Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-17 16:05

---

Ar priprasime?

Nuolat kartojami reklamos žodžiai agituoja priprasti prie laimėjimų, žarstomų loterijose. Kažin, ar tai pavyks? Bet noras išlošti – juk geriau nei laukti dėdės dovanų ar vogti milijonus, o kitąkart plėšti, žudyti tik dėl kelių litų.

Šalies piliečių galvose, atrodo, jau apgyvendintos mintys, jog teks priprasti prie visokių vagysčių, skandalų, partinių rietenų, neskaidraus lėšų skirstymo, gražiausių kampelių, naudingų postų dalybų, pradedamų ir nebaigiamų tyrimų. Taip pat ir prie taip persipynusių interesų, kad galingiausieji kojomis jau atidarinėja ne tik valdininkų kabinetų duris, bet ir valstybės sienos apsaugos vartus, užstatinėja (lyg lombarde) prezidentines ir kitas valstybines rezidencijas.

Teks priprasti? Kaip prie lopšinių, kuriomis galima liūliuoti vaikelius, kad šie užmigtų. Bent lopšinių laikai baigėsi. Dabar atžalėlėms labiau patinka kompiuterinė „tautosaka“, pavaduojanti darbų išsekintas mamas. Nebūtina klausti, ar teks prie to priprasti? Jau priprantame. Rajone surengta vaikų folkloro šventė šiemet sukvietė dvigubai mažiau kolektyvų nei pernai.

Mėgstame kartoti, kad dabar spindi kitos, šiuolaikinės žvaigždės. Tik kodėl iš Vokietijos atvykęs fermeris „kaulija“, kad vieno Pilviškių seniūnijos vienkiemio moterėlė parduotų kelių šimtmečių senumo kaimo drožėjo rankų išmargintas klėties duris?

Viliojama pluoštu eurų, tėviškės sergėtoja nesileidžia į jokias kalbas. Kaimynai net pasišaipo, kad vargingai gyvenanti senutė nepasinaudoja proga praturtėti. Taip galėtų pasilepinti kokiu skanumynu, nusipirktų ir vaistų, kuriems iš pensijos nedaug tepatrupinsi. Turintys aštresnį liežuvį patraukia per dantį: patriotiška keistuolė, atseit, tikisi medalio. O jie už neparduodamą gimtųjų namų kertelę ar kitas panašias vertybes nedalijami. Pripraskime.

Kalbėtojai iš tribūnų dabar visus dažniau kaltina patriotizmo stoka. Pilietinės visuomenės instituto pranešime spaudai tvirtinama, kad tokie teiginiai yra pakankamai pagrįsti. Mat tyrimų duomenų analizė rodo, kad nuo 1990 iki 2005 metų su Lietuva save tapatinančių jos gyventojų dalis sumažėjo nuo 66 iki 34 procentų.

Nepaisant mažėjančio tapatinimosi su Lietuva kaip su šalimi, priklausomybės tautai jausmas išlikęs stiprus: su lietuvių tauta tapatinosi 95 procentai apklaustų gyventojų. Deja, tų, kurie didžiuojasi Lietuvos pilietybe, per 15 pastarųjų metų sumažėjo perpus. Ekspertų nuomone, tai liudija, kad gilėja susvetimėjimas tarp piliečių ir valstybės. Lūkesčiai, kad tai pasikeis savaime, augant žmonių gerovei, nelaikomi beviltiškais. Tačiau visuomenės nuomonės tyrėjai teigia, kad gyventojų patriotizmas ir pilietiškumas labiausiai priklauso nuo pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, demokratijos raida.

Taigi kas bus, jei priprasime prie skandalų? Jeigu jie užliūliuos mus kaip senovėje lopšinės vaikelius? Ar neatsidursime prie dar platesnio griovio: viename krante – piliečiai prie savo durų, kitame – jiems svetima šalis, praradusi pasitikėjimą per skandalingą, įžūlų savo kostiumuotų vadų ir vadukų elgesį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---