|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-03-17 16:49
|
|
|
Marijampolės apskritis buvo septintoji, į kurią atvyko žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė (centre).
Romo ČĖPLOS nuotr.
Birutė PAVLOVIENĖ
Ketvirtadienį Marijampolės apskrities viršininko administracijoje buvo aptariami
žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimai. Žemės ūkio ministerija tokius susitikimus organizuoja visuose regionuose. Seminare Marijampolėje dalyvavo ir mūsų rajono Žemės ūkio
skyriaus specialistai, grupė pakviestų bei savo iniciatyva atvykusių ūkininkų, Savivaldybės tarybos narių. Žemės ūkio ministerijos strategiją pirmiausiai išdėstė ministrė
Kazimiera Prunskienė.
Ministrė sakė, jog pernai Lietuvoje daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių – net 26
procentais – išaugo žemdirbių pajamos, kurios susideda ne vien iš paramos pinigų.
Kasmet tokių augimo šuolių nesitikima, nors žemės ūkiui skiriamos nacionalinio biudžeto
lėšos šiemet didėja 41 procentu: nuo 1,5 iki 2,15 milijardo litų. Pernai lietuviškų maisto
produktų eksportas išaugo 42 procentais. Pasiektas daugiau kaip pusės milijardo litų
teigiamas balansas ir taip sumažintas bendras šalies užsienio prekybos deficitas. Taigi
žemės ūkis valstybei nėra našta.
Ministrė kalbėjo, kad svarbiausia numatyti strategines kryptis, o ne vykdyti lėšų
paskirstytojų funkcijas. Sunku koreguoti tai, kas daugelį metų vedė į aklavietę arba
iškreipė sąžiningumo santykius. Todėl tenka priimti sprendimų, kaip, pavyzdžiui, dėl
pieno gamybos kvotų perskirstymo, kurie vienus nudžiugina, kitus nuliūdina. Nustatydama įvairių išmokų dydžius, jų mokėjimo terminus, Lietuva nėra laisva elgtis, kaip jai
patiktų. Turi laikytis Europos Sąjungos reglamento. Pasak ministrės, kas įmanoma,
sprendžiama operatyviau. Tiesiogines išmokas už 2005 metais deklaruotas žemės ūkio
naudmenas ir pasėlius įsipareigota išmokėti iki balandžio 30 dienos. ES reglamentas tai
leidžia daryti iki birželio 30-osios. Iš dalies kompensuoti praėjusių metų vasarą liūčių
padarytus nuostolius leidimo iš Briuselio dar negauta.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos
subjektams už 2006 metus. Už žemės ūkio naudmenų plotus bus mokama iki 174,44 Lt/ha,
už grūdinių, rapsų, ankštinių augalų hektarą išmokų dydis sieks iki 365 Lt/ha, už
baltyminių kultūrų – iki 480 Lt/ha.
Gyvulininkystės sektoriuje tiesioginės išmokos diferencijuojamos pagal gyvąjį svorį ir
skerdenas, kad žemdirbiai būtų skatinami auginti didesnio svorio gyvulius.
Ministrė sakė, kad orientuojamasi didinti ūkių konkurencingumą, gerinti aplinką,
kraštovaizdį, kaimo gyvenimo kokybę bei įvairovę. Šiemet paskutiniai metai, kai dar
bus renkamos paraiškos gauti paramą pagal Kaimo plėtros plano ir Bendrojo programavimo dokumento priemones. Kitąmet savo reikalavimus jau kels naujas – Europos žemės
ūkio fondas kaimo plėtrai. Daug diskusijų kilo dėl per aukštų barjerų jauniesiems
ūkininkams.
Marijampolės apskrities žemdirbiai, tarp jų vilkaviškiečiai, iš ministrės norėjo išgirsti,
kodėl iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nei teigiamų, nei neigiamų atsakymų nesulaukia į paraiškas, paduotas prieš metus. Buvo paaiškinta, kad jos vertinamos eilės tvarka.
Probleminius klausimus kovingiau salėje kėlusius ūkininkus ministrė kvietė kalbėtis,
analizuoti galimybes, o ne šūkauti. Viešnia neišvengė ir klausimo apie Marijampolės
cukaus fabriko ateitį. Ministrė sakė, jog tai, kas buvo skelbta spaudoje apie jo likvidavimą, yra tam tikras signalas, bet oficialios savininkų informacijos ministerija negavusi.
Ministrei išskubėjus į Seime rengtą Vyriausybės valandą, seminaro dalyvius su žemės
ūkio ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo planais, tiesioginių išmokų ir kitos paramos
skyrimo, jos administravimo naujovėmis toliau supažindino bei į klausimus atsakinėjo
kiti Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Ketvirtadienį Marijampolės apskrities viršininko administracijoje buvo aptariami žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimai. Žemės ūkio ministerija tokius susitikimus organizuoja visuose regionuose. Seminare Marijampolėje dalyvavo ir mūsų rajono Žemės ūkio skyriaus specialistai, grupė pakviestų bei savo iniciatyva atvykusių ūkininkų, Savivaldybės tarybos narių. Žemės ūkio ministerijos strategiją pirmiausiai išdėstė ministrė Kazimiera Prunskienė. |
Ministrė sakė, jog pernai Lietuvoje daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių – net 26 procentais – išaugo žemdirbių pajamos, kurios susideda ne vien iš paramos pinigų. Kasmet tokių augimo šuolių nesitikima, nors žemės ūkiui skiriamos nacionalinio biudžeto lėšos šiemet didėja 41 procentu: nuo 1,5 iki 2,15 milijardo litų. Pernai lietuviškų maisto produktų eksportas išaugo 42 procentais. Pasiektas daugiau kaip pusės milijardo litų teigiamas balansas ir taip sumažintas bendras šalies užsienio prekybos deficitas. Taigi žemės ūkis valstybei nėra našta.
Ministrė kalbėjo, kad svarbiausia numatyti strategines kryptis, o ne vykdyti lėšų paskirstytojų funkcijas. Sunku koreguoti tai, kas daugelį metų vedė į aklavietę arba iškreipė sąžiningumo santykius. Todėl tenka priimti sprendimų, kaip, pavyzdžiui, dėl pieno gamybos kvotų perskirstymo, kurie vienus nudžiugina, kitus nuliūdina. Nustatydama įvairių išmokų dydžius, jų mokėjimo terminus, Lietuva nėra laisva elgtis, kaip jai patiktų. Turi laikytis Europos Sąjungos reglamento. Pasak ministrės, kas įmanoma, sprendžiama operatyviau. Tiesiogines išmokas už 2005 metais deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius įsipareigota išmokėti iki balandžio 30 dienos. ES reglamentas tai leidžia daryti iki birželio 30-osios. Iš dalies kompensuoti praėjusių metų vasarą liūčių padarytus nuostolius leidimo iš Briuselio dar negauta.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams už 2006 metus. Už žemės ūkio naudmenų plotus bus mokama iki 174,44 Lt/ha, už grūdinių, rapsų, ankštinių augalų hektarą išmokų dydis sieks iki 365 Lt/ha, už baltyminių kultūrų – iki 480 Lt/ha.
Gyvulininkystės sektoriuje tiesioginės išmokos diferencijuojamos pagal gyvąjį svorį ir skerdenas, kad žemdirbiai būtų skatinami auginti didesnio svorio gyvulius. Ministrė sakė, kad orientuojamasi didinti ūkių konkurencingumą, gerinti aplinką, kraštovaizdį, kaimo gyvenimo kokybę bei įvairovę. Šiemet paskutiniai metai, kai dar bus renkamos paraiškos gauti paramą pagal Kaimo plėtros plano ir Bendrojo programavimo dokumento priemones. Kitąmet savo reikalavimus jau kels naujas – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Daug diskusijų kilo dėl per aukštų barjerų jauniesiems ūkininkams.
Marijampolės apskrities žemdirbiai, tarp jų vilkaviškiečiai, iš ministrės norėjo išgirsti, kodėl iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nei teigiamų, nei neigiamų atsakymų nesulaukia į paraiškas, paduotas prieš metus. Buvo paaiškinta, kad jos vertinamos eilės tvarka. Probleminius klausimus kovingiau salėje kėlusius ūkininkus ministrė kvietė kalbėtis, analizuoti galimybes, o ne šūkauti. Viešnia neišvengė ir klausimo apie Marijampolės cukaus fabriko ateitį. Ministrė sakė, jog tai, kas buvo skelbta spaudoje apie jo likvidavimą, yra tam tikras signalas, bet oficialios savininkų informacijos ministerija negavusi.
Ministrei išskubėjus į Seime rengtą Vyriausybės valandą, seminaro dalyvius su žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo planais, tiesioginių išmokų ir kitos paramos skyrimo, jos administravimo naujovėmis toliau supažindino bei į klausimus atsakinėjo kiti Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Publikuota: 2006-03-17 16:49:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|