„Santaka“ / Dramatiško likimo poeto pėdsakais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-22 06:38

Dalinkitės:  


Seniūnaitė Ona Mortūnienė gali valandų valandas porinti Lynežerio kaimo istorijas.

Dramatiško likimo poeto pėdsakais

Lynežerio mokytojas

Į Dzūkijos miškų glūdumoje glūdintį Lynežerio kaimą Kostas Kubilinskas, 24 metų mokytojas, atvyko prieš 1947 metų rugsėjį.

Aš šį kaimą aplankiau karštą liepos vidudienį. Iš Marcinkonių miško keleliu pavažiavus kokį dešimtį kilometrų, prie ežero dabar gyvena gal 12 senbuvių. Mane pasitiko guvi, gražia dzūkiška tarme kalbanti kaimo seniūnaitė Ona Mortūnienė. 72 metų moteris buvo ką tik grįžusi iš miško su voveraičių gurbeliu. Kai susėdome pavėsinėje prie kavos puodelio, užrašiau lyg Ūlos upelio bangavimas kaimo praeitį menantį pasakojimą: „Mano tėvukas, kaip kaimo žmogus, buvo labai apsišvietęs. K. Kubilinskas pas jį užeidavo pakalbėti. O mes su mama ir seserimi pirmą kartą K. Kubilinską susitikome, kai ėjome vakare po grikių rovimo, dar prieš rugsėjį. Pamenu jį su auliniais batais ir paltu. Pasisveikino ir pasakė, kad jis – naujas mūsų kaimo mokytojas. Toks didele galva ir ilgais plaukais“...

Moteris prisiminė savo senelio pasakojimą, kad vieną vakarą į namus užėjo partizanai, o su jas ir mokytojas, užsidėjęs šautuvą. Liepė kinkyti arklį. Šeimininkas nenorom pakinkė. Ryte nuvarytą arklį grąžino. Kažkas kalbėjo, kad Baltarusijoje jie parduotuves apiplėšdavo. Tada bijojo prasitarti, jog K. Kubilinskas su partizanais susidėjęs. Kaime buvo visokių: vieni skundė vieniems, kiti – kitiems. Gražia dzūkiška poringe moteris pasakojo, kaip jų kaime aštuonis niekuo nekaltus eilinius žmones nušovė. „Dar ir dabar girdžiu tuos šūvius, nors vaikas buvau, bet gerai prisimenu“, – kalbėjo O. Mortūnienė.



Atsisakė paminklinės lentos


Aplankėme ir K. Kubilinsko apdainuotą mokyklėlę. Eilėraštyje „Medinė mokyklėlė“ poetas rašė: „Kovoj jaunystė brendo, išbraidžius dzūkų smėlį, ant Lynežerio kranto medinė mokyklėlė.“ Eilėraštyje atsispindi poeto požiūris į pokarį, kai „padrioksės aitrūs šūviai, pabirs pro langą šukės: ateina jie, lietuviai...“, įvardydamas miško brolius fašistais. Ir ten pat klausia, „kokia ugnim išdegint gyvatyną“...

O. Mortūnienė pasakojo, jog kaimo žmonės kalbėjo, kad K. Kubilinskas partizanus išdavė, kad jo tokia užduotis buvo – mokytojauti, bendrauti su kaimo žmonėmis, su partizanais ir sužinoti, kur jų centras.

Kalbinau buvusią K. Kubilinsko mokinę. Pasak jos, mokytojas dirbo tiems ir aniems. Buvo labai piktas, rūstus ir griežtas. „Pykosi su mano patėviu (mokyklos savininku), tai kentėjau aš, vis dvejetus rašydavo. Pamenu, buvo kaimynuose vestuvės. Nubėgome ir mes, vaikai, pažiūrėti. Tai Kubilinskas visus mus nubaidė, savaitę kampe klūpėjome, sakė, smirdės mums vestuvės visą savaitę“, – savo prisiminimais dalijosi moteris.

Kai prie Lynežerio mokyklos buvo norėta pakabinti K. Kubilinsko atminimo lentą, žmonės sukilo ir sakė, kad jis to nevertas.



Vertina nevienareikšmiškai


Lynežerio kaimo žmonės, kaip ir visa Lietuva, suskilusi į dvi dalis ir pokario įvykius vertina nevienareikšmiškai.

Istorikai R. Čekutis ir D. Žygelis, rašydami apie Dainavos partizanų apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko žūtį, svarsto: „Niekam ne paslaptis, kokius metodus naudojo čekistai, siekdami užverbuoti ką nors jiems naudingai veikti. Ar negalėjo K. Kubilinsko atveju būti koks nors KGB šantažas ir žmogus tiesiog palūžo?“

Tačiau, jeigu tikėtume KGB (o juk ten prisipažinimai neretai būdavo išgaunami prievarta) archyviniais dokumentais, šiuo atveju buvo priešingai. K. Kubilinskas, KGB archyvų tyrinėtojų nuomone, sąmoningai pasirinko bendradarbiavimą su čekistais. Kodėl?

Artimiau susipažinęs su įvairiomis publikacijomis ir dokumentais, drįstu teigti, kad iki išėjimo į mišką ir partizanaudamas K. Kubilinskas eiles kūrė iš širdies. Tokie šedevrai, kurie yra tapę partizanų gyvenimo dalimi, pvz., poema „Raudonasis rojus“ ir daina „Palinko liepa šalia kelio“ bei eilėraščiai antitarybine tema, parašyti 1940–1941 metais, buvo poeto mąstymo ir pasaulėjautos išraiška.

Sutinku su vieno internauto teiginiu, kad „gal jis tokį kelią pasirinko gelbėdamas savo ir kitų gyvenimus“.

K. Kubilinskas labai mylėjo savo tėvus, troško jiems gerovės, o sau – kūrybos galimybių. Tik ar ne per skaudus buvo šis pasirinkimas?..

Palieku tai spręsti skaitytojui. Ir mano minėti partizaninio judėjimo istorikai teigia: „Istorinė atmintis nėra jokia apčiuopiama materija ir, matyt, kad ir ką darytum ar šnekėtum, skirtingiems žmonėms ji visuomet bus kitokia.“



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas

Tęsinys. Spausdinta Nr. 82






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas