„Santaka“ / Plenero dalyves įkvėpė sodyba ir gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-09 06:47

Dalinkitės:  


Choreografės ir dailės mėgėjos Irenos Šunokienės drobė „pražydo“ lelijomis.
Mariaus DANILAIČIO nuotr.

Plenero dalyves įkvėpė sodyba ir gamta

Renata VITKAUSKIENĖ

Kybartų kultūros centras įgyvendino projektą „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“. Įstaigos menų studijos „Smiltys“ narėms buvo suteikta galimybė semtis žinių iš profesionalių dailininkių ir iš karto visa tai pritaikyti kūryboje.



Profesionalės – mėgėjoms

Dar visai jaunutėje, nė pirmųjų metų sukakties neatšventusioje menų studijoje „Smiltys“ susibūrusios mėgėjos tapytojos Irena Šunokienė, Ilona Mikalainienė, Irena Abraitienė ir jų vadovė, Kybartų kultūros centro dailininkė Aušrinė Dubauskienė praėjusią savaitę praleido regioniniame plenere. Į jį atvyko ir Gusevo miesto (Kaliningrado sritis) vaikų menų mokyklos dailės mokytojos Margarita Batiasova bei Irina Lorer. Menotyrininkė A. Dubauskienė ir abi viešnios iš Rusijos plenere savo profesinėmis žiniomis dalijosi su dailei neabejingomis kybartietėmis, jau perpratusiomis tapybos akriliniais ir aliejiniais dažais pradžiamokslį.

Savo asmeninę ir studiją „Smiltys“ lankančių bendraminčių tapymo patirtį I. Šunokienė apibūdino sakydama, jog „esam dailininkai iš virtuvės“. Choreografė I. Šunokienė dailei laiko skiria jau ne pirmus metus, o socialinė pedagogė I. Mikalainienė prisipažino iki „Smilčių“ tapyti niekur nesimokiusi, pradėjusi tik prieš kelis mėnesius, nors to norėjusi seniai, tik drąsos pristigdavusi. Svajonę tapyti realizuojanti I. Mikalainienė buvo atvira: ne visuomet hobis jai teikia tik džiaugsmą. „Klaidų matau“, – kalbėjo kybartietė. Savaitę skyrusi plenerui, moteris džiaugėsi gavusi vertingų profesionalių dailininkių patarimų ir džiaugėsi galimybe dirbti užtikrintai, tobulėti.

Apžiūrėjome du I. Mikalainienės darbus, kuriuose moteris piešė medinės tvoros fragmentą, tik vienąsyk jos įrankis buvo teptukas, o kitąsyk – tapymo mentelė, vadinamasis mastichinas. Pastarasis įrankis ir nauja technika reikalavo kur kas daugiau kantrybės, kitų įgūdžių, tačiau rezultatas nudžiugino.



„Studijos“ plotas – keturi hektarai

Pleneras vyko privačioje Aušrinės ir Virginijaus Dubauskų valdoje – šimtametėje sodyboje Tarprubežių kaime, Kalvarijos seniūnijoje. Ir mėgėjos, ir profesionalės laisvai pasirinkusios tapė tai, ką matė aplinkui. Kaip juokavo sodybos šeimininkai, moterys turėjo maždaug 4 ha dydžio dailės studiją su daugybe teptuko vertų gamtos bei architektūros objektų ir kūrybos laisvę. Įdomu buvo lyginti, kaip tas pačias tvenkinį puošiančias lelijas matė bei realistine maniera nutapė I. Šunokienė, ir kaip jas pavaizdavo modernią raišką pasirinkusi M. Batiasova. „Mūsų stiprybė – mūsų skirtybėse“, – apibendrino I. Lorer.

Dalyvės džiaugėsi meistriškumo pamokomis, kurias joms vedė dailės pedagogė M. Batiasova. Nors pleneras – tapytojų, tačiau teptuko profesionalės taip pat turėjo progos pasimokyti: I. Šunokienė moterims surengė šokio pamoką.

Kūrėjos nekantriai laukė ir į svečius turėjusio atvykti Vaclovo Vekeroto, iš Vilkaviškio kilusio dailininko ir pedagogo, bei galimybės stebėti jo darbą ir pasimokyti.

A. Dubauskienė džiaugėsi, kad menų studijos „Smiltys“ narės projekto „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ metu turėjo puikią galimybę tobulėti, semtis patirties iš meistrų, pagaliau – išeiti į tikrą žalumą, į gaivų orą, nors savaitę pabūti ne „ant asfalto“. Girdėdami tokius žodžius dažnai apie jų prasmę tiesiog nesusimąstome. Ko gero, taip būtų nutikę ir šį kartą, jeigu ne kelio į nuošalią sodybą paieškos.

Pasakodamas, kaip surasti vienkiemį nepažįstamoje vietovėje, V. Dubauskas nurodė priešpaskutinį ženklą: „Bus kaimynas, o pas jį – trys gandrai.“ Tarprubežių kaime tikėjomės išvysti gandralizdyje įkeltus tris dekoratyvinius gandrus. Argi galėtų būti kitaip, jeigu paukščiai nurodomi kaip orientyras?! Atvažiavusius į nurodytą vietą mus pasitiko... trys ratus ore sukantys gandrai.

Panašiai Dubauskų vienkiemyje buvo nustebinta I. Lorer. Dailininkės akį patraukė lelijos, tačiau moteris iš karto nutarė, kad šios tvenkinio puošmenos – dirbtinės. Susizgribusios, jog aplinką vis dėlto vertiname inertiškai, I. Šunokienės žodžiuose „pamatėm, koks didelis dangus, kokios žvaigždės...“ jau išgirdome realius išgyvenimus.



Kultūros centro projektas

Rasti būdų, kaip sudaryti galimybę studijos „Smiltys“ narėms savaitę tobulintis ir kurti, ieškojo Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Juozapas Černevičius. Inicijavęs bei subrandinęs idėją įstaigos vadovas parengė projektą. Deja, Kultūros ministerija jį atmetė ir finansavimo neskyrė. Tačiau idėjos nebuvo atsisakyta. Sumanymą kybartiečiai supaprastino (sumažino plenero dalyvių skaičių, pasitenkino labai kuklia nakvyne) ir įgyvendino Kybartų kultūros centro lėšomis. S. J. Černevičius sakė, kad įstaiga projektui „Pleneras „Žmogaus ir gamtos vienovė“ skyrė 2600 Lt. Už 1400 Lt buvo nupirkta įvairių dailės reikmenų: drobių, akrilinių ir aliejinių dažų, grunto, tirpiklių, skiediklių, teptukų ir kt. Dar 1200 Lt skirta dalyvių maitinimui ir nakvynei.

Plenero metu nutapyti darbai priklauso Kybartų kultūros centrui. Pasak S. J. Černevičiaus, jie bus dovanojami kaip suvenyrai svečiams, puoš įstaigos erdves. Drobėse įamžintus šimtametės lietuviškos Dubauskų sodybos vaizdus pamatys ir Gusevo kultūros namų lankytojai. Direktorius kalbėjo apie kilnojamąją parodą, aprėpsiančią visus šiųmetinius studijos „Smiltys“ veiklos etapus. Vadovas norėtų ekspoziciją parodyti ne tik Kybartų kultūros centre ir jo filialuose, bet ir rajono centro kultūros bei neformaliojo ugdymo įstaigose. Įsitikinęs, kad šiemet tikslą pasiekti pavyko ir dailės mėgėjos išnaudojo suteiktą galimybę tobulėti, direktorius planuoja kitais metais plenero idėją „auginti“ iki tarptautinio projekto, vienijančio trijų šalių kūrėjus, lygio.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas