|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-08-26 06:54
|
|
|
Plenero dalyviai – su charizmatiškuoju Lukšių seniūnu Vidu Cikana (dešinėje prie pat vėliavos) Zyplių dvare.
Linos KABELKAITĖS nuotr.
Tarptautinis pleneras „Zyplių žiogai“, jau vienuoliktą kartą vykęs Zyplių dvare, Šakių rajone, yra savotiška visos dvaro metų kultūrinės veiklos kulminacija. Šiemet į plenerą susirinko apie 40 menininkų iš Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Suvažiavo kūrėjai iš Dzūkijos, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šakių bei keletas iš Vilkaviškio krašto. Tai – medžio drožėjas Linas Lukoševičius ir tapytoja Audronė Gurinskienė iš Pajevonio, menininkė Virginija Armanavičienė iš Gižų ir aš, laisva kūrėja iš Vilkaviškio Vaidutė Diržiuvienė.
Pagrindinis šio VVG parengto projekto tikslas – skatinti tradicinių amatų atgaivinimą, kūrimą ir puoselėjimą.
Plenero metu buvo sukurta daug puikių meno darbų, kurie, kaip ir visada, rado prieglobstį Lukšių seniūnijos viešosiose erdvėse arba Zyplių dvaro galerijos fonde.
Dvaro aplinka mus tiesiog įkvėpė, įsupo ir leido save puikiai realizuoti. Zypliuose nustoja kankinti įvairiausi įkyrūs klausimai, kiekvienas kūrėjas paskęsta savo atrastoje atskiroje erdvėje ir ieško atsinaujinimo šaltinių kūrybiniame procese. Įvairių sričių menininkai – nuo kryždirbių iki karpytojų iš popieriaus – tiesiog prarasdavo laiko nuovoką. Jų negąsdino nė kaskart atslinkdavę šėmi prūsiniai debesys, kurie tarsi atgailaudami už vėlavimą atgaivindavo menininkus nuo alinančio rugiapjūtės karščio ir suteikdavo dar daugiau plazdančių kūrybinių minčių.
Projekto sumanytoja ir koordinatorė Giedrė Macaitytė viso plenero metu sukosi kaip voverė rate. Nuo jos neatsiliko ir kiti dvaro darbuotojai: „gaspadinės“, valytojos, administracijos personalas.
O visas dešimt dienų ir naktų tarp menininkų vienybės dvasią skleidė Zyplių dvaro gaivintojas, Lukšių seniūnas, Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas Vidas Cikana. Žiūrint į jį dažnai ateidavo mintis: iš kur, iš kokių šaltinių ši asmenybė semiasi tiek energijos, gerumo, supratimo, randa šnekos su jaunu ir senu?
Matai – jis kalbasi su ekskavatorininku, valančiu dvaro tvenkinius, po kurio laiko jau diskutuoja su kunigais ar atlydi nakvynei apsistojusius dviratininkus. Tai, žiūrėk, jau stebi skulptoriaus iš akmens Kęstučio kūrybos procesą, nepraeina neužkalbinęs kalvių Juozo Kavaliausko ir Edvardo Mataičio, „palaimina“ jaunutės keramikės Gabijos Gataveckaitės idėją iš 300 (tai nulūžusio Zyplių dvaro ąžuolo amžius) nedidelių molinių kubelių įamžinti senojo ąžuolo atminimą arba pats iki pirmųjų gaidžių kalbina akmenį, kaip ir Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dėstytojas Saulius Lampickas – medį.
Be V. Cikanos, šio krašto šeimininko, neįsivaizduojami ir pasisėdėjimai bei neišsenkantys pokalbiai apie meną, muziką, dvarą ar šiaip apie viską ilgais vakarais su puodeliu kvepiančios čiobrelių ar mėtų arbatos prie laužo, kai tarsi prijaukinti pradeda svirpti Zyplių žiogai...
Stebėjau šį žmogų ir mąsčiau: nežinia, oi nežinia, ar kada nors atsiras toks Cikana mūsų rajone, dvare... Baltai pavydėjau ir kartu džiaugiausi, kad man tai pirmas, bet ne paskutinis kartas Zyplių dvare.
Šių metų plenero „Zyplių žiogai-11“ ašimi tapo performansas, meninė instaliacija, turėjusi trukti aštuonias minutes. Ji baigėsi seniūno V. Cikanos gelbėjimu... iš dvaro tvenkinio. Vandens pabaisa Dumblinis taip „įklampino“ seniūną, kad šis negalėjo pajudėti iš vietos. Bet, laimei, jo improvizacija, tradicinių amatų pristatymas netradiciškai, baigėsi laimingai – išsigelbėti padėjo stora plenero dalyvių nutiesta šaka.
Paskutinysis plenero vakaras, prasidėjęs dovanotomis charizmatiškojo V. Cikanos pilkosiomis skrajūnėmis gervėmis, suvertomis kartu su šermukšnio uogomis, buvo užbaigtas šių eilučių autorės karpinių paroda ir skaitoma poezija. Keturiasdešimt menininkų, kaip tos gervės šeimyniškai praleidę dešimt vakarų, išsiskirstė, kad kitą vasarą ir vėl sugrįžtų į Zyplius.
Vaidutė DIRŽIUVIENĖ
Tarptautinis pleneras „Zyplių žiogai“, jau vienuoliktą kartą vykęs Zyplių dvare, Šakių rajone, yra savotiška visos dvaro metų kultūrinės veiklos kulminacija. Šiemet į plenerą susirinko apie 40 menininkų iš Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos. |
Suvažiavo kūrėjai iš Dzūkijos, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šakių bei keletas iš Vilkaviškio krašto. Tai – medžio drožėjas Linas Lukoševičius ir tapytoja Audronė Gurinskienė iš Pajevonio, menininkė Virginija Armanavičienė iš Gižų ir aš, laisva kūrėja iš Vilkaviškio Vaidutė Diržiuvienė.
Pagrindinis šio VVG parengto projekto tikslas – skatinti tradicinių amatų atgaivinimą, kūrimą ir puoselėjimą.
Plenero metu buvo sukurta daug puikių meno darbų, kurie, kaip ir visada, rado prieglobstį Lukšių seniūnijos viešosiose erdvėse arba Zyplių dvaro galerijos fonde.
Dvaro aplinka mus tiesiog įkvėpė, įsupo ir leido save puikiai realizuoti. Zypliuose nustoja kankinti įvairiausi įkyrūs klausimai, kiekvienas kūrėjas paskęsta savo atrastoje atskiroje erdvėje ir ieško atsinaujinimo šaltinių kūrybiniame procese. Įvairių sričių menininkai – nuo kryždirbių iki karpytojų iš popieriaus – tiesiog prarasdavo laiko nuovoką. Jų negąsdino nė kaskart atslinkdavę šėmi prūsiniai debesys, kurie tarsi atgailaudami už vėlavimą atgaivindavo menininkus nuo alinančio rugiapjūtės karščio ir suteikdavo dar daugiau plazdančių kūrybinių minčių.
Projekto sumanytoja ir koordinatorė Giedrė Macaitytė viso plenero metu sukosi kaip voverė rate. Nuo jos neatsiliko ir kiti dvaro darbuotojai: „gaspadinės“, valytojos, administracijos personalas.
O visas dešimt dienų ir naktų tarp menininkų vienybės dvasią skleidė Zyplių dvaro gaivintojas, Lukšių seniūnas, Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas Vidas Cikana. Žiūrint į jį dažnai ateidavo mintis: iš kur, iš kokių šaltinių ši asmenybė semiasi tiek energijos, gerumo, supratimo, randa šnekos su jaunu ir senu?
Matai – jis kalbasi su ekskavatorininku, valančiu dvaro tvenkinius, po kurio laiko jau diskutuoja su kunigais ar atlydi nakvynei apsistojusius dviratininkus. Tai, žiūrėk, jau stebi skulptoriaus iš akmens Kęstučio kūrybos procesą, nepraeina neužkalbinęs kalvių Juozo Kavaliausko ir Edvardo Mataičio, „palaimina“ jaunutės keramikės Gabijos Gataveckaitės idėją iš 300 (tai nulūžusio Zyplių dvaro ąžuolo amžius) nedidelių molinių kubelių įamžinti senojo ąžuolo atminimą arba pats iki pirmųjų gaidžių kalbina akmenį, kaip ir Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dėstytojas Saulius Lampickas – medį.
Be V. Cikanos, šio krašto šeimininko, neįsivaizduojami ir pasisėdėjimai bei neišsenkantys pokalbiai apie meną, muziką, dvarą ar šiaip apie viską ilgais vakarais su puodeliu kvepiančios čiobrelių ar mėtų arbatos prie laužo, kai tarsi prijaukinti pradeda svirpti Zyplių žiogai...
Stebėjau šį žmogų ir mąsčiau: nežinia, oi nežinia, ar kada nors atsiras toks Cikana mūsų rajone, dvare... Baltai pavydėjau ir kartu džiaugiausi, kad man tai pirmas, bet ne paskutinis kartas Zyplių dvare.
Šių metų plenero „Zyplių žiogai-11“ ašimi tapo performansas, meninė instaliacija, turėjusi trukti aštuonias minutes. Ji baigėsi seniūno V. Cikanos gelbėjimu... iš dvaro tvenkinio. Vandens pabaisa Dumblinis taip „įklampino“ seniūną, kad šis negalėjo pajudėti iš vietos. Bet, laimei, jo improvizacija, tradicinių amatų pristatymas netradiciškai, baigėsi laimingai – išsigelbėti padėjo stora plenero dalyvių nutiesta šaka.
Paskutinysis plenero vakaras, prasidėjęs dovanotomis charizmatiškojo V. Cikanos pilkosiomis skrajūnėmis gervėmis, suvertomis kartu su šermukšnio uogomis, buvo užbaigtas šių eilučių autorės karpinių paroda ir skaitoma poezija. Keturiasdešimt menininkų, kaip tos gervės šeimyniškai praleidę dešimt vakarų, išsiskirstė, kad kitą vasarą ir vėl sugrįžtų į Zyplius.
Vaidutė DIRŽIUVIENĖ
Publikuota: 2013-08-26 06:54:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|