„Santaka“ / Išsaugotas sodas sutraukia visą giminę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-17 06:10

Dalinkitės:  


Verslininkai (iš kairės) Kęstutis Dapkevičius ir Vilmantas Šlekys džiaugiasi pirmuoju trešnių derliumi.

Autoriaus nuotr.


Išsaugotas sodas sutraukia visą giminę

Andrius GRYGELAITIS

Maždaug prieš metus prie Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų ribos vešinčiam trešnių bei lazdynų sodui buvo iškilusi grėsmė išnykti. Kai kurie ūkininkai pretendavo nupirkti per 30 ha sodo teritoriją, išrauti jame augančius medelius, o žemę paversti dirbamais laukais. Entuziastų grupelė pasiryžo sodą išgelbėti. Šiomis dienomis jame jau baigtas skinti trešnių derlius.


Džiaugiasi įsigiję


Žiūrių bei Domeikų kaimų ribose žaliuojantį sodą prieš devynerius metus įveisė verslininkai Ramanauskai iš Vilniaus ir Klaipėdos. Praėjo keletas metų, kol sodas išaugo, suvešėjo. Iš pradžių verslininkai buvo labai patenkinti trešnių, vyšnių bei riešutų derliumi, tačiau ilgainiui sodui pakenkė ligos bei gamtinės sąlygos – daug medelių iššalo. Pamažu augalams buvo skiriama vis mažesnė priežiūra.

Praėjusiais metais galimybe įsigyti žemę su joje augančiais lazdynais, vyšniomis bei trešnėmis pradėjo domėtis Šunskų kaimo gyventojas, verslininkas Kęstutis Dapkevičius. Vėliau prie jo prisidėjo Gižų kaimo ūkininkas Arūnas Maksvytis bei pilviškietis Vilmantas Šlekys. Trijų draugų kompanija sakė, kad sodą pageidavo nupirkti ir daugiau rajono ūkininkų, kurie norėjo teritoriją paversti dirbamais laukais. Vis dėlto buvę sodo šeimininkai labai džiaugėsi, jog atsirado žmonių, norinčių išsaugoti visus medelius.

„Būtų labai gaila, jei visus medžius tektų išrauti. Juk čia įdėta nepaprastai daug darbo. Džiaugiamės įsigiję šį sodą. Tiesa, tai padaryti nebuvo lengva, nes žemė ir pats sodas buvo skirtingų savininkų – reikėjo derėtis su abiem“, – sakė K. Dapkevičius.

Jis tvirtino su buvusiais sodo savininkais palaikantis draugiškus santykius. Jie kartais vis dar užsuka į Suvalkiją ir duoda naujiesiems šeimininkams vertingų patarimų.


Pirmasis derlius


Naujieji sodininkai su didžiuliu entuziazmu kibo į darbą. Reikėjo atsodinti dalį nušalusių medelių, apgenėti likusius sveikus ūglius, išpjauti žoles.

Šiais metais vyrai pasodino apie 2 tūkstančius lazdynų sodinukų. Kol jie duos apčiuopiamos naudos, dar teks šiek tiek palaukti. Visi tai puikiai supranta ir toliau su meile darbuojasi sode. Dirbdami naujajame savo versle, vyrai patys mokosi jo subtilybių, ieško informacijos knygose, internete ir pas bendraminčius.

„Kitų sodų šeimininkai nenoriai dalijasi savo patirtimi, tad viską tenka atrasti patiems“, – šypsojosi K. Dapkevičius.

Šiuo metu didžiausią teritorijos dalį būtent ir užima lazdynų medeliai. Jie užima apie 15 ha plotą. Trešnės ir vyšnios veši maždaug poroje hektarų. Jų šiuo metu yra apie 900 medžių. Dar beveik 10 sodo hektarų šiuo metu užsėta kukurūzais. Kitais metais ir šie plotai greičiausiai bus apsodinti riešutmedžiais, mat jiems reikia žymiai mažiau priežiūros nei trešnėms ar vyšnioms.

Šiomis dienomis trešnės kaip tik pabaigtos skinti. Verslininkai tvirtino, kad pirmasis jų derlius nenuvylė. Iš pradžių vyrai išgyveno, kur reikės realizuoti derlių, tačiau gyvenimas parodė, kad lietuviška uoga yra labai paklausi. Gyventojai jas iki šiol graibstyte graibsto ir giria.

„Kaip ir visur, užaugintos produkcijos kainą padiktavo patys žmonės. Už lenkiškas trešnes turguje buvo prašoma po 7 litus, o mūsų produkcija nepalyginamai skanesnė ir, ko gero, sveikesnė, todėl ir šiek tiek brangesnė. Stengiamės kuo mažiau tręšti medelius“, – sakė K. Dapkevičius.

Jis sakė, kad per dieną trešnių kartais priskindavo net iki poros šimtų kilogramų. Tiesa, praėjo šiek tiek laiko, kol visi išmoko tinkamai nuskinti uogas. Mat raškyti jas galima tik su koteliais – taip jos ilgiau išsilaiko.


Sutraukia šeimą


Įdomu, kad naujas sodas padėjo dar labiau sutvirtinti artimų žmonių tarpusavio santykius. Dabar čia dienas leidžia visi: šeimos nariai, giminaičiai, draugai. Visiems tai ne tik nauja atrakcija, bet kartu ir smagus užsiėmimas.

„Aišku, vieni nieko nespėtume. Samdome ir keletą aplinkinių gyventojų vaikų, kurie padeda skinti uogas.

Labai gerai, kad nuo šių metų įsigaliojo nauji įdarbinimo kvitai. Juos naudojant nereikia vesti sudėtingos buhalterijos, o ir algą vaikams nuo 16 metų galima mokėti legaliai“, – sakė V. Šlekys.

Anot jo, nors veikla sode išvargina fiziškai, tačiau jame padirbėjus atsiranda noras grįžti į darbą, kur didesnis krūvis jau tenka protui.


Įvairūs kenkėjai


Bent trečdalį viso derliaus naujieji sodo šeimininkai praranda dėl varnėnų, kurie dalį uogų išlesa. Suniokotas uogas vyrai vėliau veža K. Dapkevičiaus auginamiems šernams, danieliams ir elniams.

Apsaugoti trešnes bei vyšnias stengiamasi įvairiais būdais – sodo baidyklėmis, plėšriųjų paukščių iškamšomis, garso patrankomis. Vis dėlto visiškai išvaikyti sparnuočių neįmanoma.

„Į baidykles jie beveik nereaguoja. Pamato, kad šios nejuda, ir drąsiai skrenda trešnių medelių link. Garso patrankos irgi nedaug tepadeda. Mes patys pakaitomis keliamės 4–5 valandą ryto ir baidome nuo medelių paukščius. Vėliau vykstame į savo darbus, o mus pakeičia vaikai. Jei nieko nedarytume, varnėnai uogas išlestų per keletą dienų“, – sakė V. Šlekys.

K. Dapkevičius teigė, kad uogoms labiausiai kenkia sparnuočiai, o lazdynai turi savų kenkėjų. Tai dažniausiai būna dvikojai padarai – žmonės. Per pastaruosius metus iš sodo pavogta 14 didelių, 17 vidutinių ir net 60 mažų krūmų.

„Turbūt žmonės vagia ir pačius riešutus, ne tik krūmelius. Buvusi savininkė pasakojo, kad pirmo riešutų derliaus ji gavo per 180 kg. Lygiai tiek pat moteris priskynė ir per kitus keletą metų. Iki šiol buvo patogu nepastebėtam įsėlinti į sodą ir jame šeimininkauti. Dabar viskas pasikeis. Galvojame teritorijoje net vaizdo kameras sumontuoti“, – kalbėjo K. Dapkevičius.

Naujieji savininkai yra tvirtai pasiryžę dirbti sode negailėdami jėgų. Jie viliasi, kad įdėtas darbas vieną dieną atsipirks, o pašaliniai žmonės vis rečiau šeimininkaus svetimose valdose.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas