Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-09-02 22:37

---

Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubo aktyvistės Sonata Alkevičienė, Žana Buragienė, Irma Maurienė ir Lina Suslavičienė į žygius išsiruošia bet kokiu oru.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Jau kelerius metus šiaurietiškąjį ėjimą rajone propagavusios entuziastės susibūrė į klubą. Moterys be maloniu pomėgiu tapusio sporto nebeįsivaizduoja savo gyvenimo.

Įsteigė klubą

Pati savo vyro Vytauto dėka prieš trejus metus pamėgusi šiaurietiškąjį ėjimą, vilkaviškietė Irma Maurienė dabar džiūgauja į šią sveikatinimo ir malonią laisvalaikio leidimo formą įtraukusi aibę rajono gyventojų. Į drauge su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru organizuojamus šiaurietiškojo ėjimo žygius jau susirenka po kelias dešimtis žmonių, o šie renginiai sparčiai populiarėja kaip ir vilkaviškietiški dviračių žygiai.

Augant susidomėjimui, šį sportą populiarinančios I. Maurienė ir dar kelios entuziastės, pabendravusios su Kauno, Vilniaus, Alytaus šiaurietiškojo ėjimo atstovais, nusprendė susiburti. Tad prieš kelis mėnesius moterys įregistravo Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubą. Kol kas jame yra keliolika narių iš Vilkaviškio, Kybartų ir netgi Kauno. Klubo tikslas – ne tik užkrėsti žmones šiuo pomėgiu, bet ir išmokyti taisyklingai vaikščioti su lazdomis, kad tai duotų kuo didesnę naudą sveikatai, sugriauti mitą, jog tai – pagyvenusių žmonių sportas.

Be to, entuziastės svajoja išleisti lankstinuką su rajono pėsčiųjų maršrutais, organizuoti pažintines keliones šiaurietiškojo ėjimo mėgėjams. Anot I. Maurienės, taip būtų pasiektas trigubas efektas: sportas, sveikata ir gražių rajono vietų reprezentavimas bei pažinimas.



Smagu ir sveika

Kad gautų lėšų tokiai veiklai, klubo moterys ryžosi rašyti projektą „Sveikatos taku ženkime kartu“. Jam šiemet buvo skirta lėšų iš rajono Savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Projekto tikslas – populiarinti šiaurietiškąjį ėjimą, vykdant individualius mokymus bei organizuojant žygius.

Kaip ir bet kuris sportas, taip ir šiaurietiškasis ėjimas daugiausia duoda naudos, kai juo užsiimama reguliariai. Kad pajustume šio sporto naudą, reikėtų vaikščioti bent 2–3 kartus per savaitę ne trumpiau nei pusvalandį. Vaikštant mažesnėmis grupelėmis lengviau suderinti ėjimo tempą.

Medikai jau patvirtino, kad šiaurietiškasis ėjimas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek dvasinę žmogaus sveikatą. Nors daugelis mėgsta paprieštarauti, jog galima puikiai pasivaikščioti ir be lazdų, mokslininkai įrodė, kad vaikštant paprastai „įdarbinama“ apie 60 proc. kūno raumenų, o taisyklingai einant su lazdomis – daugiau nei 90 proc., ypač stiprinami rankų ir nugaros raumenys.

Be to, vaikščiojant su lazdomis sudeginama net 47 proc. daugiau kalorijų nei einant be jų tokiu pačiu tempu. Dėl to šiaurietiškasis vaikščiojimas padeda mažinti svorį, gerina širdies ir kraujagyslių darbą, priešingai nei bėgimas nekenkia sąnariams, padeda gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę.



Ieško maršrutų

Nors dar prieš kelerius metus šiaurietiškomis lazdomis „mosuojantys“ žmonės mūsų krašte buvo egzotika, dabar šios sporto šakos mėgėjų gali sutikti ir miesto gatvėse, ir dviračių takeliuose užmiestyje. Tačiau I. Maurienė tvirtina, kad kur kas smagiau vaikščioti naujais, dar nematytais takais arba pasirinkti vaizdingus maršrutus, kur galima stebėti metų laikų kaitą.

I. Maurienė su klubo entuziastėmis Žana Buragiene, Sonata Alkevičiene, Lina Suslavičiene mėgsta sėsti į automobilį ir pavažiuoti į gražias apylinkes, o ten jau griebti lazdas ir leistis į 2–3 val. žygį. Per tiek laiko moterys net nepajunta, kaip takais ir kalneliais sukaria nuo 8 iki 12 ar dar daugiau kilometrų.

Mėgstamos vasaros trasos – lauko keliukais vaizdingomis Vilkaviškio apylinkėmis. Kai atšąla oras ir nebereikia saugotis erkių, didžiausias malonumas vaikščioti miške. Moterys mielai važiuoja į Podvarką, kurį, sako, ši sporto rūšis padėjusi atrasti iš naujo ir visai kitokį. Puikios vietos šiaurietiškajam ėjimui – Vištyčio, Gražiškių, Bartninkų apylinkės. Entuziastės įsitikinusios, jog rajone yra daug vaizdingų vietų, neatrastų takelių, kuriais būtų galima ir pačioms pasivaikščioti, ir žygius organizuoti. Todėl būtų smagu, jei savo kraštą pažįstantys žmonės rekomenduotų gražių maršrutų.

Supranta skeptikus

Skeptikus, kurie į šiaurietiškomis lazdomis mosuojančius žmones žvelgia su šypsenėle, labiausiai supranta šiuo metu Kaune gyvenanti, tačiau į gimtąsias vietas nuolat grįžtanti Lina Suslavičienė. Nuo jaunystės mėgusi turizmą moteris neslepia, kad pirmą kartą buvusios klasės draugės Irmos pakviesta į žygį su šiaurietiškomis lazdomis pabandyti nutarė tik iš mandagumo. Kaip Lina sako, ji buvusi 120 procentų tikra, kad tuo neužsikrės, nes niekada nepasiduodavo madai, o rinkdavosi tai, kas pačiai malonu. Tačiau lazdos „užkabino“, ir dabar moteris juokauja pasirinkusi geriausią variantą.

– Seniau vis svarstydavau, su kuo geriau eiti pasivaikščioti: su drauge ar šunimi, – pasakojo Lina. – Vaikščiojimo su drauge privalumas – galima pasiplepėti. Tačiau šuo visada liks ištikimas bendrakeleivis, kad ir koks būtų oras ar nuotaika. Ilgai svarsčiusi nusprendžiau, kad geriausia vaikščioti su... lazdomis.



Vertėtų pabandyti

Vilkaviškietė Žana Buragienė prisipažįsta, kad šiaurietiškasis ėjimas jai padeda atsipūsti nuo dienos rūpesčių, išsklaidyti slogias mintis, pagerinti nuotaiką. Sonata Alkevičienė šiaurietiškuoju ėjimu „užkrėtė“ ne tik savo vyrą, bet ir artimiausius gimines, draugus, tad kompanijos jai niekuomet netrūksta.

Apmaudžiausia moterims, kai vis dar tenka išgirsti apie šį sportą neišmanančių žmonių reakciją. Vieni su lazdomis vaikščiojančius ėjikus pavadina invalidais, kitiems atrodo, kad taip sportuoti „dar per anksti“, nes tai esąs senjorų užsiėmimas. Tačiau klubo narės neabejoja, jog šis sportas – šiuolaikiškas ir universalus. Jis tinka jauniems ir seniems, vyrams ir moterims, vaikščioti galima bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru. O svarbiausia – šiaurietiškasis ėjimas išjudina nugaros ir sprando raumenis. Kadangi tai ypač aktualu šiuolaikinei prie kompiuterių daug laiko praleidžiančiai kartai, bent pabandyti tikrai vertėtų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---