„Santaka“ / Karklinių ūkininkų pieno ferma prasidėjo nuo keturių karvių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-06 18:03

Dalinkitės:  


Drauge su Rita ir Albinu Barauskais fermoje sukiojasi jų sūnus Aivaras bei dukra Aida.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Karklinių ūkininkų pieno ferma prasidėjo nuo keturių karvių

Šiandien pienininkystės ūkius būtų galima suskirstyti į tris grupes. Tvirčiausiai jaučiasi tie šeimininkai, kurie savo darbštumu ir užsispyrimu, pasinaudodami nacionaline ir Europos Sąjungos (ES) parama įveikė pieno fermų pirmuosius kūrimo bei plėtimo sunkumus ir jau įsitvirtino pienininkystės šakoje. Kiti, laikantys 5 ir daugiau karvių, dar vejasi pirmuosius ir nenori atsisakyti šios, nors nelengvos, tačiau kasdienines pajamas atnešančios srities. Tretieji, dažniausiai vyresnio amžiaus ūkininkai, pasinaudoję ES kompensacijomis, savo žemes bei fermas perleidžia jaunesniems, pajėgesniems ūkio perėmėjams.



Kolektyviniai norai aplenkė galimybes

Keturvalakių seniūnijoje, Karklinių kaime gyvenantys Rita ir Albinas Barauskai dirba 46 ha žemės, laiko 31 karvę, keletą telyčių. Per dieną ūkininkai UAB „Marijampolės pieno konservai“ parduoda apie 350 kg pieno. Vasaros metu, kai dauguma karvių apsiveršiuoja, kai sužaliuoja ganyklos, supirkėjai iš Barauskų fermos kas rytą išsiveža apie 600 kg aukščiausios rūšies žaliavos pieno perdirbimo pramonei.

Rita sakė, jog jų ūkis išaugo ir sustiprėjo per paskutinius penkerius metus. Ūkininkai savarankišką pienininkystę pradėjo nuo 4 karvių. Tiek jauna šeima jų laikė, kai dar dirbo Karklinių žemės ūkio bendrovėje.

Jų bendrovė Vilkaviškio rajone išsilaikė vos ne ilgiausiai. Nepasakysi, kad žmonės čia tinginiavo ar nesistengė dirbti žemės, auginti gyvulių. Tik noras pasisemti iš bendro katilo naudos čia pasirodė didesnis už galimybę tokią naudą uždirbti. Bendrovės pajininkai pageidavo, kad ūkis jiems užaugintų grūdus, paruoštų šieną, parvežtų malkų, pusvelčiui tiektų vandenį, šilumą... Bendrovės pajamų tokioms paslaugoms neužteko ir vieną dieną pajininkai nusprendė kiekvienas savo gyvenimo reikalais rūpintis savarankiškai.

Bendrovėje karvių fermos vedėja dirbusi Rita ir mechaninių dirbtuvių vedėjas Albinas savarankiškai pradėjo ūkininkauti 2001 metais. Neseniai perkopę trisdešimtmetį, pajinės dalies iš kolektyvinio turto jie gavo nedaug. Iš irstančios bendrovės jie parsivedė vieną karvę ir telyčią. Padedant Albino tėvams, pridėjus savas santaupas, jauni ūkininkai netoli Karklinių gyvenvietės įsigijo daržinę, o po metų ir 200 vietų karvidę. Tiesa, ja dar dalijasi su kaimynu.



Padėjo Lietuvos ir Europos valdžia

R.Barauskienė sakė, jog noras plėsti pienininkystę sutvirtėjo tuomet, kai ūkininkai pradėjo gauti paramą iš nacionalinių šalies ir Europos Sąjungos paramos fondų. Pirmiausiai Barauskai pasinaudojo valstybės parama, kai valdžia skyrė pinigų 5–15 karvių laikantiems ūkininkams melžimo ir pieno priežiūros įrangai įsigyti. Rita už tas lėšas nusipirko šaldytuvą ir kilnojamą melžimo aparatą dviem karvėms melžti. Tai, pasak Ritos, buvo didelė paspirtis ir jų ūkio bandoje jau atsirado 11 karvių. Ūkininkė dar labiau patikėjo pienininkyste, kai įsijungė į Kaimo plėtros plano „Standartų laikymosi“ krypties Pieno direktyvos priemonę.

Tuomet Barauskai jau laikė 23 karves ir pagal direktyvos nuostatas 2004–2005 metais pieno ūkiui plėsti galėjo gauti 56 tūkst. litų ES paramą.



Paraišką ir veiklos planą ruošė pati ūkininkė

Įsijungti į ES remiamą priemonę Rita sakė buvo nesunku. Nemažai žinių ir naudingų patarimų suteikė rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, kas savaitę į Žemės ūkio skyrių atvykstantys specialistai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros Marijampolės teritorinio skyriaus.

Barauskai padedant buvusiai bendrovės buhalterei Eglei Tekorienei nuo ūkininkavimo pradžios vedė dvejybinę ūkio veiklos apskaitą. Paraišką paramai gauti, ūkio veiklos planą Rita paruošė pati. Moteris tvirtino, kad tokius dokumentus gali įveikti kiekvienas bent vidurinį ar žemdirbišką išsilavinimą turintis ūkininkas.

Barauskai jau pernai gavo pusę ES paramos sumos. Už ją įsigijo ir sumontavo vamzdinę pieno liniją, įsigijo naujus melžimo aparatus. Melžimo aikštelę, kurioje vienu metu telpa 6 karvės, sukonstravo ir pagamino ūkio šeimininkas padedant vietiniams kaimo meistrams. Anksčiau pamelžti 23 karves užtrukdavo 1,5 valandos, o dabar 31 karvę ūkininkė pamelžia per 50 minučių. Pienas linijos vamzdžiais patenka tiesiai į šaldytuvą. Įsigijus pieno įrengimų plovimo aparatą palengvėjo melžimo priemonių, pieno linijos plovimo, priežiūros darbai, lengviau iki aukščiausios rūšies reikalavimų paruošti pieną.

– Dabar jau ir dukros noriau eina į fermą, padeda pamelžti karves, sutvarkyti pieną, – sakė ūkio šeimininkė.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ už kilogramą bazinio riebumo ir baltymingumo pieno Barauskams moka 0,68 lito. Rita sakė, kad jų pienas visuomet tinka aukščiausiai rūšiai. Perskaičiavus natūralų pieną į bazinį pastarojo prisideda beveik 30 procentų. Pernai Rita iš vienos karvės vidutiniškai primelžė netoli 6000 kg 4,3 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Nesunku paskaičiuoti, kiek ūkininkai uždirba, kai per mėnesį parduoda apie 15 tonų pieno. Apie neblogą uždarbį liudija pradėtas namų remontas, naujoviškas kompiuteris, sukomplektuota žemės dirbimo technika, pienininkystės ūkiui pritaikytos transporto priemonės ir kt.



Reikia paskubėti

Žemės ūko skyriaus vyr. specialistė Onutė Slavinskienė primena, kad pienininkystės šaką pasirinkusių ūkininkų dar laukia nemaži rūpesčiai ir darbai. Ūkininkai šiemet dar gali ruoštis ES paramai gauti pagal paramos krypties „Standartų laikymasis“ Pieno direktyvą. Paraiškos šios rūšies paramai bus priimamos 2006 metų pavasarį ir rudenį.

Šiemet pateikę paraiškas pagal Pieno direktyvą, parama ūkininkai dar galės naudotis dvejus metus. ES paramos teikimo 2007–2013 metų programose paraiškų rinkimas pagal Pieno direktyvą jau nenumatytas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kasmet tikrina, kaip pieno ūkiai laikosi ES nustatytų veterinarijos reikalavimų. 2007 m. sausio 1 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį ūkininkai privalėjo įdiegti higienos, gyvulių sveikatingumo bei kitus europinius reikalavimus pieno fermose.

Kas nepajėgs ar nesugebės įgyvendinti ES nustatytos pieno ūkiams tvarkos, negalės parduoti pieno europinei rinkai teikiamai produkcijai gaminti. Geriausiu atveju, tokių ūkių pienas galės būti panaudotas tik šalies vidaus rinkoje. Manoma, jog gali kristi ES reikalavimus neįgyvendinusių ūkių pieno kaina.



Vargina laukų rezginiai

Tačiau neskubėkite skaičiuoti svetimų pinigų ir negalvokite, kad Barauskams jų prisninga iš dangaus. Ūkininkai dirba 46 ha žemės, iš jos 25 ha nuosavos. Šeimoje auga trys vaikai. Rasa mokosi Veterinarijos akademijoje, Aida – vidurinės mokyklos 12 klasėje, šešiametis Aivaras dar lanko darželį ir ruošiasi rudenį eiti į mokyklą. Kam paliks ūkį Barauskai dar neplanuoja. „Geriausiai tiktų būsimai vet. gydytojai“, – nedrąsiai įsiterpiu. „Gal ir tiktų“ – neprieštarauja mama ir priduria: „Jei neįsižiūrės koks baletmeisteris“. Dabar didžiausias Barauskų rūpestis – žemių konsolidavimo problema.

Nuosava ūkininkų žemė išsimėčiusi 6 vietose, o kartu su nuomojama tenka važiuoti į 12 gabalų. Į kiekvieną laukelį karvių nenuvesi.

„Galbūt su Europos Sąjungos pagalba pavyks išspręsti ir žemių sujungimo problemą“, – viliasi ūkio šeimininkas Albinas Barauskas. O kad apgalvotai ūkininkaujant bei remiant ES ir dabartinėmis sąlygomis galės laikyti apie 50 karvių, ūkininkai jau neabejoja.



Algimantas GUDAITIS




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas