„Santaka“ / Šeimininkus nervina pavasarinės augintinių bėdos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-18 09:51

Dalinkitės:  


Veterinarijos specialistas G.Šeškas pataria sterilizuoti lytinės brandos dar nesulaukusius gyvūnus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Šeimininkus nervina pavasarinės augintinių bėdos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Namuose gyvūnus laikantiems šeimininkams pavasaris kelia labai nemalonių problemų. Poros ieškančios ir per naktis kniaukiančios katės neduoda miegoti, katinai nepakenčiamu kvapu nužymi baldų kampus, o į lauką išsivestą kalytę apspinta viso kvartalo šunys.



Tampa agresyvūs

Apie pavasarines gyvūnų problemas pakalbintas Smulkiųjų gyvūnėlių klinikai vadovaujantis veterinarijos specialistas Gintautas Šeškas sakė dabar beveik kasdien sulaukiantis sunerimusių gyvūnų šeimininkų skambučių ar vizitų. Ypač daug problemų sukelia katinai, kurie pavasarį ne tik šlapimu žymisi savo teritoriją, pabėga iš namų, bet netgi tampa agresyvūs. Veterinarijos gydytojas aiškino, jog rujos metu patinai kartais net puola žmones. Mat šiuo metu aktyviai gaminamas vyriškumo hormonas testosteronas – kartu ir agresijos hormonas. Su ligotais gyvūnais susitinkančios katės užsikrečia pavojingomis infekcijomis. Be to, jos gali pernešti kvėpavimo takų ligas, kuriomis užsikrečia žmonės.

Kalių priešrujis tęsiasi nuo 3 iki 18 dienų. Per šį laiką atsiranda nemažai „gerbėjų“, erzinančių šeimininkus. Ruja trunka nuo 4 iki 20 dienų, tad apie kalę šunų vilkstinės sekioti gali ilgiau nei pusantro mėnesio. Toks „būriavimasis“ gali sukelti daugybę problemų. Šeimininkai nenori, jog jų augintinė atsivestų palikuonių, be to, nežinia iš kur atklydę šunys gali platinti pasiutligę.



Pataria sterilizuoti

Veterinaras G.Šeškas tokiu atveju siūlo, jo nuomone, geriausią išeitį: katinus – kastruoti, o kates ir kales – sterilizuoti. Idealiausias laikas sterilizacijai ir kastracijai – iki lytinės brandos. Mažesnių veislių kalytes reikėtų sterilizuoti apie 7 mėnesių amžiaus, didelių veislių – 12–15 mėnesių. Katinai subręsta būdami 3–5 mėnesių, katytės – 4 mėnesių. Būdami tokio amžiaus gyvūnai jau gali pradėti rujoti. Patinus galima kastruoti bet kuriuo metų laiku, kalių ir kačių sterilizuoti negalima rujos metu.

Sterilizuojant iki lytinės brandos organizmas prisitaiko apsieiti be estrogenų, tad gyvūnui nebūna jokio diskomforto, neigiamų emocijų.



Operacija nesudėtinga

Kastruoti galima ir vyresnio amžiaus gyvūnus. Tai nėra sudėtinga operacija. Gyvūnas užmigdomas ir netrukus šeimininkas jį gali gabentis į namus. Paprastai po operacijos jokių komplikacijų nebūna. Operacijos nėra labai brangios: katino ar šuns kastracija kainuoja 20–30 litų, kačių sterilizacija – 50 Lt, kalių – 60–80 Lt (kaina priklauso nuo gyvūno dydžio ir operacijai skiriamos narkozės kiekio).

Po sterilizacijos ar kastracijos išsisprendžia dauguma iki tol šeimininkams nerimą kėlusių problemų. Katės nustoja kniaukdamos šaukti „jaunikius“, katinai šlapimu nebesižymi teritorijos, mažiau veržiasi į lauką, kalytės nebetraukia rujojančių patinų, be to, jų nebereikia saugoti, kad neatvestų nepageidaujamų palikuonių.



Gali pakenkti

Rujos metu augintiniams praktikuojama duoti kontraceptines tabletes. Tačiau G.Šeškas įsitikinęs, jog kontraceptikai padaro daug žalos gyvūno organizmui ir ne visuomet apsaugo nuo nepageidaujamų palikuonių.

– Į mano kliniką buvo atvežę katę, ant kurios pilvelio atsirado negyjanti žaizda. Pradėjus gydyti paaiškėjo labai sunkių organizmo sutrikimų. Teko operuoti kalytę, kuriai nuo kontraceptikų supūliavo gimda, – pasakojo tokių apsaugos priemonių žala įsitikinęs veterinarijos gydytojas. – Gyvūnams naudojant kontraceptikus pasitaiko ir įvairiausių apsigimimų. Teko matyti su puse snukučio gimusį kačiuką, kito vienas pirštas buvo kaip žmogaus.



Konsultuotis – į kliniką

G.Šeškui ir taip pat veterinarijos specialistei jo žmonai Aldonai tenka dažnai gydyti susirgusius smulkiuosius gyvūnus. Tačiau į veterinarijos kliniką šeimininkai su augintiniais atvyksta dažniausiai tada, kai liga būna įsisenėjusi.

– Žmonės klaidingai elgiasi, kai konsultuotis dėl gyvūno ligos eina į veterinarijos vaistines, – aiškino G.Šeškas. – Juk ten gyvulėlio niekas neapžiūri, nedaro tyrimų. Dažniausiai ligą nustato pažvelgę per prekystalį ar tik iš šeimininko pasakojimų. Veterinarijos vaistinėje specialistas gali patarti, kokius vaistus pirkti, bet ne nustatyti ligą. Juk ir žmonės susirgę kreipiasi į gydytojus. Kartais gydydami gyvūnus randame organų pakenkimų, kurie atsiranda dėl netinkamo gydymo.

Veterinarijos specialistas sakė, jog augintinius namuose laikantys žmonės turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl gyvūno kastracijos ar sterilizacijos. Mat pavasarį rujojančių gyvūnų problema tampa ypač aktuali. Tačiau kiekvienas šeimininkas turi suprasti, jog jų gyvūnas po operacijos niekada palikuonių nesusilauks. Tad turite būti tikras, kad nenorite savo namuose sulaukti mažų kačiukų ar šuniukų.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas