų investicijoms skiriantys fondai siūlė 1,2 proc. vidutinę grąžą, o konservatyvūs fondai vidutiniškai klientų pajamas šiemet paaugino vos 0,04 proc.



Adata šieno kupetoje

Besirenkantiesiems pensijų fondą galima priminti, kad didesnė ar mažesnė privataus fondo sukauptų lėšų dalis bus investuojama vertybinių popierių rinkoje, todėl jos susidurs su visomis tokiose rinkose kylančiomis grėsmėmis.

J. Varanauskienės teigimu, svarbu vertinti ne tik infliacijos įtaką, bet ir atkreipti dėmesį į kitas investicinės rizikos rūšis.

„Egzistuoja vertybinių popierių pasirinkimo ir kainų kitimo, rinkų ir kredito, valiutų kursų svyravimo bei palūkanų normų rizikos, – žiniomis dalijosi ekspertė. – Žinoma, siekiama suvaldyti rizikas, keičiant obligacijų dalį fonduose, jų trukmę ir naudojant išvestines finansines priemones.“

Pašnekovė pridūrė, kad pensijų fondų investicijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu.

Verta paminėti, kad jūsų gerovė priklauso ne tik nuo vertybinių popierių rinkos svyravimų, bet ir nuo tokių faktorių, kaip fondo darbuotojų, disponuojančių jūsų lėšomis, kvalifikacija. Neįmanoma žinoti, ar fondo lėšomis disponuoja patyręs investavimo „vilkas“, ar visiškas naujokas, tad belieka pasitikėti fondo kompetencija.

Vis dėlto nors ir egzistuoja rizika, kad sukauptos lėšos nuvertės, nereikėtų baimintis dėl pensijų fondų bankroto, mat šių veikla yra griežtai atskirta nuo juos valdančių įmonių.

„Pensijų fondai bankrutuoti negali, gali bankrutuoti tik juos valdančios įmonės, tačiau visas pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdančios įmonės ir laikomas depozitoriumuose. Todėl net bankrutavus valdančiai įmonei pensijų fondų dalyviai ir jų sukauptas turtas nenukentėtų“, – pasakojo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistas Audrius Šilgalis.

Pašnekovas pridūrė, kad pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuojama, pačios investicijos privalo būti išskaidytos, o veikla griežtai prižiūrima Lietuvos banko.



Sistema nieko neverta?

Klaidžiojant investicinio pasirinkimo miške teko susidurti ir su nuomone, esą savarankiška pensijų kaupimo sistema šiek tiek prasilenkia su realybe. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstanti socialinės politikos ekspertė Guoda Azgurdienė pasakojo, kad pensijų kaupimui skiriama per maža dalis „Sodros“ mokesčių.

„Prasminga kaupti pensiją, kai kaupiama bent jau 5 proc. „Sodros“ įmokų, tačiau šiuo metu dalyvaujame sistemoje, kuri yra žemiau moksliškai įrodytos prasmingumo ribos“, – pasakojo daktaro laipsnį turinti ekspertė.

Pašnekovė pridūrė, kad pensijų sistemos pertvarka neįmanoma iš esmės nereformavus „Sodros“.

Paklausta, kodėl esminė socialinės apsaugos reforma nėra vykdoma, ekspertė teigė, jog tai yra valios trūkumo ženklas.

„Politikai nėra suinteresuoti daryti sprendimus, kurie turės naudos po 10–15 metų, nes norima rinkėjus patenkinti dabar, – tikino G. Azgurdienė. – Tai panašu į verslą, kuris nėra linkęs investuoti į įrangą, o ateities problemas palieka būsimam įmonės direktoriui.“

Turint omenyje dabartinių pensininkų padėtį bei senstančios populiacijos įtaką valstybės galimybėms mokėti orų pragyvenimo lygį užtikrinančias pensijas, tenka rinktis katę maišę, kurios spalvą sužinoti pavyks po kelių dešimtmečių.

Vis dėlto vertėtų suvokti, kad nuo pasirinkto pensijos kaupimo būdo priklausys nemaža dalis gyvenimo, todėl šiam sprendimui patariama skirti bent jau ne mažiau laiko, nei renkantis automobilį, o ne patikliai pasirašyti sutartį pasikliaujant gražiomis konsultantės akimis.



Vilius PETKAUSKAS

Savaitraštis „Ekonomika.lt“






FAKTAI: Pensijų fondai



• Privačiuose pensijų fonduose jau sukaupta daugiau nei 5 mlrd. litų.



• Didžiausias prieaugis – 9,06 proc. 2012–2013 laikotarpiu fiksuotas „Aviva Europensija plius“ fonde.



• Daugiausia lėšų sukaupta „SEB Pensija 2“ fonde – daugiau nei 1 mlrd. litų.



• Didžiausią prieaugį per trejus metus patyrė „Finastos“ Aktyvaus investavimo fondas – 22,45 proc.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas