„Santaka“ / Jiezno kapinėse ilsisi už Lietuvos nepriklausomybę kovoję kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-09-16 22:45

Dalinkitės:  


Liūdnai atrodo savanorių kapavietės Jiezno kapinėse.

Autoriaus nuotr.


Jiezno kapinėse ilsisi už Lietuvos nepriklausomybę kovoję kraštiečiai

Brolis prieš brolį

Šiemet sukanka 95 metai, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė.

1919 metų pradžioje iš savanorių sukurtos ginkluotosios pajėgos susikovė su Raudonąja armija, atžygiavusia iš Sovietų Rusijos. Į Lietuvą raudonarmiečius atvedė mūsų kraštiečiai V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis, P. Eidukevičius, S. Mickevičius. Raudonųjų gretose kovėsi ir vilkaviškietis Kazimieras Plioplys bei dar kelios dešimtys bolševikų propagandos suviliotų Suvalkijos sūnų. Tačiau tai mažuma atskilėlių. Daugumos Lietuvos kaimų vyrai pakilo ginti nepriklausomos, Vasario 16-osios aktu paskelbtos, valstybės.

1919 metų pradžioje aršiausios kautynės su bolševikais vyko prie Kėdainių, Alytaus ir Jiezno. Iš Vilkaviškio krašto kilę savanoriai labiausiai pasižymėjo Jiezno kautynėse.

Vilniuje įsikūrusi V. Mickevičiaus-Kapsuko sovietinė respublika 1919 metų vasario mėnesį nusprendė vienu smūgiu iš pietų pusės užimti Kauną ir padaryti galą nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. Kartu su kitais kariniais daliniais Kauno puolime turėjo dalyvauti ir „lietuviškasis“ VII bolševikų pulkas. Jis pradėtas formuoti 1918 metų liepą Maskvoje ir pavadintas Vilniaus pulku. Jo gretose kovęsis vilkaviškietis K. Plioplys 1959 metais išleido prisiminimus „Žiba durtuvų plienas“. Pulko komisaru buvo paskirtas iš Virbalio kilęs S. Mickevičius.

1918 metų lapkričio mėnesį pulkas „išvyko į Lietuvą padėti vietos darbo žmonėms kovoti dėl Tarybų valdžios“. 1919 metų sausio pradžioje kartu su Pskovo divizija jis užėmė Vilnių (iki tol užgrobtą pilsudskininkų). Čia Pskovo divizija buvo pervadinta Lietuvos divizija, o Vilniaus pulkas – VII bolševikų pulku.

Vasario 4 d. Vilniuje prie apygardos teismų rūmų išsirikiavusį pulką, pasipuošusį raudonomis vėliavomis, pasveikino ir palydėjo mušti „buržuazijos“ pats V. Mickevičius-Kapsukas. Pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo padėjėjas buvo A. Ružancovas, komisaras S. Mickevičius. Pulko sudėtis tautiniu požiūriu buvusi mišri. Lietuviškiausia buvo 3-ioji kuopa, 5-ąją sudarė jūrininkai, 7-ąją – artileristai.

Vasario 9 d. VII raudonarmiečių pulkas, susišaudęs su lietuvių husarų žvalgais, užėmė Jiezną.



Kaip elgėsi vadai

Pilietiniame kare sunku nuspėti, kaip pasielgs vadai. Istorikas V. Lesčius knygoje „Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920“ aprašydamas Jiezno kautynes pateikia įdomių faktų. Vasario 10 d. karininko S. Zaskevičiaus vadovaujama rinktinė kuopa priartėjo prie Jiezno ir susidūrė su bolševikų 4-ąja kuopa, kuriai vadovavo lietuvis karininkas Auglys. Pastarasis, nenorėdamas kariauti su savanoriais, perbėgo į lietuvių pusę. Tačiau tuo metu išdavikiškai pasielgė lietuvių kuopos I būrio karininkas J. Cetuchinas: jis savo būrį atvedė pas bolševikus. Dalis lietuvių savanorių, supratę išdavystę, pasitraukė atgal, kiti pateko į bolševikų nelaisvę.

Iš bolševikų kariuomenės perbėgęs karininkas S. Puzinas vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenės II pėstininkų pulke, pasižymėjo kovose su bolševikais bei bermontininkais, buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi.

Beje, VII bolševikų pulko vadu po Jiezno kautynių vasario 15 d. paskirtasis A. Ružancovas netrukus taip pat perbėgo į lietuvių savanorių pusę, o vietoje jo pulko vadu buvo paskirtas A. Jankauskas. Vietoje komisaro S. Mickevičiaus po pralaimėtų kovų Jiezne paskirtas J. Jančys. Greta kitų, smaugusių Lietuvos nepriklausomybę, Z. Aleksa-Angarietis giria pulko karius J. Baukų, J. Kučiką, K. Plioplį, A. Putrių, V. Ramoną, V. Stasevičių, J. Šlekonį, P. Tarvydą, O. Voinziką.

Per nesėkmingas vasario 8–10 d. Jiezno kautynes paimtus į nelaisvę lietuvius savanorius kardais užkapojo 5-osios kuopos raudonieji jūreiviai. Taip žiauriai žuvo ir paimti į nelaisvę vilkaviškiečiai.



Įrašas Jiezno kapinėse

Karštą rugpjūčio vidurdienį aplankęs Jiezno savanorių kapines išvydau paminklinę lentelę su 11 žuvusių savanorių pavardėmis. Net 7 pavardės yra savanorių iš Vilkaviškio apskrities. Istorikas V. Lesčius mini, kad kautynėse ties Jieznu vasario 10 d. žuvo 18 savanorių. Tai – Antanas Deimantavičius, Feliksas Endziulaitis, Justinas Barščiauskas, Juozas Stankevičius, Juozas Stankevičius (iš Alvito), Antanas Revinskas, Jonas Paulavičius (iš Lankupėnų k., Gražiškių vlsč.), Alijošius Pumeris (iš Trilaukio, Pajevonio vlsč.), Motiejus Katilius (iš Būdviečių Gudelių, Paežerių vlsč.), Pijus Literskis (iš Būdviečių Gudelių, Paežerių vlsč.), Kazys Lukšys (Kaupiškių vlsč.), Mikas Blažys ir dar šeši kariai, kurių pavardės nežinomos. Į bolševikų nelaisvę paimti 33 kariai, o 14 dingo be žinios.

Vilkaviškio krašto muziejaus parengtame „Lietuvos kariuomenės savanorių vardyne“ minimos šių Jiezno kautynėse žuvusiųjų karių pavardės: Mateušas Brusokas, Motiejus Katilius, Jonas Paulavičius, Elijošius Pumeris, Kazys Lukšys, Pijus Literskis (Leterskis), Jonas Kalinauskas ir Kazys Badaitis.

Iš Vilkaviškio krašto už Lietuvos laisvę galvas ties Jieznu paguldę savanoriai savo auka sustabdė priešą ir taip apsaugojo laikinąją sostinę Kauną nuo bolševikų okupacijos.

Skaudu, kad žuvusiųjų už Lietuvos laisvę savanorių kapai yra apleisti. Liūdnai atrodo ir Jiezno kapinės, kuriose ilsisi savanoriai iš Suvalkijos. Cementiniai kryželiai ištrupėję, gėlės nuvytusios. Paradoksas, bet greta esančios Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapinės sutvarkytos, tą dieną radau jas šluojančias seniūnijos moteris. Panašių vaizdų mačiau ir apleistose Šunskų kapinėse, nesulaukia dėmesio, išskyrus Alvitą, savanorių kapeliai ir kai kuriose mūsų rajono seniūnijose.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas