Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-03-17 16:05
Žvilgsnis
Birutė PAVLOVIENĖ
Ar priprasime?
Nuolat kartojami reklamos žodžiai agituoja priprasti prie laimėjimų, žarstomų loterijose. Kažin, ar tai pavyks? Bet noras išlošti – juk geriau nei laukti dėdės dovanų ar vogti
milijonus, o kitąkart plėšti, žudyti tik dėl kelių litų.
Šalies piliečių galvose, atrodo, jau apgyvendintos mintys, jog teks priprasti prie visokių
vagysčių, skandalų, partinių rietenų, neskaidraus lėšų skirstymo, gražiausių kampelių,
naudingų postų dalybų, pradedamų ir nebaigiamų tyrimų. Taip pat ir prie taip persipynusių interesų, kad galingiausieji kojomis jau atidarinėja ne tik valdininkų kabinetų duris,
bet ir valstybės sienos apsaugos vartus, užstatinėja (lyg lombarde) prezidentines ir kitas
valstybines rezidencijas.
Teks priprasti? Kaip prie lopšinių, kuriomis galima liūliuoti vaikelius, kad šie užmigtų.
Bent lopšinių laikai baigėsi. Dabar atžalėlėms labiau patinka kompiuterinė „tautosaka“,
pavaduojanti darbų išsekintas mamas. Nebūtina klausti, ar teks prie to priprasti? Jau
priprantame. Rajone surengta vaikų folkloro šventė šiemet sukvietė dvigubai mažiau
kolektyvų nei pernai.
Mėgstame kartoti, kad dabar spindi kitos, šiuolaikinės žvaigždės. Tik kodėl iš Vokietijos atvykęs fermeris „kaulija“, kad vieno Pilviškių seniūnijos vienkiemio moterėlė parduotų kelių šimtmečių senumo kaimo drožėjo rankų išmargintas klėties duris?
Viliojama pluoštu eurų, tėviškės sergėtoja nesileidžia į jokias kalbas. Kaimynai net
pasišaipo, kad vargingai gyvenanti senutė nepasinaudoja proga praturtėti. Taip galėtų
pasilepinti kokiu skanumynu, nusipirktų ir vaistų, kuriems iš pensijos nedaug tepatrupinsi. Turintys aštresnį liežuvį patraukia per dantį: patriotiška keistuolė, atseit,
tikisi medalio. O jie už neparduodamą gimtųjų namų kertelę ar kitas panašias vertybes
nedalijami. Pripraskime.
Kalbėtojai iš tribūnų dabar visus dažniau kaltina patriotizmo stoka. Pilietinės visuomenės instituto pranešime spaudai tvirtinama, kad tokie teiginiai yra pakankamai
pagrįsti. Mat tyrimų duomenų analizė rodo, kad nuo 1990 iki 2005 metų su Lietuva save
tapatinančių jos gyventojų dalis sumažėjo nuo 66 iki 34 procentų.
Nepaisant mažėjančio tapatinimosi su Lietuva kaip su šalimi, priklausomybės tautai
jausmas išlikęs stiprus: su lietuvių tauta tapatinosi 95 procentai apklaustų gyventojų.
Deja, tų, kurie didžiuojasi Lietuvos pilietybe, per 15 pastarųjų metų sumažėjo perpus.
Ekspertų nuomone, tai liudija, kad gilėja susvetimėjimas tarp piliečių ir valstybės.
Lūkesčiai, kad tai pasikeis savaime, augant žmonių gerovei, nelaikomi beviltiškais. Tačiau
visuomenės nuomonės tyrėjai teigia, kad gyventojų patriotizmas ir pilietiškumas labiausiai priklauso nuo pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, demokratijos raida.
Taigi kas bus, jei priprasime prie skandalų? Jeigu jie užliūliuos mus kaip senovėje
lopšinės vaikelius? Ar neatsidursime prie dar platesnio griovio: viename krante – piliečiai
prie savo durų, kitame – jiems svetima šalis, praradusi pasitikėjimą per skandalingą,
įžūlų savo kostiumuotų vadų ir vadukų elgesį.
Publikuota: 2006-03-17 16:05:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|