„Santaka“ / Po LDK pilis Baltarusijoje ir Ukrainoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-23 05:57

Dalinkitės:  


Lucko pilies bokštas.

Autoriaus nuotr.


Po LDK pilis Baltarusijoje ir Ukrainoje

Kelionės – savęs patikrinimas

Per pastarąjį dešimtmetį keliaudamas su Lietuvos muziejininkais aplankiau Europos šalis nuo Marselio iki Briuselio, Ženevos, Amsterdamo, Prahos ir Lvovo. Kultūrinis turizmas suteikia galimybę geriau pažinti ne tik svetimas šalis, bet ir gimtąjį kraštą. Ypač daug ką galima palyginti keliaujant po Rytų Europos šalis, Baltarusiją, Ukrainą.

Šiame pasakojime nevarginsiu skaitytojo datomis ar istoriniais įvykiais. Tai tik žvilgsnis į mūsų šalį iš viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) galybės laikų.



Baltarusija – viduramžių LDK centras

Turime suvokti ir suprasti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, imperija nuo Baltijos iki Juodosios jūros, yra keturių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorinis paveldas. Mes galime tik didžiuotis, jog šios imperijos pradininkai Gediminaičiai ir Jogailaičiai turėjo lietuviškas šaknis.

LDK laikais dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir Vakarų Ukrainoje didikai statėsi pilis ir rūmus, čia valdė didžiulius žemės plotus. Tad, norint pažinti mūsų senąją valstybę viduramžiais, reikia pakeliauti nuo Kauno pilies iki Vakarų Ukrainos.



Pilys seserys

Kelionė po Baltarusijos pilis paprastai prasideda nuo Medininkų bastioninės, arba aptvarinės (gardinės), pilies. Tai pati didžiausia tokia pilis. Jai giminingos yra Krėvos, Lydos, Naugarduko pilys. Didikų, ypač Radvilų, rezidencijos iškilo Nesvyžiuje ir Myre.

Medininkų pilies plotą sudaro apie 2 ha, o su pylimais – 6 ha. Sienos ir bokštai, kaip ir kitose pilyse, sumūryti iš lauko akmenų. Sienų aukštis siekia 14–15 metrų, bokšto – iki 30 metrų.

Prie gardinių pilių priskiriamos ir Kauno, Trakų pilys.



Apgaulingas įspūdis

Įdomu pasižvalgyti po Baltarusiją. Istorinis įspūdis gana apgaulingas. Laukai dirbami, keliai asfaltuoti. Miestelių gatveles juosia vienodos tvoros.

Muitinėje eurus ar litus išsikeitus į baltarusiškus rublius, pasijunti milijonieriumi. Vidutinis baltarusio mėnesinis atlyginimas – 1–3 milijonai rublių. Skaičiai glumina. Mokestis už tualetą – 600 rublių. Pabandai pirkti brangesnį pirkinį ir sutrinki skaičiuodamas šimtines.

Naugarduke pavyko pašnekinti vietinius gyventojus. Žmonės prasitarė, kad mums pavydi, nes jie jaučiasi lyg už geležinės uždangos ir gaudami minimalius atlyginimus verčiasi sunkiai. O apie keliones po Europą net nesvajoja. Daug kur išlikę kolūkiai. Jie finansuoja darželius, mokyklas, kultūros namus. Kai sužinai, kad daugelis jų išsilaiko tik iš valstybinių dotacijų, supranti, kas mes esame ir kur einame.



Ten, kur kalėjo Kęstutis

Iš mokyklinių istorijos vadovėlių atmintyje išlikusį Krėvos pilies vaizdą išvydome atvykę į šią istorinę vietovę. Iš buvusios galybės belikę tik bokštų likučiai. To bokšto, kurio rūsyje buvo kalinami LDK kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas, išlikusi viena siena, kažkada siekusi 25 m aukščio. O juk iš čia, iš Krėvos – Nalšios žemės centro, prasidėjo Jogailaičių triumfo žygis į Europą. Didysis kunigaikštis Gediminas 1338 m. šią pilį skyrė sūnui Algirdui, o pastarasis – Jogailai.

Šiuo metu piliavietė apleista, miestelis merdi. Panaši situacija ir Naugarduke. Ši Vytauto laikų mūrinė pilis (dabar – tik bokštų liekanos) stovi ant vadinamojo Mindaugo kalno. Naugarduke plakatai skelbia, kad čia buvo karūnuotas Mindaugas, o centre paminklas primena, jog iš šių vietų Jogaila į žmonas paėmė savo ketvirtąją sutuoktinę, Vytauto išpirštą Sofiją Alšėniškę.



Atgimę Nesvyžius ir Myras

Aplankęs merdinčias Krėvos ir Naugarduko piliavietes, nustembi atvykęs į Nesvyžiaus ir Myro pilis. Abi jos įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašus, restauruojamos ir tvarkomos.

Nesvyžius – Radvilų giminės rezidencija. Stebina baltarusių archeologų ir restauratorių darbas, valstybės dėmesys šiam istoriniam paveldui. Restauruotos Nesvyžiaus ir Myro pilys niekuo nenusileidžia Luaros slėnio (Prancūzija) pilims.



Po Vakarų Ukrainą

Iš arčiau pažinęs buvusias sovietines respublikas – Baltarusiją ir Ukrainą, galiu tvirtinti, kad Lietuva prilygsta daugeliui Vakarų Europos šalių.

Aptarnavimo kultūra aukštesnė Ukrainoje. Čia, ypač aplankytoje Vakarų Ukrainoje, jaučiamas ukrainietiškas patriotizmas ir nacionalinis pasididžiavimas. To pasigendama Baltarusijoje. Vakarų Ukrainoje populiarūs marškinėliai su užrašais „Dieve, dėkoju Tau, kad negimiau maskoliumi“, t. y. rusu, atskleidžia sudėtingą šio krašto istoriją. Kaip tauta, ukrainiečiai pradėjo formuotis dar LDK laikais, kai Kijevo žemės tapo LDK valdomis. Baltarusiai, matyt, dar nesuvokia, kad turi valstybingumą.



Luckas mena Vytauto galybę

Kai autobusu pusę paros keliauji nuo Vilniaus iki Lucko ar Magdeburgo pilių, stebiesi, kaip viduramžiais Vytautas ir Jogaila sugebėjo nukeliauti nuo Vilniaus iki Sūduvos pakraščio ar tolimojo Lucko.

Lucką garsina Gedimino sūnaus Liubarto pastatyta pilis. Nuo 1321 m. Luckas buvo Voluinės (Volynės) kunigaikštystės sostinė. Liubartas čia įsikūrė vedęs Haličo-Voluinės valdovo Levo dukrą. Šios kunigaikštystės valdovai dar 1219 m. buvo sudarę sutartį su Lietuvos valdovais. Tuomet pirmą kartą paminėtas ir Mindaugo vardas.

Dar kartą Luckas išgarsėjo 1429 m., kai Vytautas Didysis čia surengė Europos valdovų suvažiavimą ir bandė siekti LDK karaliaus karūnos. Įdomi detalė – Lucko kryžius puošia Vytauto Didžiojo ordino aukso grandinę.

Įspūdinga restauruota Lucko pilis – turistų traukos centras. Po kupolu pilies viduje yra išlikę XII a. cerkvės pamatai. Teigiama, kad už cerkvės buvo palaidotas ir Gedimino sūnus Liubartas.

Lucke galima išvysti ir garsiojo Ukrainos sukilėlio Stepano Banderos paminklą, primenantį, kad 1941 m. birželio 23 d. ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, bandė atkurti valstybę prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Dar labiau ukrainietiškas nacionalizmas jaučiamas Lvove.



Kaip nusipirkti bajoro titulą

Turizmo verslas Ukrainoje ypač pagyvėjo pastaraisiais metais. Pastatyta daug naujų viešbučių, pasižyminčių pavyzdinga švara ir aptarnavimo kultūra. Turistai čia viliojami koncertais ir atrakcijomis. Prie vienos iš pilių prekeivis, apsirengęs viduramžių raštininko rūbais, mielai pardavinėja bajoro ar kunigaikščio privilegijų „raštus“.

Dubnas, Kremenecas, Pidhornai, Olesko pilis, Počiajevo stačiatikių vienuolyno ansamblis stebina savo grožiu ir restauravimo darbų kokybe. Daugumoje jų dar ir dabar vyksta restauracijos darbai, veikia paveikslų galerijos, muziejai.

Įstabus į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Lvovo senamiestis. Miesto panorama atsiveria nuo aukštutinės pilies. Stebina Lyčiakovo kapinės – unikalus skulptūrų muziejus po atviru dangumi.

Tik pakeliavęs po LDK istorines vietas suvoki laiko tėkmę, pajunti savo protėvių protą bei išmintį ir supranti, kad lietuviu būti – didi garbė, nes esame didingos valstybės palikuonys.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius



(Pabaiga. Spausdinta Nr. 93–95)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas