„Santaka“ / Karališkasis Augustavo kurortas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-16 04:04

Dalinkitės:  


Augustavo ežerų panoramą bičiuliams atvėręs Bronislavas Polita mintyse jau planuoja būsimas keliones.

Karališkasis Augustavo kurortas

Šią vasarą keliaudamas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorinėmis vietomis, aplankiau Lucką ir Lvovą Ukrainoje, Augustavą Lenkijoje, LDK didikų pilį Dubingiuose (Molėtų r.), kovų su kryžiuočiais memorialą Sudarge (Šakių r.).

Pasakojimai apie šias istorines vietas gal paskatins ir skaitytojus jas aplankyti.



Laivu į ežerų ramybę

Entuziastingas Vištyčio seniūnas B. Polita vasaros kelionėmis mėgsta pradžiuginti ne tik vištyčiokus, bet ir savo bičiulius iš Vilkaviškio ir Kybartų. Kartu pasižvalgyta po Aukštaitiją ir seniūno gimtąjį Labanorą, Žemaitiją, o šiemet bičiulius socialdemokratus B. Polita pakvietė aplankyti karališkąjį Augustavo kurortą bei paplaukioti po gretimus ežerus.

Keliautojai liko sužavėti trijų ežerų apsuptyje išaugusiu miestu ir jo apylinkėmis, lenkų įvardytomis Šiaurės Venecija.

Trijų valandų kelionė laivu „Svoboda“ iš Augustavo uosto po ežerą skambant švelniai muzikai – puikus poilsis. Keliautojams maloniai tarpusavyje bendraujant su vyno taure rankose, prieš akis tyvuliavo ramus, tylus ir svajingas ežeras, lyg iš pasakų karalystės išnyrantys žali užutėkiai.



Jotvingių žemės perlas

Sulenkėjęs Augustavas – tai senovės lietuvių genčių, sūduvių ir jotvingių, žemė. Čia, kovodamas su kryžiuočiais, kalaviju mojavo Vytautas Didysis, čia savo vasaros rezidenciją įsirengė ir karalius Žygimantas Augustas, davęs miestui ne tik savo vardą, bet ir 1561 m. suteikęs Magdeburgo teises.

Miestą išgarsino ir į pasaulio kultūros paveldo sąrašą įrašyti Augustavo kanalai. Tai buvo viena didžiausių Lenkijos karalystės investicijų, pradėta vykdyti 1823 m. pagal architekto Ignoto Prandzynskio projektą. Kanalas turėjo sujungti Narvos upės baseiną su Nemunu. 1839 m. juo jau pradėjo plaukti laivai. Neapsakomo grožio 101,2 km vandens trasa su veikiančiais 18 šliuzų ypač traukia vandens turizmo mėgėjus.

Aišku, lenkai nebūtų lenkai, jeigu nepasigirtų, kad Augustavo ežerais 1999 m. birželio 9 d. grožėjosi popiežius Jonas Paulius II. Jo garbei įrengta vandens turizmo trasa, pavadinta „Popiežiaus taku“, o vietose, kur lietė jo koja, įrengtos koplytėlės, laive rodomas suolelis, kur sėdėjo pontifikas.

Augustavas išgarsėjo ir per 1863 m. sukilimą. Apylinkių miškuose prieglobstį rado sukilėlių būriai. Kadangi tuomet ir mūsų Suvalkija įėjo į Augustavo vaivadijos sudėtį, sukilimas Marijampolėje ir Vilkaviškyje buvo susijęs su Augustavu. Iš čia į Antanavo dvarą atvykę lenkų bajorai vieni pirmųjų Lietuvoje pakėlė sukilimo vėliavą, Augustave lietuvių kalba buvo spausdinami sukilėlių atsišaukimai.



Lietuviai ir Augustavas

Po Žalgirio mūšio pagal Melno taikos sutartį Augustavas, kaip ir Suvalkija, pateko į Trakų vaivadijos sudėtį. Tik po Liublino unijos 1569 m. miestas atiteko Lenkijai, nors jo kapinės liko LDK pusėje.

Vykstant 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovoms, lietuviai bandė įsitvirtinti Augustave ir 1920 m. jame išsilaikė ištisą mėnesį. Pagal 1920 m. taikos sutartį su tarybine Rusija, Augustavas buvo priskirtas Lietuvai. Kovoje su lenkų ulonais grūmėsi ir savanoriai iš Suvalkijos. Daug jų dingo be žinios ar buvo paimti į nelaisvę. Augustavo apylinkėse žuvę Lietuvos kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskų valsčiaus Serski Laso kaimo kapinaitėse.

Mažai kas žino, kad Seinų ir Augustavo apylinkėse galvas padėjo dešimtys karių savanorių iš Vilkaviškio apskrities. Krašto muziejuje surinktame vardyne minimos 50-ies žuvusių ar dingusių be žinios karių savanorių pavardės, iš jų devyniolika amžiams liko gulėti Augustavo apylinkėse.

Keliaudami įspūdingais Augustavo ežerais ar plaukdami vaizdingu kanalu prisiminkime juos. Tai Justinas Tarnauskas, Viktoras Rinkevičius, Juozas Jonaitis ir Juozas Bajoras iš Lankeliškių valsčiaus, Jonas Tadijošaitis iš Vištyčio, Kazys Kurtinaitis iš Būdviečių, Antanas Literskis iš Kaupiškių, Motiejus Juškevičius iš Vilkaviškio, Feliksas Markevičius iš Kumečių, Matas Rinkevičius iš Patunkiškių, Juozas Jurgelaitis iš Bebrininkų, Jonas Eidukaitis iš Šelvių.

Šimtai lietuvių padėjo galvas už siekį Seinus ir Augustavą grąžinti Lietuvai. Istorija lėmė kitaip, tad keliaudami vingiuotais Lenkijos keliais prisiminkime ir pagerbkime tuos, kurie čia atgulė kovodami už Lietuvos valstybę ir laisvę.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius



(Tęsinys kitame numeryje)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas