„Santaka“ / Pavėluotas keleto tarnybų bei kaimynų rūpestis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-08 17:34

Dalinkitės:  


Kaimynai V.Agliniškis ir A.Višinskas tikino, jog Antanui nunešdavo valgyti, o išdaužytus langus užkalinėti seniai nusibodo.

Autorės nuotr.


Pavėluotas keleto tarnybų bei kaimynų rūpestis

Birutė NENĖNIENĖ

Kalbos pasklido greitai

Kai rytais šaltukas dar gerokai pagraibo skruostus, vis ateina mintis apie vienišą žmogų, kurį daugiau kaip prieš mėnesį sušalusį savo būste rado kaimynai.

Niekam nerūpėjo jo vardas, praeitis ar dabartis, daugumai jis buvo žinomas kaip „Niemčius“. Nebylio palinkusią figūrą, barzdaplaukiais gauruotą veidą šlepsinti jo eisena dažnai atvesdavo prie šiukšlių konteinerių. Niekas nežino, ar iš ten jis rinkdavosi ką nors valgomo. Tik Naujamiesčio gatvių kaimynai matydavo, kaip jo susigūžusi povyza, kartais prarasdama pusiausvyrą, parslenka į namus, o rytais vėlei skubriai ištipena. Jis turėjo namus, bet neturėjo tikslo būti jų šeimininku.

Vieną dieną per kaimynus nušiureno žinia, jog „Niemčių“ miesto centre partrenkė mašina. Vienas iš artimiausių kaimynų prisiminė pagalvojęs, jog žmogelis tikriausiai ligoninėje, todėl ir nesimato bepėdinančio. Bene trečią dieną pravėrė jo namų duris ir rado susigūžusį savo guolyje. Tada pasklido pasipiktinimas ir kalbos, kad greitosios pagalbos mašina iš avarijos vietos atvežė į šaltus namus ir pametė. Tačiau niekas negalėjo paliudyti tomis dienomis savo gatvėje matęs „greitukę“.

Kaimynai sukėlė medikus ir socialinius darbuotojus, baisėdamiesi beširdiškumu. Tačiau paaiškėjo, jog sausio 30 dienos vakare eismo įvykio metu, kurį miesto centre matė moterys, buvo sužalotas ne „Niemčius“, o kitas žmogus, kuris gydomas Traumatologijos skyriuje.



Medikų neprisileido

Pranešimą, jog Algirdo gatvės viename name nesikelia žmogus, greitosios pagalbos slaugytojos gavo vasario antros dienos rytą iš Pirminės sveikatos priežiūros centro registratūros, kur apie tai pranešė dėl savo reikalų besikreipusios kaimynės. Vėliau Greitosios pagalbos medikės pasakojo, jog vyriškis nesileido atidžiau apžiūrimas, prieštaravo, kai siūlė važiuoti į ligoninę.

Greitosios pagalbos medikams šis žmogus iš matymo buvo seniai pažįstamas. Jie ne kartą atvažiavę pagal pranešimus, jog gatvėje guli nukritęs žmogus, rasdavo „Niemčių“.

Neretai parveždavo jį į namus. Greitosios pagalbos slaugytojos, sugrįžusios iš Algirdo gatvės, užregistravo gydytoją į namus. Kitą dieną nuvykusi šeimos gydytoja V.Žebrauskienė duris rado užrakintas, o kaimynai patvirtino, jog „Niemčius“ tikriausiai išėjęs.



Sriubos jau nenorėjo

Į kaimynų signalą apie „mašinos nutrenktą ir pamestą žmogų“ tuoj atsiliepė ir socialiniai darbuotojai.

Socialinės pagalbos centro specialistė A.Katkevičienė su Vilkaviškio seniūnijos socialinio darbo organizatore R.Tautkevičiene paėmę iš parapijos socialinės valgyklos sriubos, nuvažiavo į namus. „Tokio vaizdo dar nebuvau mačiusi, – šiukšlynas, šalta, nekurta, langai be stiklų, užkalti fanera. Skuduruose kruta žmogus...“ – pasakojo nuo įspūdžio neatsitokėjusi A.Katkevičienė.

Su seniūnijos socialine darbuotoja A.Katkevičienė sutarė, jog kitą dieną pasidomės žmogaus dokumentais ir pasirūpins paguldyti į slaugos ligoninę, imsis tvarkyti namus.

Penktadienį valgyklos virėja E.Mykolaitienė vėl įpylė „Niemčiui“ sriubos, kurią ir kitiems seneliams į namus nuveža E.Jurkūnaitė. Ir ši moteris į valgyklėlę sugrįžo pasibaisėjusi matytu vaizdu, grąžino sriubą, kurios „Niemčius“ nepasiliko, Socialinės pagalbos centrui pranešė apie padėtį. Pirmadienį, vasario 6 dieną, dar kartą nuneštos sriubos nereikėjo – žmogus buvo miręs.



Palaidojo kaip priklauso

Tą pirmadienio rytą pas „Niemčių“ užėjęs kaimynas V.Agliniškis rado jį negyvą. Pranešė policijai. Toks sutapimas, jog netoliese pas mašinų meistrus buvo laidojimo paslaugų „Ramybė“ įmonės darbuotojas J.Kiveris. Jis mirusį nuvežė ekspertams į Marijampolę, o sugrįžęs pradėjo rūpintis laidotuvėmis. Apklausinėjęs kaimynus J.Kiveris sužinojo, jog Antanas Jonys (tokia „Niemčiaus“ pavardė) su niekuo nebendravo, neturi artimųjų, Kaune gyvenančio brolio adreso niekas nežino. „Klausė, ar šarvoti, patarėme, jog nereikia, vis tiek niekas neateis“, – pasakojo kaimynė Z.Kalvaitienė, kuri J.Kiveriui nurodė ir „Niemčiaus“ žmonos Ritos palaidojimo vietą. J.Kiveris pasakojo, jog laidojo jis, duobkasiai ir kapų sargė. Tvarkydamas dokumentus „Ramybės“ darbuotojas matė, jog niekam nebuvo įdomus savitai gyvenęs vienišius. „Bet jis irgi žmogus, todėl į paskutinę kelionę išleidome kaip priklauso: aprengėme kostiumu, ant kapo uždegėme žvakes, padėjome gėlių ir įtvirtinome paminklą su jo vardu ir pavarde“, – pasakojo J.Kiveris.



Sušaldė... abejingumas

„Antanas visai sužlugo po žmonos Ritos mirties. Jis turėjo tinkuotojo specialybę, dirbo statybose ir pakankamai normaliai gyveno“, – kalbėjo kaimynas A.Višinskas, prisiminęs, jog tą pačią 1966 metų dieną jie tuokėsi. Kaip ir visi kiti, apie žmogų jis kalbėjo kaip apie taikų, nepiktybišką. Tačiau vienišas, apskuręs „Niemčius“ buvo niekam nereikalingas, niekas nekreipė dėmesio į nebylio vogravimus. Iš paskos bėgdami paaugliai iš jo tyčiodavosi, išdaužydavo kambario langus, kuriuos svetimiems pabodo stiklinti. Taip ir leido dienas be žmonių meilės, šiek tiek šilumos gaudamas parapijos valgyklėlėje, į kurią kartais užeidavo sriubos.

Nėra žmogaus – neliko problemos. Argi vienas girtuoklėlis miršta? Pats kaltas, kad tokį gyvenimo kelią pasirinko, sakė vieni.

Kiti prisipažino, jog pamatę „Niemčių“ sunegalavusį ir šąlantį darė viską, ką galėjo, bet iš tikrųjų nepadarė nieko.

Taigi, argi kalčiausias šios žiemos šaltis, nuo kurio visi buvome atpratę? O gal išvešėjęs abejingumas silpnajam visuomenės nariui, nesugebančiam pasirūpinti savimi?




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas