Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-21 17:08

---

Kam seniams reikalingi dantys?

Tokį nevykusį klausimą visai netikėtai man pametėjo mano geras pažįstamas Algis. Buvęs melioratorius ir „traktoristas“, nestokojantis humoro žmogus, užklupo mane su tuo keistu savo klausimu prie stomatologo durų. Sako:

– Ko čia tupi, nutaisęs Kristaus kančios miną?

– Nagi likusius burnoje dantis skaičiuoju ir vis sumaišau skaičių – lyg ir šeši ar septyni turėtų būti... Matytumei, kaip sparčiai gydytoja juos iš mano burnos lukštena. Tarsi voverė riešutus triauškia. Bijau, kad visų neišlukštentų...

– Ir kam tiems seniams dantys? – atvirai nusišaipė Algis. – Juk vis tiek tvanas ar cunamis visus gražiai paskandins – nežiūrės į dantis – yra jie savo vietoje, ar nebėra. Per vėlai, brolau, savo dantimis susirūpinai.

Tai šėtonas tas Algis – juk tiesą sako – per vėlai... Bet kad to laiko viskam nepakakdavo. Nepakakdavo laiko žmonai ir vaikams daugiau dėmesio skirti, gerai knygai perskaityti, protingų žmonių paklausyti... Ką čia apie dantis jaunystėje galvoti? Juk pasakyta: davė Dievas dantis – duos ir duonos.

Šventa tiesa – dantis tai visiems vienodus davė, o duoną – nevienodą. Man papuolė neskalsi ir kieta, tarsi pintis – dantys ir išbyrėjo pirma laiko. Bet gal ir tiesą kalba tas aštrialiežuvis mano pažįstamas Algis – kam seniams dantys? Juk nieko jau savo gyvenime daugiau neapžiosi, nei turi ir neatkąsi. Ir niekam neįkąsi. Būsi tolerantiškas tiek korumpuotiems valdininkams, tiek narkomanams ir alkoholikams, tiek šiukšlių konteinerių „kontrolieriams“, tiek gėjams ar lesbietėms. Tegul gyvena, kaip nori. Tegul glamonėja viens kitą už kurios nori vietos ir kandžiojasi iš malonumo. O tu jau niekam neįkąsi. Nes be dantų. Kaip tas Brisius.

Sielos gilumoje niekaip nesinorėjo susitaikyti su rūsčia gyvenimo realybe. Kaipgi be dantų? Juk jau beveik kaip ir ne žmogus būsi, o kažkokia keista kaliausė. Aiškus dalykas – amerikietiški perlamutriniai ar porcelianiniai – ne senių kišenei ir burnai. Lieka senai išbandyti ir patikrinti – metaliniai. Bet su jais taip pat aibė problemų, kaip su blogai sureguliuotu klausos aparatu. Geležis laidi šilumai, šalčiui ir elektros srovei.

Viena moteriškaitė nuoširdžiai aiškino, kad valgant, vos tik šaukštu priliesdavo metalinius dantis, iš jų imdavo kibirkščiuoti. Jos senis baisiai pasiusdavo – girdi, trobą sudeginsi čia bežaibuodama savo geležimis. Ir nuo mažų vaikų reikia saugotis, kad nesijuoktų.

Mano mažoji anūkėlė Miglutė, įdėmiai ir ilgai žiūrėjusi man į burną prie svečių stalo, garsiai apreiškė savo atradimą: „Tėtuko dantys „blekiniai“.

Teko staiga užsičiaupti. O išdykėlė mažoji, pralinksminusi svečius ir sunepatoginusi tėvuką, nustraksėjo pas savo lėles.

Taigi sėdžiu gydytojos kabineto krėsle ir palaimingai medituoju, kol ši sąžiningai sparčiai lukštena paskutinius mano dantis. Kam seniams dantys?



Vytas DRUNIS





Kitokia pasaka

(Pagal senelę ir Salomėją Nėrį)

Apšerkšniję laukas, kiemas,

Balta, šalta kur dairais.

Rašo projektus per žiemą

Kaimo gryčioj vakarais.

Ne vilkai, ne baltos meškos

Ir ne išdaigos velnių, –

Tai Europos fondai braška

Nuo apgulusių minių.

Verslo plano klaidžios pūgos

Žildo galvas ir kasas.

Konsultantai – kaip moliūgai

Žada rojų, ne dausas:

Pusnynuos jau eurai vartos,

Aukso žuvys po ledu,

Nei tau sėti, nei tau arti, –

Štai kaip bus visiems puiku.

Trečią brolį ima ūpas

Būti raiteliu puikiu,

Bet išsiveda Europa

Ir anūkus, ir vaikus.

Ir senelė nusiminus –

Tapo ji našlaitėle.

Brenda, brenda per pusnynus

Su maža pensijėle.

Lietuvėlė gero būdo,

Tik valdžia jos per aukštai –

Nuo valstiečio, žemės grūdo,

Atitrūko nelauktai.



Aidas RUPMILTIS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---