„Santaka“ / Žolininkės „trobelė“ vilkaviškiečiui labiau priminė fabriką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-09-06 06:49

Dalinkitės:  


Vilkaviškietis Rimvydas Bakas per vasaros atostogas talkino žinomai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei.

Žolininkės „trobelė“ vilkaviškiečiui labiau priminė fabriką

Eglė KVIESULAITIENĖ

Visoje šalyje žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės gydomąsias arbatas vaistinėse vilkaviškiečiai perka labai noriai. Tačiau daugelis net neįtaria, kad šią vasarą prie jų gaminimo prisilietė ir vilkaviškiečio rankos.



Pagal specialybę

Būsimasis farmacininkas, o šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas Rimvydas Bakas pritaria, jog daugelis jo bendraamžių vasarą išlekia užsidirbti į užsienį ar renkasi sezoninius darbus miestuose. Todėl išgirdę, kad studentas vasarą uždarbiavo kaime, pas žinomą žolininkę, kiek nustemba. Tačiau Rimvydui toks sprendimas atrodo labai pagrįstas. Pirmą farmacijos kursą baigęs vaikinas norėjo darbo, susijusio su savo specialybe. Deja, vaistinės, vaistus gaminančios ar juos platinančios bendrovės įdarbina tik vyresnius studentus, išėjusius svarbiausią – farmakologijos – kursą.

Artėjant vasarai, vaikinas išsiuntinėjo laiškus kelioms Lietuvoje dirbančioms žolininkėms ir netrukus sulaukė Jadvygos Balvočiūtės skambučio. Farmacijos mokslus baigusią žolininkę nudžiugino jauno žmogaus iniciatyva ir ji pakvietė studentą padirbėti jos ekologiniame ūkyje, kuriame auginamos vaistažolės, ten pat ir apgyvendino.



Arbatų fabrikas

Apie garsią žolininkę daug girdėjusio Rimvydo neišgąsdino tai, kad teko trenktis į kitą Lietuvos kraštą, beveik už trijų šimtų kilometrų esantį Mažeikių rajoną, Gyvolių kaimą, o laisvalaikį leisti be miesto šurmulio, klubų, kitų jaunimo pasilinksminimo vietų.

– Važiuodamas į Mažeikius iš tiesų net neįsivaizdavau, kaip atrodo J. Balvočiūtės ūkis ir ką man reikės dirbti. Maniau, dirba viena moteriškė, maišo iš žolių arbatas, o aš jai turėsiu padėti tai daryti, – pasakojo R. Bakas.

Tačiau J. Balvočiūtės ūkis visai nepriminė įsivaizduojamos senos žolininkės-užkalbėtojos trobelės su kampuose sukabinėtais paslaptingų augalų ryšulėliais. Vilkaviškietį nustebino didžiulis šiuolaikinis pastatas, kurį aplinkiniai vadino arbatų fabriku. Jame dirba beveik trys dešimtys žmonių, o aplink plyti vaistažolių laukai: medetkų, dobilų, įvairių uogakrūmių, rugių. Šie vaistiniai augalai puoselėjami J. Balvočiūtės ūkyje.



Gera praktika

Kitų vaistažolių žolininkė specialiai nesėjanti. Jas renka iš sertifikuotų ekologinių pievų, kurių aplink plyti net 6 tūkst. hektarų. Vaistažoles surinkti padeda sezoniniam darbui samdyti skynėjai bei šiaip uždarbiaujantys kaimo gyventojai. Su jais sudaromos sutartys, nurodoma, kuriose pievose galima skinti vaistinius augalus.

Rimvydas per mėnesį, tapusį nebloga praktika būsimam farmacininkui, nuėjo visą vaistinių arbatų gamybos kelią. Jam teko skinti vaistažoles, kloti ir rūšiuoti jas džiovyklose, šluotelėmis surinkti nuo lentynų, nešti į kaitinimo patalpas, fasuoti, smulkinti, maišyti arbatas ir jas pakuoti. Taip pat turėjo galimybę dirbti su pačia žolininke Jadvyga, kuri arbatų mišinius sudarinėja individualiai.

Pati J. Balvočiūtė savo „fabriko“ darbininkų nuolat nekontroliuoja – ji cechuose pasirodo gal kartą per savaitę. Net vaistines arbatas pagal griežtai nustatytą receptūrą maišo patys darbuotojai.



Kreipiasi patys

J. Balvočiūtė turi pakankamai darbo konsultuodama individualiai besikreipiančius žmones. Žolininkės priėmimo dienomis jų privažiuoja iš visos Lietuvos. Tada Jadvyga dirba drauge su sekretore, kuri registruoja ligonius, užrašo jų nusiskundimus, simptomus, o žolininkė jiems pataria, kaip gydytis, sumaišo gydomąsias arbatas. Be to, ligoniai nuolat konsultuojasi telefonu, rašo elektroninius laiškus.

Daugelis kreipiasi nebe pirmą kartą ir džiaugiasi, kad vaistinės arbatos juos išgelbėjo nuo įvairių negalavimų.

R. Bakas sakė, jog labiausiai jam patiko dirbti sandėlyje. Anot būsimo farmacininko, ten jam teko daugiausiai „prisiliesti“ prie vaistažolių, jas rūšiuoti. Kadangi studentas pirmame kurse jau buvo išėjęs botanikos kursą, daugelį augalų pažinojo, išmanė apie jų savybes, todėl buvo smagu pasitikrinti savo žinias.



Galima „uždarbiauti“

Dar didesnę galimybę žinioms pasitikrinti Rimvydas turėjo pačią pirmą darbo savaitę. Jam reikėjo padaryti specialias korteles lauko augalų kolekcijai – atskirti apie 500 rūšių joje esančių augalų. Be to, dirbdamas pas žolininkę studentas atliko ir vasaros užduotį: jis padarė ir aprašė vaistinių augalų herbarą.

Nors iš pradžių didžiuliame fabrike buvo sunku susigaudyti, tačiau netrukus viskas tapo aišku. Didžiausią įspūdį vaikinui paliko erdvios patalpos ir kelių aukštų džiovyklos, priklotos įvairiausių augalų. Viršutinių jų lentynų net neįmanoma pasiekti, todėl būtina pasilypėti. Erdvė reikalinga tam, kad augalai nesiliestų tarpusavyje, neplėktų ir greitai bei gerai išdžiūtų.

Sunkiausia buvo tuomet, kai kelias dienas teko karpyti jau išdžiūvusius vaistinius augalus. Neįpratusiam dirbti su sekatoriumi greitai paskaudo rankas.

Po darbo, jei nebūdavo įdomesnių užsiėmimų, Rimvydas pats eidavo papildomai „uždarbiauti“: skindavo vaistažoles Jadvygos ūkyje ar rinkdavo sertifikuotose ekologinėse pievose. Pavyzdžiui, už kilogramą medetkų žiedų žolininkė moka 3 litus. Jų per valandą studentas priskindavo apie 4 kg.



Žolės – mieliau

Daugelis darbuotojų J. Balvočiūtės ūkyje įdarbinami pusmečiui – nuo pavasario iki rudens. Tačiau dalis lieka darbuotis ir žiemą. Nors laukuose šaltąjį metų sezoną nėra kas veikti, darbo pakanka ir sandėliuose. Pagrindinis jų – valyti rudenį surinktas augalų šaknis.

Iš visų šią vasarą ūkyje samdytų žmonių Rimvydas buvo vienintelis, kurio specialybė tiesiogiai susijusi su vaistažolėmis. Kiti buvo įvairiausių sričių specialistai bei studentai – nuo būsimų aplinkosaugininkų iki informacinių technologijų specialistų.

Į studijas Lietuvos medicinos mokslų universitete jau paniręs R. Bakas sakė, kad kitą vasarą vėl su mielu noru padirbėtų pas žolininkę, nes dirbti su vaistiniais augalais jam kur kas mieliau nei su cheminėmis medžiagomis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas