„Santaka“ / Patarimai, kaip netapti greitųjų kreditų verslo aukomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-10-25 02:44

Dalinkitės:  


Patarimai, kaip netapti greitųjų kreditų verslo aukomis

Šeši dalykai, kuriuos vertėtų žinoti į greitųjų vartojimo kreditų bendrovę kreiptis nusprendusiems ar su vadinamaisiais greitukais reikalų jau turintiems žmonėms.

• Pirma – greitieji kreditai yra brangūs. Pasakyti, kad greitukų paskolos yra brangios, reiškia nepasakyti nieko. Šie kreditai yra brangūs nesuvokiamai. Beprotiškai. Neįtikėtinai. Anot Lietuvos banko, greitieji kreditai Lietuvoje vidutiniškai kainuoja nuo 100 iki 200 proc. metinių palūkanų. Tai reiškia, kad metams pasiskolinę 10 tūkst. litų net ir su pačiomis mažiausioms palūkanoms (pavyzdžiui, vienam šimtui procentų), per metus paskolą išdavusiai bendrovei turėsite grąžinti jau 20 tūkst., o dar po metų – ir visus 40 tūkstančių. Vadinasi, jei tuos 10 tūkstančių litų skyrėte automobiliui įsigyti, po metų ši mašina Jums kainuos jau dvigubai daugiau. O gal ir dar daugiau. Ar tikrai to norite? Beje, kartais greitųjų kreditų atstovai siūlo paskolas išsimokėti (grąžinti) dalimis. Tokiu atveju būtinai pasiskaičiuokite (patys ar raštu reikalaukite tokios informacijos iš kreditą teikiančios bendrovės), kokią galutinę sumą Jums teks atiduoti.

• Antra – greitieji kreditai išbalansuoja asmeninius (šeimų) biudžetus ir paralyžiuoja mokumą. Vidutines pajamas gaunančios šeimos draugystė su greitukais yra pats tiesiausias kelias skurdo link. Dėl milžiniškos pinigų (paskolų) kainos žmonės greitai susiduria su situacija, kai didžiąją savo mėnesinių pajamų dalį jie turi skirti tik palūkanoms sumokėti. Tuo tarpu lėšų paskolai grąžinti nepakanka ir pats kreditas lieka nepadengtas.

Kitaip tariant, asmuo, pasiskolinęs 10 tūkst. litų, išgali tik atidėti problemos sprendimą ilgesniam laikui, sumokėdamas paskolos pratęsimo mokesčius ir baudas, o pati paskolos suma lieka nepakitusi ir gali padidėti, jei nepavyks padengti visų išlaidų, susijusių su paskolos termino pratęsimu. Taip patenkama į savotišką verpetą, kuris vis didėja, o ištrūkti iš jo yra labai sunku. Žmogus tampa greitųjų kreditų bendrovės įkaitu.

• Trečia – rūpinkitės savo kredito istorija. Nepamirškite, jog draugystė su greitukais teršia Jūsų finansinę reputaciją ir kredito istoriją. Tai reiškia, kad prireikus pinigų savo verslui ar, pavyzdžiui, būstui įsigyti, bankai ar kredito unijos gali įvertinti Jus kaip nepatikimą klientą. Bankų akyse išliksite toks visam gyvenimui, net jei greitukų pinigais būsite susigundęs tik vieną kartą. Beje, ar žinote, kad savo kredito istoriją galite pasitikrinti Lietuvos banko duomenų bazėje? Pabandykite.

• Ketvirta – domėkitės ir stebėkite paskolos grąžinimo procesą. Atsiminkite, kad greitukai visuomet pasinaudos Jūsų apatiškumu, teisinių ir finansinių žinių stygiumi ar tiesiog aplaidumu. Turite žinoti savo paskolos struktūrą, o tai ne visuomet taip lengva. Todėl nuolatos raštu reikalaukite iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių paaiškinimo, kiek ir už ką turite sumokėti konkrečią dieną. Yra buvę atvejų, kai žmogui nesumokėjus greitukams kelių litų palūkanos buvo auginamos iš naujo apie tai nepranešus vartotojui. Ar įsivaizduojate žmogaus nustebimą sužinojus, kad jis greitukams ir vėl skolingas tikrai nemažą sumą.

• Penkta – saugokite savo asmens duomenis. Jiems patekus į sukčių rankas, greitukų skolininkais galite tapti ir nieko apie tai nežinodami. Greitųjų kreditų bendrovės dažnai giriasi, jog gauti jų kreditą – labai paprasta. Suteikiant jį, asmens tapatybė nustatoma tik atliekant pavedimą į sąskaitą, o fizinis kontaktas su paskolos gavėju įvyksta tik labai retais atvejais. Vadinasi, paskolą Jūsų vardu labai greitai gali paimti bet kas, turintis Jūsų asmens duomenis.

• Šešta – visada ieškokite alternatyvų. Nemanykite, kad greitukai, kaip mėgsta pabrėžti jiems atstovaujantys lobistai, yra vienintelė išeitis prispyrus finansiniams sunkumams. Taip nėra. Dar yra komerciniai bankai, kredito unijos, draugai ir bičiuliai, galiausiai – šeima bei artimieji.

Kiekviename didesniame mieste rasite bent kelis bankų skyrius ar kredito unijas. Prireikus paskolos kreipkitės į juos, o gautus pasiūlymus palyginkite su tuo, ką siūlo greitukai. Tik tada priimkite sprendimą dėl paskolos. Taip apsaugosite save nuo brangias paskolas teikiančių bendrovių lupikavimo ir sutaupysite ne vieną šimtą ar net tūkstantį litų.

Patikėkite, visos šios alternatyvos yra gerokai pigesnės nei draugystė su greitukais. Kalbėtis šia tema su savo šeima yra svarbu ir dar dėl vieno aspekto. Yra pasitaikę atvejų, kai žmonės pasidaro greitukų skolininkais prieš savo valią arba dėl didelių skolų vėliau yra priversti gelbėti artimus žmones ir taip tampa labai pelningo greitųjų kreditų verslo aukomis. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti žmogaus asmens duomenimis pasinaudojus kitam šeimos nariui.

Todėl būkite atsargus – greitukų reklamai skirti milijonai gali apsukti galvą jei ne Jums, tai Jūsų artimiesiems.



Aurelija ŠATAITĖ

Akcijos „Atsisakyk greituko“ iniciatorės VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas