„Santaka“ / Prie namų plazdanti vėliava – meilės ir pagarbos simbolis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-09-25 06:03

Dalinkitės:  


Vilkaviškietis Vytautas Keršys įsitikinęs, kad vėliava kiemui suteikia iškilmingumo.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Prie namų plazdanti vėliava – meilės ir pagarbos simbolis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Trispalvėmis per Europos krepšinio čempionatą nusidažiusi Lietuva jau nukabinėja tautinę atributiką. Patriotizmą daugelio širdyse uždegusi šventė baigėsi. Tačiau vilkaviškiečių Vencių ir Keršių šeimos tautinę nuotaiką savo namuose kuria kasdien.



Sužavėjo skandinavai

Kybartų pasienio užkardoje tarnaujantis vilkaviškietis Rimas Vencius sakė, jog prieš porą metų jo namų kieme iškilęs vėliavos stiebas iškart atkreipė aplinkinių dėmesį. O kai prie namo suplevėsavo trispalvė, pažįstami ir kaimynai net pasiteiraudavo, ar Venciai švenčia kokią tautinę šventę, o gal pamini šeimyninę sukaktį. Tačiau netrukus visi apsiprato, jog trispalvė Vencių namuose – tautiškumo simbolis, kuris namus puošia kasdien. Tad dabar šeima dažniau sulaukia klausimų, kur galima įsigyti stiebą, o vėliava tarnauja ir kaip namų atpažinimo ženklas – į svečius susiruošusiems žmonėms nereikia nurodyti net adreso.

Anot Editos ir Rimo Vencių, idėja pastatyti kieme vėliavos stiebą ir iškelti trispalvę jiems kilo po kelionės į Skandinavijos šalis. Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje toks atributas įprastas, ir vėliava plevėsuoja prie kiekvienos namų valdos.

– Daugelis lietuvių, keliaudami po šias šalis, pirmiausia atkreipia dėmesį į vėliavas, – pasakojo E. Vencienė. – Kai plaukėme pro Švedijos salas, negalėjome nesižavėti net ir mažiausiose jų plevėsuojančiomis vėliavomis. Taip skandinavai išreiškia meilę ir pagarbą savo valstybei. Tada ir pasižadėjome, kad tautinė vėliava plevėsuos ir mūsų kieme.



Savos tradicijos

Tačiau grįžę į Lietuvą vilkaviškiečiai susidūrė su problema, mat įsigyti stiebą vėliavai nebuvo taip paprasta. Prekybininkai siūlė tik didžiulius stacionarius stiebus, skirtus įstaigoms. Tačiau tokia „smulkmena“ R. Venciaus svajonei nebuvo kliūtis. Vyras sėdo prie kompiuterio ir kantriai internete naršė tol, kol susirado tinkamą stiebą. Iš pradžių kabojusią standartinę trispalvę netrukus pakeitė vimpelo formos vėliava. Anot E. Vencienės, ši – ne tokia iškilminga, įpareigojanti, tad labiau tinkanti kasdien.

Venciai ateityje svajoja įsigyti ir daugiau vėliavų. Vilkaviškiečiai norėtų retkarčiais iškabinti vėliavą su savo miesto herbu – dvižiede lelija ar net susikurti šeimos vėliavą. Tada gimtų tradicijos, kurį simbolį kuriomis progomis kabinti.

Edita sakė, kad tautinė vėliava paglosto ir jos tėvų, kurių namuose ir įsikūrusi Vencių šeima, širdis. Drauge gyvenantys Editos tėvai Vaškevičiai – buvę tremtiniai, todėl tautinė atributika namuose bei patriotines vertybes puoselėjanti jaunoji karta jiems išspaudžia džiugesio ašarą.



Rinkosi su Vyčiu

Šią vasarą vėliavos stiebas išdygo dar vieno vilkaviškiečio, taip pat valstybės sieną Kybartų užkardoje saugančio pareigūno Vytauto Keršio namų kieme. Savo svajonės nuo giminaičių neslėpęs Vytautas vėliavos stiebą gavo dovanų gimtadienio proga.

Tačiau istorija besidomintis ir tautiškumą savo šeimoje skiepijantis vyras pasirinko kitą variantą. Prie jo namų plaikstosi Lietuvos valstybės herbinė vėliava su Vyčiu.

– Man ši vėliava labai graži ir ji liudija garbingą istorinę mūsų šalies praeitį – juk Žalgirio mūšį būtent su tokiomis laimėjome, – savo pasirinkimą aiškino V. Keršys. – Be to, pirmą kartą svarstant, kokia turėtų būti Lietuvos tautinė vėliava, mūsų kraštietis Jonas Basanavičius siūlė valstybės simboliu įteisinti būtent šią – su baltu raiteliu raudoname lauke.

Gaila, kad herbinė vėliava nepelnytai primiršta ir yra ne tokia populiari kaip tautinė trispalvė. Be to, į šią vėliavą vis labiau pretenduoja baltarusiai, ir būtų labai apmaudu, jeigu ją „pasisavintų“. Todėl aš manau, kad tiesiog būtina šią vėliavą populiarinti tarp lietuvių, ypač jaunosios kartos.



Įskiepijo aplinkybės

V. Keršys sakė, jog vėliava prie namų atspindi jų šeimoje puoselėjamas vertybes – tautiškumą, patriotizmą. Anot Vytauto, jau vien darbas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje įpareigoja būti patriotu. Vytauto tėvas taip pat dirbo Savanoriškos krašto apsaugos tarnyboje, senelis pasienyje tarnavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tad sovietiniais laikais jam teko už patriotizmą „pasėdėti“.

Pasak Vytauto, stiprų patriotiškumo jausmą jam įskiepijo susiklosčiusios gyvenimo ir istorinės aplinkybės. Mat 18 metų vaikinui sukako 1990 m., kai šalyje politinė situacija buvo labai įtempta, o jo amžiaus jaunuolius prievarta siuntė tarnauti į sovietų armiją. Tad V. Keršiui teko slapstytis pas giminaičius, o laikyti egzaminų kolegijoje šaukiamojo amžiaus jaunuoliai eidavo pagal slaptą, su dėstytojais suderintą grafiką. Ypač į sovietų taikiklį pateko tie, kurių giminaičiai buvo tarnavę Lietuvos savanorių daliniuose. Vytauto tėvai dar ir dabar prisimena, kai vieną naktį į jų namus įsiveržė sūnaus ieškoję kariškiai.



Svetimos idėjos

Aštuonioliktus metus pasienyje tarnaujantis V. Keršys sakė, kad jam apmaudu, kai dabartinis jaunimas menkina savo tėvynę ir ją sutapatina su nepatinkančia valdžia ar savo darbo užmokesčiu. Betgi Lietuva – istorinė žemė, tėvynė, o ne mūsų pačių išrinkta valdžia ar pan.

Vytautui tokios idėjos buvo svetimos nuo jaunų dienų. Jis prisimena studijų tuometinėje Žemės ūkio akademijoje laikus, kai buvo išsiųstas į JAV atlikti kelių mėnesių praktikos. Daugelis draugų tuomet negalėjo suprasti, kodėl Vytautas nepasinaudojo proga ir neliko gyventi svajonių šalimi vadinamoje Amerikoje. Tačiau Vytauto svajonių šalimi visada buvo tėvynė.



Tarsi prezidentūroje

Savo dukroms Vytautas ir Reda Keršiai stengiasi įdiegti tikrą pilietiškumo ir patriotiškumo jausmą. Visoms trims davė senus lietuviškus vardus. Nors darželį lankanti Gytenė bei šeštokė Šarūnė dar nelabai gali su tėvais diskutuoti apie šalies istoriją ir joms juokinga, kai per televizorių krepšinio rungtynes stebintis tėtis šūkauja ir nervinasi, gimnazijoje besimokanti vyriausioji Vytarė – puiki pašnekovė, visada turinti savo nuomonę.

Paauglės nežavi globalizacija bei šiuolaikinio jaunimo bendravimas socialiniuose tinkluose, o „Facebook“ paskyros ji iš viso neturi. Tačiau savo kambaryje juokauja besijaučianti tarsi Lietuvos prezidentūroje, mat kaip tik prie jos lango plazda vėliava su Vyčiu.

Į vėjyje plazdančią vėliavą, gerdami rytinę kavą, mėgsta žiūrėti ir Vytautas su Reda.

– Net svečiai sako, kad atsiradus vėliavai mūsų kiemas tapo iškilmingesnis, o nuotaika jame – pakilesnė, – sako V. Keršys ir stebisi, kaip daugelis lietuvių net valstybinių švenčių proga nesugeba iškelti trispalvės, o tautinius simbolius prisimena tik per krepšinio čempionatą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas