„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-15 06:49

Dalinkitės:  


Nuvirtusį koplytstulpį pūdo žemė ir lietus.

Giedriaus JUŠKOS nuotr.


Skaitytojų laiškai

Nepagarba

Kapinės – išėjusiųjų anapilin amžino poilsio vieta. Savaime suprantama, kad ją turime gerbti, laikytis rimties bei taisyklių, kurios skelbiamos stende prie įėjimo į kapines.

Deja, ne visi lankytojai jų paiso, o sulaukę pastabos labai įsižeidžia.

Kapinėse tenka lankytis dažnokai. Skaudu, kai pamerkęs gėles ant artimųjų kapo kitą dieną jų neberandu. Kartais būna dingusios ne tik gėlės, bet ir vazos, žvakidės. Sunku suprasti, kaip galima vogti nuo svetimų kapų ir nešti į savo žmogaus amžino poilsio vietą. Juk tai – gryna šventvagystė.

Stebina ir tie kapų lankytojai, kurie nudžiūvusių gėlių puokštes slepia greta augančiuose krūmuose. Nuvytę žiedai sveria nedaug, o prie kapinių yra konteineriai, skirti žaliosioms atliekoms. Ar sunku nudžiūvusias gėles nunešti keletą metrų ir išmesti ten, kur priklauso?

Kapinėse, prie vandentiekio čiaupų, nėra įrengtų vandens nubėgimo šulinėlių su grotelėmis. Kartais kapinių lankytojai po čiaupais plaunasi rankas, kojas, o vanduo tyška ant šalia esančių kapų. Suprantama, juos prižiūrintiems žmonėms tai nėra malonu.

Būtų gerai, jei miesto valdžia pasirūpintų įrengti vandens nubėgimo šulinėlius su grotelėmis – taip išsispręstų Kapų gatvės vakarinėje pusėje esančių kapinių problema. Lankau artimų žmonių kapus Alytuje – ten vandentiekis būtent taip ir sutvarkytas.

Kol tokio patogumo nėra, rankas ir kojas apsiplauti žmonės galėtų prie čiaupo, įrengto šalia įėjimo į kapines, neaptaškydami kapaviečių.



Antanas NARUŠEVIČIUS

Vilkaviškietis






Gydėmės bangų ošimu

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Vilkaviškio filialo nariai jau džiaugiasi liepą vykusios išvykos įspūdžiais. Žmonės viešėjo Žemaitijoje, Palangoje, „Jūratės“ poilsio namuose.

Per penkias išvykos dienas organizacijos nariai reabilitavosi, mokėsi ir ilsėjosi. Išvykos metu regėjimo neįgalieji turėjo galimybę pritaikyti įgytą mobilumą svetimoje aplinkoje, pademonstruoti buitinius įgūdžius, aplankyti žymias vietas ir pasilepinti kurorto malonumais.

Ši išvyka žmonėms suteikė daugiau pasitikėjimo savimi. Susidomėję ekskursantai aplankė atnaujintą Gintaro muziejų, Botanikos parką, nepaprastai gražią Palangos bažnyčią. Tomis dienomis gamta lepino orais, todėl galėjome ir jūros bangų aukštį išmatuoti, ir saulės voniomis pasimėgauti.

Visi grįžome pailsėję ir atsipalaidavę, iki kitų metų kelionės prisikaupę gerų emocijų.



Eglė ZORSKAITĖ

LASS Vilkaviškio filialo socialinė darbuotoja






Neįgalieji piligrimai džiaugiasi bendra veikla

Vilkaviškio rajono neįgalieji piligrimai aktyviai dalyvauja bendroje veikloje. Bendrijos narė Verutė Reinertienė puošia patalpas rankdarbiais. Paprašyta ji visuomet maloniai sutinka pamokyti ir kitus bendrijos narius siūti, megzti, nerti vąšeliu. Organizuojame šventes, susitikimus, ugdome bendrijos narių meninius gebėjimus. Turime ir savo ansamblį „Suartėkim“, kuriam vadovauja Algimantas Šeronas.

Gegužę giedojome giesmes prie kryžiaus, esančio Klampučių kaime, Šeimenos seniūnijoje. Birželio mėnesį Vilkaviškio parapijos salėje minėjome Tėvo dieną. Birželį taip pat dalyvavome piligrimų žygyje iš Lankeliškių į Budavonės mišką. Lankeliškiuose dalyvavome šv. Mišiose, klausėmės svečio iš Alytaus kunigo Dariaus Vasiliausko prasmingo pamokslo. Pasimeldėme ir po šv. Mišių ėjome tuo keliu, kuriuo 1941 m. iš Lankeliškių į Budavonės mišką buvo vežami trys nukankinti kunigai: Vaclovas Balsys, Jonas Petrika ir Justinas Dabrila.

Šiemetiniam piligriminiam žygiui vadovavo Pajevonio klebonas Francas Kuklys ir svečias iš Alytaus kun. D. Vasiliauskas. Žygyje dalyvavo daug jaunimo iš Alvito bei Lankeliškių parapijų. Buvo nešamos vėliavos, kunigams vadovaujant giedamos giesmės.

Budavonės miške, prie paminklo, išpuošto Bartninkų parapijos tikinčiųjų gėlėmis ir degančiomis žvakutėmis, dalyvavome šv. Mišiose, skirtose atminti nukankintus kunigus.

Liepą dalyvavome palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje, lankėmės jo tėviškėje Lūginėje.

Ateityje planuojame aplankyti ir daugiau šventų vietų, bažnyčių, toliau dalyvausime įvairiuose atlaiduose.



Janina SKINKIENĖ

Vilkaviškio rajono neįgaliųjų piligrimų bendrijos narė






Mažučių šaltinėliai ir koplytėlė šaukiasi pagalbos

Savo šaltinėliu ir koplytėle garsus Mažučių kaimas (Pilviškių sen.) Alksnėnų parapijos kaimų sąrašuose minimas jau 1744 m. Jis išsidėstęs abipus geležinkelio.

Šiame kaime, Alksnės upelio, geležinkelio ir jį kertančio vieškelio sudarytame trikampyje, nuo neatmenamų laikų stovėjo koplytėlė. Ji buvo medinė. Stogą puošė metalinė saulė su žalčio pavidalo spinduliais. Prie koplytėlės stovėjo medinis labai aukštas kryžius. Jam papuvus ūkininkas Augustaitis pastatė geležinį. Apie 1938 m. Elena Jasaitienė vietoj senosios pastatė mūrinę koplytėlę. Jos viduje, po atidaromomis grindimis, per rentinio viršų mušė ir liejosi niekad neužšąlantis ir neišsenkantis šaltinis. Žmonės jį vadino šulinėliu. Šaltinio vanduo lyg žaltys besirangančiu blizgančiu siauručiu upeliuku srauniai tekėjo į Alksnę. Žmonės vandenį laikė turinčiu stebuklingos galios, ypač gydančiu akis. Antras šaltinėlis žiemą vasarą virė lauke, priešais koplytėlę, bet jo vanduo gydomosios galios neturėjęs.

Iš tolimiausių Lietuvos vietų į Mažučių kaimą važiuodavo žmonės gydančiojo vandens pasisemti. Kiti atvykdavo padėkoti už pasveikimą. Gausiausiai prisirinkdavo žmonių per Sekmines ir Žolinę, ypač kai nuo 1937 m. per šią šventę, rytais, 10 val., būdavo laikomos šv. Mišios.

Be kitų ūkininkų Mažučiuose buvo Augustaičių (vėliau – Jasaičių) 60 ha ūkis – aštuonių žinomų Augustaičių tėviškė. Tai žymi gimnazijos mokytojai, poetei Juzei Augustaitytei-Vaičiūnienei netoli šaltinėlio pastatytas paminklas. Sovietmečiu jų žemė buvo nacionalizuota, trobesiai nugriauti.

Nusikračius okupantų, Alksnėnų parapijos klebono kunigo Antano Lukošaičio rūpesčiu iš akmenų buvo pastatyta išvaizdi, erdvi koplytėlė. Į ją veda koplytstulpių alėja, kuri palikta be priežiūros mūsų akyse nyksta. Koplytstulpiai be stogelių, nuo darganų ir laiko neapsaugoti jokiais dažais ar kitokiomis priemonėmis. Vienas koplytstulpis jau pūsta nuvirtęs. Prie pat koplytėlės betoninė danga suskeldėjusi, atsivėrę dideli plyšiai. Artinasi Žolinės atlaidai, kai per pamaldas apie koplytėlę eis procesija. Kiek reikia iki nelaimės? Aptriušusios ir sandariai neužsidaro koplytėlės durys, labai blogas priėjimas prie pačių šaltinėlių. Trumpai tariant, koplytėlė ir šaltinėliai nejaučia tikro šeimininko rankos.

Prieš Žolinės atlaidus seniūnas pasirūpins, kad būtų nupjauta ir išvežta žolė, kai kas bus šiek tiek aptvarkyta. Tačiau tvarka šioje vietoje turi būti visada. Juk Mažučiuose lankosi ekskursijos net iš užsienio, vandenėlio pasisemti atvažiuoja daug žmonių. Todėl reikia išsiaiškinti, kam ši teritorija priklauso. Iš JAV buvo atvykusi Augustaičių įgaliota giminaitė. Ji sakė, kad yra Jasaičių vaikaitė ir kad jai priklauso koplytėlė bei žemė.

Neseniai apie situaciją Mažučiuose kalbėjausi su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Audriumi Balbieriumi. Jis žadėjo nuvykti ir pats savo akimis viską pamatyti. Jam patariau išsiaiškinti, kas yra koplytėlės ir šaltinėlių savininkas, kad būtų iš ko pareikalauti tvarkos tokioje prestižinėje vietoje.



Kostas JANULAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas