„Santaka“ / Vyriausybės programos darbai įgavo pagreitį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-10-30 07:01

Dalinkitės:  


Algirdas BUTKEVIČIUS.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vyriausybės programos darbai įgavo pagreitį

Iš pranešimo LSDP Tarybos posėdyje



Prabėgo metai nuo Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, subūrusi valdančiąją koaliciją ir gavusi teisę formuoti Vyriausybę.

Eidami į valdžią žadėjome ne tik užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą, bet ir vykdyti labiau apgalvotą politiką socialiniu požiūriu jautriose sferose. Dar net nepradėję realiai veikti susidūrėme su didžiule kritika, masiniu puolimu žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje. Buvome kaltinami ir dėl nebūtų dalykų (neva derybose su „Gazpromu“ esame pasirengę daryti Lietuvai nenaudingų, netgi žalingų nuolaidų), ir dėl to, ko nepadarė ankstesnė valdžia (pvz., vilkindama suskystintų dujų terminalo statybą). Tačiau, sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų, daugumos žmonių tokia nepagrįsta kritika tikrai neįtikino.

Priešingai – žmones įtikina mūsų Vyriausybės veiksmai siekiant sustabdyti žalingus projektus, išjudinti įstrigusius naudingus.

Taigi koalicinė Vyriausybė, nepaisant visų neigimų ar pesimistinių prognozių, sėkmingai ir konstruktyviai dirba.

Per pirmąjį šios Vyriausybės darbo pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas išliko vienas sparčiausių visoje ES. Metinis bendro vidaus produkto (BVP) pokytis numatomas 3,7 proc. Tačiau vien tuo girtis negalime. Svarbu, ką BVP didėjimas duoda žmonėms: ar lengviau rasti darbą, ar mažėja socialinė atskirtis, ar didėja jų pajamos ir dar svarbiau – perkamoji galia.

Todėl svarbu pabrėžti, kad darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį ne tik didėjo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus, bet ir pralenkė kainų augimą. Ši tendencija ypač džiugina, nes tai reiškia, jog pagaliau, nors ir nežymiai, pradėjo augti dirbančių žmonių perkamoji galia, kuri per praėjusius penkerius metus nuolat mažėjo.

Kai buvo formuojama koalicinė Vyriausybė, mes nujautėme, kad teks susidurti su krizės padarinių likvidavimu, bet neįsivaizdavome, kokia yra reali situacija šalyje, jos finansuose, ekonomikoje, energetikoje, socialinėje sferoje ir t. t. Todėl pirmas Vyriausybės veiklos pusmetis buvo skirtas būtent tos realios situacijos analizei, „gaisrų gesinimui“ bei veiksmų programų sudarymui.

Turėčiau priminti vieną iš pirmųjų įvykdytų koalicinės Vyriausybės pažadų: nuo 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis padidėjo nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų, o minimalią mėnesinę algą gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, nuo sausio į rankas gauna 824,5 Lt per mėnesį. Šio sprendimo rezultatai vis akivaizdžiau juntami: per šių metų 8 mėnesius GPM surinkta 20 mln. Lt daugiau nei planuota, didėjo vidinis vartojimas – 5 proc. paaugo mažmeninės prekybos apimtys.

Tik atėjus į valdžią ne vieną sprendimą reikėjo priimti nedelsiant. Pavyzdžiui, ginant viešąjį interesą, sustabdėme ankstesnės Vyriausybės palaimintą nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų nešusi didelius pelnus, o elektros vartotojams – išaugusią kainą.

Be abejo, „gaisrų gesinimas“ bei siekimas iš esmės išsiaiškinti realią situaciją sulėtino Vyriausybės programos vykdymo tempus, o kai kuriais atvejais ir koregavo mūsų nuostatas. Kaip pavyzdys – Konstitucinio Teismo sprendimas dėl teisėjų, kai kurių valstybės tarnautojų prieškrizinių atlyginimų koeficientų atkūrimo. Tai išties socialiai labai jautrus klausimas, ypač policijos pareigūnams, kultūros darbuotojams, pensininkams.

Puikiai suvokdama, kad Konstitucinio Teismo nutarimai privalo būti vykdomi, Vyriausybė vis tiek ilgai svarstė visus įmanomus būdus, kaip būtų galima ištaisyti buvusiųjų valdžioje klaidas. Manome, jog priimtas sprendimas optimalus, paremtas legitimumo, finansinės atsakomybės ir socialinės lygybės principais. Tačiau taip pat turime suprasti, kad šis sprendimas padarys tam tikrų pokyčių 2014 m. planuojamo biudžeto projekcijose ir nukels kai kurių Vyriausybės programinių įsipareigojimų vykdymą tolesniam laikotarpiui.

Ši Vyriausybė, skirtingai nuo ankstesniosios, nedarė ir nedaro mokestinių perversmų, tačiau, remdamasi sisteminiu požiūriu, nuosekliai įgyvendindama savo programines nuostatas, naikina mokesčių sistemos išimtis ir lengvatas, kurios nėra racionalios ir yra socialiai neteisingos.

Birželio mėnesį Seime buvo priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo kitų metų bus apmokestintos visos fizinių asmenų palūkanos, gautos už suteiktas paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims, bus apmokestinamos palūkanos, kurių suma per metus viršija 10 tūkst. litų, gautos už indėlius, laikomus kredito institucijose, praplėstas investicinių pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimą, apmokestinimas.

Kitaip tariant, taip ne tik sumažinta mokestinių išlygų, bet ir padidintas kapitalo apmokestinimas. Kita vertus, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, sumažintas darbo pajamų apmokestinimas gyventojams, gaunantiems nedideles pajamas. Tai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Apskritai mokesčių sistemos, kaip jautriausios viešiesiems finansams ir todėl keliančios didžiausias diskusijas, pertvarka dar laukia savo eilės.

Šie metai buvo didelis iššūkis naujai koalicinei Vyriausybei – Lietuva jau sėkmingai pirmininkauja ES Tarybai. Vienas iš svarbesnių pirmininkavimo pasiekimų – per labai trumpą laiką pasiektas Tarybos sutarimas dėl ES biudžeto 2014 m. Tam neprireikė šaukti atskiro ministrų susitikimo.

Sėkmingas pirmininkavimas ne tik sustiprina mūsų šalies prestižą tarptautinėje arenoje, bet ir atveria naujų perspektyvų įvairiose srityse.

Bendrą politinę visuomeninę situaciją šalyje veikia ne tik socialiniai ekonominiai faktoriai ar tarptautinės politikos veiksniai, bet ir artėjantys Lietuvos Prezidento rinkimai.

Jau prasidėjęs šurmulys prieš rinkimus tik stiprės.

Esu sakęs, kad Lietuvos socialdemokratų partija dar turės nueiti netrumpą vidinių diskusijų kelią, kad apsispręstų, kas iš jos lyderių bus keliamas kandidatu artėjančiuose Prezidento rinkimuose. Nors šia tema viešojoje erdvėje netrūksta spekuliacijų, šiuo metu mūsų veiklos prioritetas – sėkmingas Vyriausybės darbas, žmonėms duotų pažadų vykdymas. Sprendimas dėl kandidatų Prezidento rinkimuose bus priimtas kitų metų pradžioje vyksiančiame Socialdemokratų partijos suvažiavime.

Noriu trumpai informuoti, kokį pagreitį įgavo kiti Vyriausybės programos darbai.

Tai mūsų įsipareigojimai mažinti brangių dujų poreikį bei atpiginti šilumą vartotojams, nes visa tai yra labai aktualu didžiajai daugumai šalies gyventojų.

Pirma, tai daugiabučių namų renovacija. Šis procesas įsisiūbavo visose savivaldybėse. Naujos renovacijos programai jau yra pritarę apie 300 daugiabučių gyventojai. Antrajame renovacijos etape savivaldybės pasiūlė renovuoti dar apie 1700 daugiabučių.

Jei visi planuose esantys daugiabučiai būtų renovuoti, tai iš viso renovacija paliestų apie 125 tūkst. butų, kuriuose gyvena apie 300 tūkst. gyventojų.

Po beveik metų pertraukos, antrąjį šių metų ketvirtį, vėl padidėjo statybos darbų apimtys (7,1 proc.). Esu tikras, kad įsisiūbuojanti būsto renovacija prisidės prie tolesnės šio sektoriaus plėtros. Tai ir naujos darbo vietos, ir daugiau pajamų, skirtų paslaugoms bei prekėms, ir paskatos augti kitoms verslo šakoms.

Antra, šilumos ūkio pertvarka. Esame gerokai pasistūmėję pertvarkydami šilumos ūkį. Šilumos gamybos ir tiekimo veikla nebuvo planuojama ir koordinuojama nacionaliniu lygmeniu, todėl skirtingose savivaldybėse atsirado nemaži efektyvumo ir šilumos kainos skirtumai. Vyriausybės užsakymu atliekamas tyrimas, kurio pagrindu bus parengta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. Šilumos ir elektros gamyba biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinėse elektrinėse bus plėtojama tik tose savivaldybėse, kuriose ji ekonomiškai naudinga ir pagrįsta. Įgyvendindami pirmą pertvarkos etapą, paskelbėme nepanaudotų ES lėšų konkursą biokuro katilų statybai ir šilumos trasoms atnaujinti.

Pakeliui į šį tikslą išsprendėme dar vieną problemą. Yra parengtas naujas biokuro prekybos biržoje modelis, kuris paskatins smulkiuosius vietos gamintojus. Jie kartu su urėdijomis turės vienodas sąlygas kaip ir stambieji rinkos dalyviai. Šiuo metu daugiau kaip pusę biokuro parduoda vienas tiekėjas, o tris ketvirtadalius visos rinkos užima penki tiekėjai.

Trečia, 2013 m., sumažinus elektros energijos gaminamą rezervą Elektrėnuose, jau pavyko sušvelninti elektros kainos augimą. Tai leido sumažinti gamtinių dujų importą, per metus sutaupoma maždaug nuo 120 iki 140 mln. Lt.

2014 m. sieksime mažinti elektros kainą. Tai numatome įgyvendinti dar labiau apribojant brangių dujų deginimą tik iki mažiausio būtino kiekio. Galutinės kitų metų elektros kainos paaiškės šių metų pabaigoje.

Ketvirta, suskystintų gamtinių dujų importo terminalas (SDT). Tenka pastebėti, kad ankstesnės konservatorių-liberalų Vyriausybės nuolatinės pagyros, jog SDT projektas labai sėkmingai vykdomas, buvo tiktai šnekos. Realiai mes radome tik sutartį dėl laivo-saugyklos statybos. 2013 m. gegužės 3 d. laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ buvo nuleistas į vandenį. Kiti būtini darbai net nebuvo pradėti, todėl pagal pirmą vertinimą galutinis SGT įvedimo terminas atrodė nerealus. Tačiau per gana trumpą laiką Vyriausybei pavyko išspręsti šias problemas ir išvaduoti terminalo statybą iš sąstingio – šiandien projekto įgyvendinimo tempai išties dideli.

Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo.

Naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino administruos bendra įmonė. Ji bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą bei statybos darbų koordinavimą.

Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija.

Pasirašytas dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes. Tai svarbus žingsnis įgyvendinat Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą.

2015 metais „Rail Baltica“ geležinkelis nuo Lenkijos sienos pasieks Kauną. Prasidėję darbai kainuos 1,3 mlrd. litų. Geležinkelį dvejus metus ties 1 tūkst. darbininkų. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė neskyrė reikiamo dėmesio gyvulininkystės sektoriui. Gyvulininkystė „traukiasi“ prie kritinės ribos.

Įgyvendinant Vyriausybės programos prioritetines priemones parengtas ir šiuo metu svarstomas Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programos projektas. Programos strateginis tikslas – suformuoti į vidaus ir užsienio rinką orientuoto konkurencingo gyvulininkystės sektoriaus plėtros prielaidas ilgalaikėje šalies ūkio perspektyvoje.

Gyvulininkystės plėtrai dar šiais metais iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti papildomai skirta 60 mln. Lt paramos lėšų, parengtos taisyklės ir šiuo metu vykdomas paraiškų kvietimas.

Sieksime paspartinti žemės grąžinimo klausimus. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisos projekte nustatyta galimybė už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Vyriausybė parengė ir Seimas 2013 m. birželio 27 d. priėmė keletą labai svarbių įstatymų: Teritorijų planavimo, Žemės įstatymų pakeitimo ir papildymo bei kt. Tai labai svarbu gerinant investicinę aplinką, leidžia realizuoti principą „nuo idėjos iki rakto“ per daug trumpesnį laiką, išvengti buvusių biurokratinių kliūčių.

Šiais mokslo metais pristabdėme mažakomplekčių kaimo mokyklų naikinimą, nuo uždarymo išgelbėta apie pusantro šimto mokyklų. Nors šiemet vėl sumažėjo mokinių, lėšų švietimui nemažinsime.

Pradėjome reguliuoti studentų priėmimą, orientuojantis į valstybės poreikius: iš biudžeto finansuojamos studijų vietos suskirstytos į daugiau krypčių, tikslinių vietų. Tai užtikrino priėmimą į žemės ūkio, sporto trenerių, visuomenės sveikatos, visuomenės saugos ir kai kurias kitas studijų programas.

Atlikta detali visos sveikatos priežiūros sistemos analizė, identifikuotos sveikatos sektoriaus problemos ir pradedamos pirmos pertvarkos.

Siekiant efektyviau gydyti ligas, sukeliančias ankstyvas mirtis ar ilgalaikį nedarbingumą, nuspręsta visas ligonines – universitetų, respublikines, regionų ir savivaldybių – suvienyti į funkcinius klasterius (branduolius). Tai sudarys sąlygas kuo skubiau suteikti reikalingą pagalbą.

Patvirtinti nauji kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainynai. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį visų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja iš karto nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Tai tik trumpas Vyriausybės programinių darbų vykdymo įvardijimas. Už jo slypi kruopštus, atkaklus, nuoseklus didelės komandos darbas.

Be abejo, visuomet tikimasi ir norisi padaryti daugiau. Bet koalicijoje yra keturi dalyviai, Vyriausybėje daug naujų, jaunų ministrų, o ankstesnės Vyriausybės palikimas tikrai nėra lengvas ir pozityvus.

Tačiau tikrai tikiu, kad mūsų programinės nuostatos gali ir bus vykdomos. Tai mūsų įsipareigojimas rinkėjams.



Algirdas BUTKEVIČIUS

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas



Užsk. 6831






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas