„Santaka“ / Keturvalakiams – 400

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-12 07:00

Dalinkitės:  


Senoji Keturvalakių bažnyčia.

Keturvalakiams – 400

Kaimas išaugo prie Rausvės



Istorikas A. Vijūkas-Kojelavičius savo rašte, išspausdintame 1650 metais, mini ir Lankeliškių bažnyčią. Iš 1612–1942 m. rašytų metrikų matyti, kokie kaimai priklausė šiai bažnyčiai. Patys kraštiniai buvo Keturvalakiai, Karkliniai ir Juodupėnai.

Keturvalakių kaimas, senovėje priklausęs didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, įkurtas XVI a. pabaigoje, 1613 m., atmatavus 4 valakus žemės Punios girioje, prie Rausvės upės. Iš čia, matyt, ir kilo Keturvalakių pavadinimas. Tuo metu kaime gyveno 87 gyventojai.

Apie 1707 metus gyventojų skaičius labai padidėjo, todėl reikėjo statyti bažnyčią. Pirmoji žinia apie viešą koplyčią randama 1765 m. istoriniame šaltinyje. Apie 1785-uosius koplyčios vietoje kunigas A. Odeika pastatė medinę Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią. 1848 m. klebonas J. Šipaila šventorių aptvėrė akmenine tvora, čia buvo pastatyta mūrinė varpinė, o 1861 m. – koplyčia su rūsiu. Jame 1879 m. po mirties buvo palaidotas pats J. Šipaila.

Kraštiečio poeto, vertėjo, pedagogo P. Armino-Trupinėlio aprašytoje žemėje senovėje gyveno jotvingiai, įprasminantys garbingą mūsų protėvių praeitį.

Būsimasis Lietuvos prezidentas K. Grinius apie 1899 m. pradėjo rinkti eksponatus būsimam Mokslo draugijos muziejui. Vienas iš eksponatų – senoviniai kario šarvai. Juos su kario kaulais Keturvalakių miške buvo radęs Dubiškių kaimo valstietis. Kaulus išmetė, o šarvus parsinešė. Vėliau K. Grinius šarvus perdavė J. Basanavičiui. Jam atidavė ir bardišių – ilgakotį kovos kirvį lenktais plačiais ašmenimis, kurį buvo gavęs iš Keturvalakių klebono J. Šipailos.

1781 m. Keturvalakiuose veiklą pradėjo parapinė mokykla. Ją lankė 8 mokiniai: 2 šlėktų, 2 miestiečių ir 4 valstiečių vaikai. Didelį pėdsaką Keturvalakių gyvenime paliko mokytojas J. Vencius (1855–1938 m.). Šis šviesuolis pedagogas domėjosi ir literatūra, sveika gyvensena, sodininkyste, daržininkyste, o savo žiniomis mielai dalijosi su keturvalakiečiais.

Neturėjo Keturvalakiai dvarų, piliakalnių, alkų, kapinynų, nėra ir žmonių rankomis sukurtų parkų, paminklų, Tačiau čia gyveno darbštūs žmonės, plytėjo bene derlingiausi Lietuvoje laukai.

Keturvalakiai yra prisiglaudę prie kairiojo Rausvės upės kranto. Paskaitykime, su kokia nostalgija jos vardą mini J. Tysliava, K. Kubilinskas, J. Žilionis, P. Brazys, J. Žmuidzinas...

Lietuvių rašytojas V. Pietaris, gimęs netoli Rausvės, rašė: „Klonis upelio, rusenančio per pilies kiemą, nešė savo vandenį iš visų klonių.“ Matyt, rusvo vandens rusenimas ir lėmė upės vardo kilmę.

Už Keturvalakių užtvankos į Rausvę įteka 6 km ilgio Balsės upelis. Toliau Rausvė suka į šiaurę, Šešupės link, ir pasiekia Rūdos ežerą. Jis minimas G. Valavičiaus „Girių revizijoje“, 1559 m. aprašant Alytaus medės, t. y. girios, sienas, ir nurodytas 1913 m. kariniuose žemėlapiuose. Pratekėjusi ežerėlį, upė kerta Pilviškių kelią ir daro staigų vingį į rytus, Gižų link. Tačiau vėl lyg ko išsigandusi savo vagą grąžina ankstesne kryptimi. Tolimiausiame vingio lanke į Rausvę įteka Paikis, netoliese – ir Gižų upelis Muldžius bei paskutinis intakas Juodupis. Šešupę Rausvė pasiekia ties Piliūnų kaimu.

Keturvalakiuose gimęs prozininkas, poetas, Lietuvos generalinis konsulas Kanadoje J. Žmuidzinas (1898–1989 m.) knygoje „Runcė ir Denderinas“ 1969 metais rašė: „Buvo pats liepų žydėjimas, kai 1944 m., prieš išvykdamas į juodą nežinią, kažkokios vidujinės jėgos traukiamas nuėjau parausvin, ton vieton, kur, man atmenamai, augo vešėjo trijų vyrų neapglėbiamas ir perkūno neįveiktas, dar mūsų sentėvių šventu laikytas ąžuolas. Tačiau tenai tebuvo tik jo kelmas. Nuėjau ir atsisėdau ant to kelmo, jau samanom aptraukto, nuo kurio aš kadais su kitais vaikais vasarą šokdavau į Rausvės vandenis. Tai buvo mano paskutinė pavakarė jaunų dienų paupy. Kažkokia iškankinta tyla tąsyk smaugė visą Lietuvos padangę, ir man pasidarė labai neramu: pakilau ir norėjau eiti, bet susilaikiau ir į sąsiuvinį įrašiau: „Sudie ir tau, su mano jaunystės laime žaidžiusia Rausve...“



Česlova VOSYLIENĖ






Rugsėjo 6–8 d. Keturvalakiai švęs 400 metų jubiliejų.

Pasisvečiuoti Keturvalakiuose kvies šventiniai renginiai: dviračių žygis po seniūniją, kraštiečių susitikimas, koncertinė programa „Pasivaikščiojimas su D. Dolskiu ir A. Šabaniausku“, operos solistų L. Mikalausko ir E. Bavikino pasirodymas, liaudiškos bei šiuolaikinės muzikos atlikėjų koncertai ir kt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas