„Santaka“ / Kontrabandininkais žmones paverčia pati juos skurdinanti valstybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-10-23 06:33

Dalinkitės:  


Neseniai ilgose eilėse pasienyje laukę automobilių vairuotojai dabar vėl gali lengviau kirsti sieną.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kontrabandininkais žmones paverčia pati juos skurdinanti valstybė

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kybartietis pensininkas drąsiai prisipažįsta į Kaliningrado sritį nuolat važinėjantis tikrai ne turistauti. Ilgametis pareigūnas įsitikinęs, kad kontrabandininkais žmones paverčia pati valstybė.



Privertė reforma

Jeigu Jonas Maknavičius būtų dirbęs mokytoju, gydytoju ar tiesiog eiliniu darbininku, šiandien jis dar tik svajotų apie užtarnautą poilsį. Tačiau tuometinėje milicijoje tarnavęs ir netgi žvalgu buvęs šešiasdešimtmetį šiemet švęsiantis vyras į pensiją išėjo jau prieš du dešimtmečius. Tada nė keturiadešimties dar neturėjęs kybartietis tikrai nesitikėjo, kad pensininko duona taip greitai apkars.

Pareigūno pensiją gavęs ir kartu ūkininkavęs vyras su žmona visai puikiai vertėsi, kol viską aukštyn kojomis apvertė „naktinė“ mokesčių reforma. Nesitikėjęs, kad naujieji pakeitimai palies ir pareigūnus, J. Maknavičius nustėro vieną mėnesį pensijos negavęs išvis. Paaiškėjo, jog dėl dingusios pensijos buvo „kalta“ žemė. Ilgai skaičiavęs ir dėstęs pliusus bei minusus, J. Maknavičius galop suprato, kad iš tiek žemės, tvarkingai mokėdamas mokesčius valstybei, jis neišgyvens. Užsitarnavusiam pensiją, tačiau turinčiam žemės pareigūnui reikėjo mokėti sveikatos draudimą ir kitus mokesčius. Todėl visus 19,5 hektaro kybartietis grąžino ir vėl tapo eiliniu vidaus reikalų sistemos pensininku, besikapstančiu tik nuosavo namo sklype.



Išleidžia vaistams

Kybartietis neslėpė, kad jam tuomet buvo ir skaudu, ir apmaudu. Aktyvus vyras dalyvavo ūkininkų veikloje, turėjo aukštas visuomenines pareigas, važiuodavo į renginius, buvo minimas spaudoje. Tačiau dėl sumažėjusių pajamų jis ne tik oriai „pensininkauti“, bet apskritai išgyventi nebepajėgė, todėl pasirinko kitokį būdą prisidurti prie pensijos.

– Pensijos gaunu 633 litus ir 16 centų, – savo oficialių pajamų neslėpė kybartietis. – Vaistams per savaitę išleidžiu daugiau nei 50 litų, nes turiu širdies, skrandžio, akių, kraujospūdžio ir kitų problemų. Kas mėnesį už vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą sumoku apie porą šimtų litų, dar kainuoja mašinos draudimas, degalai, namo šildymas, taigi maistui ir kitiems poreikiams belieka keliasdešimt litų. Tai kaip man iš tokių pajamų išgyventi?

Nors nuolat kalama, jog pirkdami kontrabandinius degalus ar cigaretes skurdiname savo valstybę, pasak J. Maknavičiaus, valdžia žmogų įstumia į tokią apgailėtiną padėtį, kad jis negali kitaip išsiversti.



Muitininkai pažįsta

Pats kybartietis sakė kontrabanda neužsiimantis ir to negalėtų daryti. Dirbdamas pareigūnu gynė savo šalies įstatymus, kad ir kokie jie buvo, be to, gali drąsiai teigti niekada nepaėmęs kyšio. Vyriškiui teko dirbti ir sovietinėje, ir laisvoje Lietuvoje, per lemtingus sausio įvykius 1991-aisias budėti prie sienos. Prisimindamas tas dienas J. Maknavičius teigia, kad tik tuometinės Kybartų užkardos vado Vinco Plečkaičio šaltakraujiškumas ir išmintis leido išvengti pasienyje kraujo praliejimo.

Nors nuo tų išgyvenimų praėjo daugiau nei 20 metų, J. Maknavičius ir dabar, stovėdamas ilgose eilėse pasienyje, prisimena tankus, ginkluotus ir visai nedraugiškai nusiteikusius rusų kareivius. Tiesa, dabar Rusijos pasienyje pasitinkantys muitininkai ir pasieniečiai jau puikiai pažįsta penkiskart per mėnesį, kaip leidžia įstatymas, sieną kertantį kybartietį ir vadina jį „litovskij ment“.



Laukia eilėse

Laukdamas ilgose eilėse, kuriose dažniausiai tenka praleisti po keliolika valandų, J. Maknavičius bendrauja su kitais tokį patį pragyvenimo šaltinį prasimaniusiais vairuotojais. Kybartietis nemato nieko blogo, kad daugiavaikė mama geriau vežasi prekių iš Rusijos ir taip išmaitina savo atžalas, nei nieko neveikia ir prašo pašalpų. J. Maknavčius eilėje sutinka bedarbių, pensininkų, invalidų, pamainomis dirbančių Kybartų pataisos namų prižiūrėtojų, ugniagesių, kitų įvairių tarnybų darbuotojų. Niekam ne paslaptis, kad visi jie į mūsų šalį gabena akcizines prekes, kurias vėliau realizuoja.

J. Maknavičius neslepia, jog per kiekvieną išvažiavimą iš Kaliningrado srities parsiveža prekių – benzino, cigarečių, alkoholinių gėrimų, cukraus, saldainių, vaistų – tiek, kiek maksimaliai leidžia įstatymas. Taip kybartietis prie pensijos prisiduria dar tiek, kiek gauna. Labiausiai Jonas džiaugiasi, kad pavyksta sutaupyti Rusijoje perkant vaistus, kuriuos jam reikia vartoti kasdien. Kai kurie jų anapus sienos pigesni 5–8 kartus.



Apsiperka Lenkijoje

Jei eilės labai nenuvargina, J. Maknavičius tarp ribotų kelionių per Kybartų kelio postą palekia Lenkijos pusėn. Iš ten į Rusiją galima įvažiuoti dvigubai dažniau – kartą per tris paras, tad „sienos verslu“ užsiimantys lietuviai tokia galimybe irgi naudojasi.

Grįždami iš Rusijos su prekėmis, Lenkijoje jie nusiperka pigesnių maisto produktų savo reikmėms ir tokiu būdu dar sutaupo lėšų. Lietuviai seka lenkų parduotuvių reklamą, kurią noriai pasienyje dalija prekybininkai, tad žino akcijų ir išpardavimų dienas. Bėda ta, kad kelionė į Rusiją per Lenkiją – netrumpa, apie 140 kilometrų, tad sudeginama nemažai degalų ir pelnas lieka kur kas mažesnis. Todėl lietuviai dažniau renkasi ilgesnes kančias Lietuvos ir Rusijos pasienyje nei mažiau varžančią, tačiau brangiau atsieinančią kelionę per Lenkiją.



Valstybė neskaičiuoja

– Jeigu pensijos gaučiau apie 1300 litų, tikrai tokiame amžiuje nevargčiau eilėse pasienyje, – sakė J. Maknavičius. – Valstybė turėtų gerai paskaičiuoti, kas labiau apsimoka: ar mokėti didesnes pensijas ir atgauti pinigus per mokesčius, ar versti žmones įvežti akcizines prekes bei kelti svetimos šalies ekonomiką.

Kybartietis apie šią problemą kalbėjo ne su vienu politiku, neseniai su pasiūlymu kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, tačiau kol kas jokio atsakymo negavo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas