Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-20 15:59

---

Naujagimius prižiūrinčiai akušerei Ingai Balčiūnienei (dešinėje) bei gydytojai Nidai Lukoševičienei džiugu, kai jų skyriuje pasaulį išvysta dar vienas mažylis.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Kol Seime svarstoma, kokios formuluotės turėtų būti priimtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, vaikučių negalinčios susilaukti šeimos eina savo kančios kelius. Net skaudžiausioms ir brangiausioms procedūroms pasirengę moterys paaukotų bet ką, kad po širdimi pajustų plakančią gyvybę.

Skaudi problema

Vilkaviškio ligoninės Akušerijos-ginekologijos ir naujagimių patologijos skyriaus gydytoja Nida Lukoševičienė dažnai susiduria su negalinčių pastoti moterų skausmu. Kelerius metus po vedybų vaikelio nesulaukusios moterys puola į neviltį, mina ginekologų kabinetų duris, prašo padėti.

Gydytoja N.Lukoševičienė teigė nesuprantanti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo kūrėjų pozicijos, kai stengiamasi kuo labiau apriboti medikų galimybes padėti nevaisingai šeimai.

– Juk tie, kurie gali vaiko susilaukti natūraliai, tikrai nesinaudos dirbtinio apvaisinimo galimybe, – aiškino ginekologė. – Tai ne pramoga. Žmonės šiuo būdu sprendžia labai skaudžią gyvenimo problemą. Be to, dirbtinio apvaisinimo griebiamasi tik tuomet, kai medikai bejėgiai padėti medikamentais, operacijomis, kitokiu gydymu.



Moterys išgyvena nepilnavertiškumą

Su nevaisingumo problema nesusidūrę žmonės net negali įsivaizduoti, ką kenčia vaikų negalinčios susilaukti šeimos.

Ypač dėl to išgyvenančios moterys jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, jas apima depresija, pasitaiko ir ilgalaikių psichikos sutrikimų. Tokioms moterims sunku bendrauti su vaikus auginančiomis draugėmis, o kiekvienas gatvėje pamatytas mažylis primena negalią ir drasko širdį.

N.Lukoševičienei tenka išklausyti ir tokias pacientes, kurios skundžiasi nepastojusios su vyru pragyvenę vos keletą mėnesių. Tačiau rimtai apie nevaisingumą reikėtų susimąstyti tuomet, jei gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą ir nesisaugant nepastojama per 1,5 metų.



Nevaisingi ir vyrai

Nors vyrai įsitikinę, kad beveik visais atvejais dėl šeimos nevaisingumo kaltos moterys, skaičiai kalba ką kitą. Trečdalis šeimų vaikų nesusilaukia dėl vyro kaltės.

Kai pas ginekologą atėjusi moteris prašo ištirti, dėl ko ji negali turėti vaikų, pirmiausia patariama ištirti vyro spermą. Šis tyrimas atliekamas ir Vilkaviškio medicinos įstaigose esančiose laboratorijose.

Jei paaiškėja, jog vyras problemų neturi, tiriama žmona. Moters nevaisingumo priežastys gali būti labai įvairios, tad ir tyrimai kur kas sudėtingesni, ilgai užtrunkantys.

– Pastaruoju metu daug moterų negali pastoti dėl chlamidiozės ir jos komplikacijų, – aiškino gydytoja ginekologė. – Šią ligą išgydžius, moterys netrukus pastoja ir susilaukia mažylio.



Užblokuoja smegenys

Tačiau yra daug kitų priežasčių, dėl ko moterys negali pastoti.

Dažnai nevaisingumui nustatyti daromos laparoskopinės operacijos. Jų metu matomos sąaugos, įgimti bei po ligų komplikacijų įgyti lyties organų defektai ir kt. Tuomet taikomas operacinis, hormoninis gydymas.

Kai pacientė nepastoja ir po taikyto gydymo, ji siunčiama konsultuotis į aukštesnio lygio ligoninę. Tik jos medikai konstatuoja, jog moteriai belieka vienintelis kelias pastoti – dirbtinis apvaisinimas.

– Kartais nematome priežasties, dėl ko moteris nepastoja. Atrodytų, jog jos ir vyro organizme viskas gerai, tačiau vaikelio kaip nėra, taip nėra, – pasakojo gydytoja. – Tokiu atveju dažnai „sužaidžia“ psichologiniai dalykai.

Aklai pastoti siekiančios moters smegenys tarsi užblokuoja jos vaisingumą. Taip būna po didelių psichologinių stresų, sukrėtimų.

Pavyzdžiui, šeima patyrė vaiko netektį. Moteris tuomet būtinai nori kūdikio, tačiau niekaip negali pastoti. Tik tada, kai ji nustoja siekti šio vienintelio tikslo, atsipalaiduoja, užsimiršta, užsimezga nauja gyvybė.



Tarsi stebuklas

Nors stebuklų ilgai laukti neverta ir geriau gydytis, šiuo metu rajono ginekologai turi pacientę, pastojusią po 21-erių nevaisingumo metų. Moteris nebesitikėjo kada nors tapti motina, tačiau jos organizmas „nusprendė“ kitaip. Gydytojai tekę konsultuoti moteris, kurios pastoja po 10 ar 15 vedybinio gyvenimo metų, taip pat tas, kurios ilgus metus gydosi nuo nevaisingumo, o pastoja tik tuomet, kai praradę viltį nustoja važinėti pas gydytojus ir gerti šimtais kainuojančius vaistus.

– Jūs neįsivaizduojate, kokios švytinčios būna šių moterų akys, kai jos ateina ir praneša ginekologui svarbią naujieną, – už pacientes džiaugėsi N.Lukoševičienė. – Per nėštumo mėnesius jos jaučiasi geriau nei per visą gyvenimą.

Dirbtinis apvaisinimas – labai brangi procedūra, kainuojanti per 10 tūkst. litų. Iš moters ji reikalauja daug pastangų, sveikatos, nes organizmas stimuliuojamas hormoniniais vaistais.



Su įstatymais persistengia

– Vilkaviškyje žinau ne vieną vaikelį, gimusį po dirbtinio apvaisinimo, – tikino N.Lukoševičienė. – Tai mieli, sveiki mažyliai, šeimai suteikę begalę laimingų akimirkų. Ginekologės nuomone, įstatymų leidėjai persistengia, saugodami dirbtinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų teisę gyventi, kada neuždraustos tokios drastiškos nėštumų reguliavimo priemonės kaip abortai. Be to, pamiršta teises tų šeimų, kurios nori ir turi medicininę galimybę susilaukti savo atžalų.

Tarsi alternatyva nevaisingoms šeimoms dažnai pasiūloma įsivaikinti našlaitį ar pamestinuką. Tačiau ne visiems tai priimtina psichologiškai. Kitiems nerimą kelia pamestinukų genuose galimai užkoduoti polinkiai, ligos, nemeilėje gimusio vaiko charakterio bruožai. Tad kodėl neleisti į pasaulį ateiti tiems vaikams, kurie jau daugelį metų itin laukiami ir mylimi.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---