„Santaka“ / Blusos kelia grėsmę ne tik gyvūnams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį (metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu) vandeniui, kurui, skystoms trąšoms ir pan. Yra galimybė atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-05-26 09:34:13

Buhalterė ieško papildomo darbo. Tvarko įmonių, ūkininkų buhalteriją. Tel. 8 678 70 201.
Galioja iki: 2019-05-31 16:30:41

3 greta esančius sodus „Pasagos“ bendrijoje. Bendras plotas 12 a. Tel. 8 637 22 279.
Galioja iki: 2019-06-01 15:31:53



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-05 06:38

Dalinkitės:  



Blusos kelia grėsmę ne tik gyvūnams

Problema – katės

Smarkiai įšilus orams, pastebėtas neįprastas blusų aktyvumas pievose, rūsiuose, sandėliuos ir netgi vaikų žaidimo aikštelėse. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, jog blusos, anksčiau laikytos skurdo ir asocialaus gyvenimo indikatoriumi, veisiasi ir kruopščiai prižiūrimuose būstuose.

Manoma, jog daugiau nei 30 proc. atvejų blusas perneša benamės katės. Pakanka vien to, kad rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje knibžda blusų, ir tikimybė, jog kenkėją parsinešite į savo namus, labai padidėja.

Pasak biologo Liutauro Grigaliūno, šiltuoju metu tėvai su vaikais daug laiko praleidžia lauke, žaidimų aikštelėse, vaikštinėja pievose. Neretai vaikai paglosto ir benames kates, kurių, deja, vis daugėja. Kartu su tokiais gyvūnais plinta ir blusos. Biologas įspėjo, jog blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje – šis kenkėjas šuoliuoja didesne jėga nei žiogas!

Blusos gali išplisti gana dideliu atstumu, kadangi jų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 dienų išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują.

Dar didesnis blusų paplitimas prognozuojamas rudenį, kai benamės katės ieškos prieglobsčio daugiabučių namuose. Be to, blusas perneša ir graužikai.



Platina ligas


Blusas atpažinti nesudėtinga. Tai maži, besparniai, iš šonų plokšti, apie 2–4 mm ilgio, vikriai šokinėjantys kraujasiurbiai nariuotakojai. Jų kūnas tamsiai rudas, blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių kojų blusa gali nušokti 18–20 cm vertikaliai ir 35–40 cm horizontaliai, todėl nesunkiai persikelia į naujas gyvenamąsias vietas. Po blusų įkandimo ant kūno lieka raudoni taškeliai. Paprastai sukandžiojamos lengvai prieinamos vietos (kojos, rankos), labai retai – galva.

Daugelis klaidingai mano, jog šunų ar kačių kailyje besiveisiančios blusos nekanda žmonių. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialistai įspėja, jog blusų įkandimai alina nervų sistemą, kartais sukelia sunkias alergines reakcijas. Niežtint dažniausiai imama kasytis ir taip gali atsirasti antrinė infekcija. Blusos platina užkrečiamąsias ligas: tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.



Nesaugios priemonės


Išnaikinti blusas gana sudėtinga, nes jos plinta itin sparčiai. Ant gyvūnų kailio, guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa vienu kartu padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą sudeda jų net iki 500.

Didelė bėda, kad žmonės drovisi kalbėti apie šią problemą ir linkę blusas naikinti patys. „Naminės“ priemonės dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės, nes tik 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje, o 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje. Dažnai gyventojai šiuos kraujasiurbius naikina aerozolinėmis priemonėmis, kurios paprastai būna nuodingos. Jomis purškia grindis, sienas, baldus, net patalynę. O tai gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir ilgai veikiančios.



Patikėti profesionalams


Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad viena iš efektyviausių priemonių – profesionaliam naudojimui skirti insekticidai. Pastebėjus namuose blusų, pirmiausia būtina kruopščiai viską išplauti, išsiurbti ir gerai išvalyti visus plyšius. Ypač patariama išsiurbti kilimus, minkštuosius baldus, visas dulkių siurbliu pasiekiamas ertmes. Labai svarbu sunaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jau padėtus kiaušinėlius. Namuose išnaikinus blusas, reikia pasirūpinti ir aplinka: koridoriais, laiptine, rūsiu bei kt.

Pamačius šių kraujasiurbių daugiabučio rūsyje ar laiptinėje, patariama nedelsiant kreiptis į namą administruojančią įmonę, kad būtų iškviesti profesionalūs kenkėjų naikintojai. Blusos greitai plinta, tad jomis gali užsikrėsti net viso namo gyventojai.



Giedrė KRUPAVIČIŪTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Mūsų balsai ir premija – „Purpurinio vakaro“ autorei
* Dovanotomis gėlėmis pasipuošė ne tik Vilkaviškis
* Dėl šalnų prognozuojamos aukštesnės vaisių ir uogų kainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kas Jums svarbiausia darbovietėje?
Kolektyvo mikroklimatas.
Aiškios atsakomybės.
Įmonės patikimumas.
Karjeros galimybės.
Atlygis ir finansinis skatinimas.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas veiksmažodis „įdabartinti“?
Taip, naujadaras įdabartinti vartojamas reikšme „perkelti į dabartį; padaryti prieinamą dabartyje; suteikti dabarties pavidalą“. Pvz.: Režisieriai savo filmuose stengiasi įdabartinti istoriją. Bendrojoje vartosenoje prigijo ir daiktavardis įdabartinimas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas