„Santaka“ / Ten, kur gyveno Barbora Radvilaitė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-19 22:35

Dalinkitės:  


Po stiklo sarkofagu – senųjų rūmų sienų fragmentas.
Antano ŽILINSKO nuotr.

Ten, kur gyveno Barbora Radvilaitė

Ką pasakoja istorinė Dubingių žemė

Keliauji po Lietuvą ir stebiesi atradimais. Vienur išvysi garsių didikų pilis ar dvarus, kitur sužavės Šveicariją primenantys ežerai ir kloniai. Ir viena, ir kita galima surasti Dubingiuose, didikų Radvilų tėvonijoje. Garsi tai buvo LDK laikų giminė. Jos rūmų ir gyvensenos atspindžių mačiau Nesvyžiuje (Baltarusija), Lucke, Lvove (Ukraina), Kėdainiuose, Biržuose.

Prie ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, išlikusioje aukštoje saloje, dabar plyti tik didžiausia Lietuvoje piliavietė su Radvilų rūmų griuvėsiais ir kapaviete.

Dubingiai minimi 1334–1375 m. kryžiuočių kronikose. Po Žalgirio mūšio naują pilį čia pastatė Vytautas Didysis. Joje apsilankė Jogaila (1415 m.), o vėliau – ir karalius Kazimieras Jogailaitis.

Tačiau bene labiausiai Dubingiai išgarėjo tuomet, kai jie XVI a. pradžioje atiteko Radviloms. Čia 1547–1548 m. gyveno Barbora Radvilaitė, iš kur ji rašė jausmingus laiškus savo mylimajam karaliui Žygimantui Augustui.



Vaikštant po piliavietę

Prieš keletą metų Dubingių vardą plačiai išgarsino Lietuvos archeologai, atkasę pilies griuvėsius ir identifikavę atkastus didikų Radvilų palaikus. Tenka stebėtis, kaip į ežero apsuptą aukštą kalną mūsų protėviai viduramžiais sutempė statybines medžiagas. Dabar prie kalno ir miestelio galime patekti tik mediniu tiltu, kuris, beje, yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokių medinių tiltų.

Tarpukario Lietuvos prezidentas A. Smetona, norėdamas patekti į piliavietėje, ant vaizdingo Asvejos ežero kranto pastatė vasaros poilsiavietę bei inicijavo tilto statybą. Privažiavus tiltą, juo riedėti kiek baugoka. Tilto aukštis virš ežero įlankos siekia 15 metrų, plotis – 8 m, ilgis – 75 m.

Iš buvusios prezidento vasaros rezidencijos likę tik pamatai, nes pastatą sudegino Dubingius užpuolę lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Beje, šiose apylinkėse jie į mirties glėbį pasiuntė dešimtis lietuvių. Aišku, ir lietuviai atsilygino tuo pačiu. Tačiau piliavietė mena didingesnius laikus.

Verta sustoti prie atkastos bažnyčios pamatų, kur požemiuose ilsisi perlaidoti Radvilų giminės palikuonys. Juodoje marmurinėje antkapinėje plokštėje iškalti Dubingiuose palaidotų Radvilų giminės atstovų vardai: Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus Mikalojus, anūkas Janušas, Mykolas Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta ir kiti.

Rūmai, kuriuose ištekėjusi už Žygimanto Augusto gyveno gražioji Barbora Radvilaitė, neišliko. O juk tai buvo menų ir kultūros židinys, to meto politinių įvykių bei sprendimų vieta. Po neseniai baigtų archeologinių kasinėjimų senieji rūmų pamatai uždengti ir apsaugoti betoniniu užvalkalu. Smalsesnis turistas gali pavaikščioti po tuo kultūros paminklą saugančiu sarkofagu ir pajusti viduramžių laikų dvasią. Juk tos mūro liekanos mena laikus, kai čia lankydavosi to meto didikai, vyko jų suvažiavimai, pokyliai. Miestelyje klestėjo amatai. XIX a. pradžioje garsią Radvilų giminę Dubingiuose pakeitė grafai Tiškevičiai.

Lankantis piliavietėje, teko stebėti jaunųjų archeologų studentų darbą. Smalsieji praeities tyrinėtojai tikisi atversti naujus istorinės Dubingių gyvenvietės puslapius.



Apie bažnyčią ir smuklę

Ką siūlo Dubingių šimtametė smuklė? Tikrai ne midų ir ne alų, o alternatyvią kelionę po Asvejos regioninį parką ir Radvilų giminės praeitį.

Senoji miestelio medinė smuklė iki šiol stovi centre, prie aikštės. Ši užeiga pastatyta kelių sankirtoje, o jau nuo jos į visas puses nusitiesė gatvelės. Greta išaugo miestelio bažnyčia, atsirado kapinės.

Karams ir negandoms sugriovus senąją bažnyčią, dubingiečių pastangomis dabar kyla nauja, šiuolaikinių formų šventovė. Ją suprojektavo architektas Kęstutis Pempė. Beje, jis Dubingių tikintiesiems pateikė net 12 projektų.

Šiuolaikiniai maldos namai, atkartojantys ankstesniųjų mastelį ir aukštį, primena Aukštaitijos regiono bažnyčioms būdingus architektūros bruožus. Dubingių bažnyčia statoma tikinčiųjų lėšomis. Jos statybos idėją atgaivino ir įgyvendino tikri šio krašto patriotai Aurelija ir Aurelijus Rusteikos, įkūrę savo vardo fondą. Parapijiečiai su fondu sudarė sutartį ir užsakė projektus. Manau, iš dubingiečių galėtų idėjų pasiskolinti ir mūsų krašto sugriautų bažnyčių, pvz. Alvito, atstatymo iniciatoriai.



Asveja – vaizdingiausias Lietuvos ežeras

Ledynmečiu tarp Aukštaitijos aukštumų vingiuojančiame duburyje susiformavo įstabių formų ežeras. Asveja nutįsusi kiek daugiau nei 22 kilometrus, o su įlankomis – ir visus 30 km, kranto linija – 72,5 km. Šveicarijos peizažus primenančios įlankos, penkios didelės salos, iškyšuliai ir pusiasaliai, miškų žaluma, gaivus vanduo bei oras vilioja turistus ir poilsiautojus.

Ruošiantis kelionei aplink ežerą, pravartu užsukti į Dubingių smuklę, kur įrengta įdomi Asvejos regioninio parko ekspozicija. Stovint prie didžiulio ekrano, galima apkeliauti visą ežerą, panerti ir į jo gelmes. Prisėdus prie kito ekrano, siūloma peržiūrėti didikų Radvilų palaikų perlaidojimo ceremoniją.

Mažieji lankytojai čia pat gali tapti jaunaisiais archeologais ir po baltu smėliu surasti išmoningai paslėptą puodo šukę ar dvaro rūmų koklio fragmentą.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius



(Tęsinys kitame numeryje)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas