„Santaka“ / Rajone renkami parašai dėl referendumo skelbimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-09-20 06:24

Dalinkitės:  


Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Alvydas Lekešys įsitikinęs, kad atsipirkti žemę iš užsieniečių mūsų anūkai neįstengtų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Rajone renkami parašai dėl referendumo skelbimo

Renata VITKAUSKIENĖ

Šiuo metu renkami parašai dėl privalomojo referendumo paskelbimo. Jame rinkimų teisę turintys piliečiai pasisakytų dėl kelių Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių pakeitimo. Iniciatyvinė savanorių grupė dirba ir mūsų rajone, jos veiklą koordinuoja vilkaviškietis Alvydas Lekešys.



Idėja „iš apačios“

Vilkaviškyje referendumo iniciatyvinės grupės branduolį sudaro A. Lekešys, Valius Birštonas ir Aldona Matonytė.

A. Lekešys sakė, kad privalomojo referendumo dėl kelių Konstitucijos straipsnių pakeitimo idėja kilo iš pačios tautos, mintį subrandino ir įgyvendinti siekia paprasti žmonės.

Vilkaviškio rajone parašai dėl reikalavimo paskelbti privalomąjį referendumą renkami antra savaitė. A. Lekešys paskaičiavo, kad pagal gyventojų skaičių būtiname 300 tūkst. pasirašiusiųjų sąraše vilkaviškiečių turėtų būti apie 4200. „Tiek tikrai bus, – teigė iniciatyvinės grupės koordinatorius. – Kai kuriuose kaimuose dar trūksta savanorių rinkti parašus, tačiau žada padėti seniūnai. Už referendumo šaukimą pasirašė maždaug 90 proc. žmonių, su kuriais dėl šito reikalo teko bendrauti.“

Vilkaviškiečiai talkininkauja renkant parašus gretimose Šakių rajono bei Marijampolės savivaldybėse.

A. Lekešys pabrėžė, kad pasirašydami žmonės išreiškia dar tik prašymą surengti referendumą. Pritarti konkrečioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisoms būtų galima tik referendumo metu.



Sunešioti geležines klumpes

Vienu Konstitucijos pakeitimu siūloma įteisinti, kad Lietuvoje referendumu, tai yra visuotiniu balsavimu, priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik tada, kai piliečiai savo pritarimą būtų išreiškę kitame referendume.

Anot pašnekovo, dviem trečdaliais sumažinus būtinų parašų skaičių, atsirastų daugiau galimybių piliečiams dalyvauti valstybės valdyme, nes dabar visas sąlygas diktuoja valdžia. Tad siekiama, kad žmonių iniciatyva referendumą šalyje būtų privalu rengti, kai jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių.

Šiuo metu referendumas turi būti organizuojamas, jei to pageidauja bent 300 tūkst. žmonių.

Ši sąlyga vaizdžiai lyginama su neįveikiama užduotimi sunešioti geležines klumpes. Mat per visą nepriklausomybės laikotarpį dar niekam nepavyko surinkti 300 tūkst. parašų, kad referendumas įvyktų eilinių žmonių iniciatyva, nors bandymų būta per 20.

Oponentų teiginį, kad toks didelis būtinų parašų kiekis apsaugo visuomenę nuo karštakošiškų iniciatyvų, A. Lekešys atrėmė sakydamas, kad žmonės turi savo nuomonę ir blaiviai mąsto, tad balsavimo metu patys gebėtų pasirinkti, kokią poziciją palaikyti. Jis pabrėžė, kad kitose demokratinėse valstybėse referendumui šaukti būtinų parašų ir gyventojų skaičiaus santykis yra kur kas palankesnis piliečiams negu Lietuvoje.



Atkurti Konstitucijos formuluotę

Iniciatyvinė grupė ragina žmones apsispręsti dėl žemės pardavimo ne Lietuvos piliečiams ir išreikšti savo nuomonę. A. Lekešys detalizavo, kokios priežastys paskatino inicijuoti pataisą dėl nuosavybės teisių į Lietuvos žemę.

Siekiama Konstitucijos 47 straipsnį grąžinti į 1992 m. redakciją. Ja buvo įteisinta, kad „žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.“ A. Lekešys ragino žmones atkreipti dėmesį į tai, kad dabar pagrindiniame šalies įstatyme įrašyta vienašališkai Seimo pataisomis įteisinta nuostata, jog mūsų valstybėje „žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą“.

A. Lekešio nuomone, žemė, kurią pardavus galima gauti pinigų, vis dėlto yra kas kita, negu bet kuri kita prekė, su kuria jos savininkas elgiasi taip, kaip nori. Teritorija yra viena iš būtinų sąlygų gyvuoti tautai ir valstybei. „Jeigu dabar išparduosime žemę užsieniečiams, mūsų anūkai neįstengs jos atpirkti. Kita vertus, jei šalyje kurį laiką „pašeimininkautų“ iš kitų kraštų atvykę žemės pirkėjai, Lietuva gali tapti tokia užteršta, kad į ją jau niekas nebenorės“, – savo argumentus dėstė vilkaviškietis.

Jis svarstė, kad tikruosius potencialių žemės pirkėjų tikslus parodytų tik laikas. Dabar siekiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, tačiau kas gali garantuoti, jog ateityje paskirtis nebus pakeista? Antra vertus, Lietuvoje turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie gyvulininkyste besiverčiančių danų pastatytų fermų keliamas problemas. Kalbėdamas apie užsienio investuotojų žadamas naujas darbo vietas, A. Lekešys ragino nepamiršti, kad šiuolaikiniai gyvulininkystės kompleksai, gamyklos yra automatizuoti, tad gundytis būsimų darbo vietų gausa yra nelogiška.



Nuomonių yra visokių

„Mintį, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, remia kaimuose gyvenantys ar gatvėse užkalbinti eiliniai žmonės. Kaime nebuvo, kad kas nors atsisakytų, pasirašo ir neturintieji žemės, nes niekas kaimynystėje nenori kiaulidžių, medžioklės plotų ar karinių poligonų“, – apie Vilkaviškio krašto žmonių nuostatas pasakojo A. Lekešys.

Neremiantieji siūlymo rengti referendumą arba visai nežino, apie ką kalbama, arba neturi jokio ryšio su žeme. Kol kas tyli ir stambieji ūkininkai.

Rinkdamas parašus, A. Lekešys bendravo ir su emigrantais. Dalis jų idėją parėmė, tačiau vieno atostogų į tėvynę grįžusio tautiečio požiūris pribloškė: „Aš dabar atostogauju. Gyventi į Lietuvą negrįšiu. Tegul kad ir tvanas čia ištinka!“

Referendumo dėl pataisų Konstitucijoje iniciatoriai nesiūlo drausti kitų valstybių piliečiams žemę išnuomoti žemės ūkio darbams. „Neturėdami nuosavybės teisių, užsieniečiai nesiryžtų investuoti į didžiules statybas. Pinigai už privačios žemės nuomą liktų Lietuvos žmonių rankose ir cirkuliuotų šalies ekonomikoje“, – teigė pašnekovas.

A. Lekešys akcentavo, kad Lietuvos žemės gynėjai referendumo siekia dar ir norėdami užkirsti kelią gamtos išteklių eikvojimui nepaisant piliečių nuomonės. Jie siūlo tokį Konstitucijos pakeitimą: „Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.“



Nėra laiko delsti

Piliečių jėgos visuotiniam referendumui inicijuoti buvo telkiamos Lietuvos žemės gynėjų suvažiavime. Į jį susirinko apie 800 žmonių, tarp jų buvo ir Vilkaviškio atstovų. Kad referendumas būtų surengtas, privalu per tris mėnesius, iki lapkričio 29 dienos, šalyje surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų parašų.

Referendumas būtų ne konsultacinio (patariamojo) pobūdžio, koks valdžios iniciatyva vyko dėl atominės elektrinės statybos, o privalomasis.

Iniciatoriai teigia, jog apsisprendimo atidėlioti nebegalima, nes draudimas parduoti žemę užsieniečiams baigsis ateinančių metų gegužę.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas