„Santaka“ / Bakalauro darbe vilkaviškietė tyrė premjero kalbos rišlumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-15 06:42

Dalinkitės:  


Bakalaurė Giedrė Balčiūnaitė politikų kalbų klausosi ir kaip eilinė pilietė, ir kaip lietuvių filologijos specialistė.

Nuotr. iš asmeninio G. BALČIŪNAITĖS archyvo.


Bakalauro darbe vilkaviškietė tyrė premjero kalbos rišlumą

Renata VITKAUSKIENĖ

Skaitytojai pastebėjo, kad šią vasarą su „Santakos“ laikraščiu bendradarbiauja Giedrė BALČIŪNAITĖ. Neseniai vilkaviškietė Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių filologijos studijų programą ir apgynė bakalauro darbą, kuriame tyrė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus rašytinių kalbų rišlumą.

Su diplomuota lietuvių filologijos specialiste kalbėjomės apie svarbų šalies ir rajono politikų darbo įrankį ir įvaizdžio formavimo priemonę – kalbą.

– Jūsų bakalauro darbo tema „Formalusis ir prasminis rišlumas politikų kalbose“. Analizavote Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus rašytines kalbas. Kodėl pasirinkote būtent premjero pasisakymus?


– Šį politiką rinkausi pirmiausia todėl, kad spaudoje ir viešojoje erdvėje padaugėjo jo kalbų, kurios sudomino ir patraukė akį. Kadangi A. Butkevičiaus populiarumas sparčiai augo, buvo įdomu sužinoti, kokios sakinių siejimo priemonės vyrauja jo pasisakymuose ir kaip jų pasiskirstymas gali lemti kalbos sėkmę.

Antra, A. Butkevičius jau labai seniai bendrauja ir bendradarbiauja su vilkaviškiečiais, todėl pamaniau, kad bus nesunku su juo susitikti ir gauti jo leidimą analizuoti kalbas.

– Remdamasi savo darbo išvadomis apibūdinkite, kaip kalba premjeras.


– Tiesą pasakius, kai išanalizavau surinktas Ministro Pirmininko kalbas (jų buvo 40), juo dar labiau susižavėjau. Premjeras savo kalbas kuria labai meistriškai. Kiekvienas žodis yra savo vietoje. Pasisakymuose A. Butkevičius vartoja labai daug pakartojimų. Tai rodo, kad politikas akcentuoja pačius svarbiausius dalykus, skatina į juos atkreipti dėmesį. Kalbos yra užtikrintos, konkrečios, įtaigios, nes būtent įtaigumas yra viena iš pagrindinių politinės kalbos funkcijų. Ministras Pirmininkas kiekvienoje kalboje išsako savo nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau tai daro ypač apdairiai. Pastebėjau, kad jo pozicija dažnai paslepiama kontekste. Todėl skaitytojas ar klausytojas privalo įžvelgti viską, net ir tai, ko kalbantysis nepasako. Nors analizuoti pasisakymai yra artimi mokslinio stiliaus kalboms, tačiau A. Butkevičius stengiasi jų neperkrauti nesuprantamais terminais, nes jo žodis skiriamas įvairių socialinių sluoksnių atstovams.

Įdomu ir tai, kad politikas nėra linkęs savo kalbose vartoti daug meninės raiškos priemonių. Tai padeda išvengti netikslaus kalbos interpretavimo, klaidingo suvokimo, užsitikrinama, kad komunikacijos procesas pasieks norimą tikslą.

– Ar iš anksto apgalvotos premjero kalbos turi esminių skirtumų nuo tų pasisakymų, kai jis ekspromtu bendrauja su žurnalistais, išsako savo nuomonę diskusijų laidose?


– Taip, žinoma, kad skiriasi. Juk natūralu, kad kiekvienas, ruošdamasis kalbėti, kruopščiai apgalvoja, ką ir kaip pasakyti, ką nutylėti, kaip susieti sakinius, kad kalba nebūtų monotoniška. O ekspromtu bendraudamas dažnai pasako tai, kas tą akimirką atrodo svarbu. Dažnai kalbantysis netgi nepagalvoja, jog klausytojas gali pasakymą interpretuoti visiškai priešingai. Be to, juk bendraujant su žmonėmis akis į akį, viską išduoda balso tonas, veido mimika ir gestai.

– Ar pats A. Butkevičius ar kas nors iš jo komandos susipažino su Jūsų darbo išvadomis?


– Nors raštiškame A. Butkevičiaus sutikime dėl jo kalbų nagrinėjimo yra nurodyta, kad jis norės susipažinti su darbo rezultatais, tačiau man dar nepavyko su premjeru susitikti, jis juk labai užimtas žmogus. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsiu jam įteikti savo darbą ir tuomet bus tikrai įdomu išgirsti jo nuomonę, kritiką.

– Studijuodama tikriausiai girdėjote specialistų nuomonę apie mūsų šalies politikų viešojo kalbėjimo ypatumus. Visi esame atkreipę dėmesį į šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės intonaciją. Prezidentė dažniausiai kalba kategoriškai, sakiniai ryškiai skaidomi į žodžių grupes, lyg „sukapojami“. Ką apie tai sako komunikacijos specialistai?


– Apie tai, kaip kalba vieni ar kiti politikai, diskutavome per retorikos ir kalbinės komunikacijos paskaitas, tuomet žvelgdavome į jų kalbėjimo stilių, gestus, intonaciją. Su sąvokomis paviršinis teksto rišlumas ir vidinis teksto rišlumas susipažinau IV kurse. Rašydama bakalauro darbą gerai išstudijavau sakinių siejimo subtilybes, tad dabar galiu pasakyti, jog, mano nuomone, lyg „sukapojami“ sakiniai rodo tai, kad Prezidentė stengiasi kalbėti aiškiai ir užtikrintai. Tai tvirto ir savimi pasitikinčio žmogaus kalbėsena. Manau, Prezidentė taip kalba todėl, kad ją suprastų visi žmonės, ne tik išsilavinę. Be to, tai padeda labai svarbią informaciją pateikti per gana trumpą laiką.

– Lankėtės ne viename viešame renginyje Vilkaviškio krašte, girdėjote rajono politikų pasisakymus. Už ką jų pasakytas kalbas galėtume pagirti, o ko jiems vertėtų pasimokyti?


– Dažnai politikai stengiasi kalbėti kaip diktatoriai – tvirtai ir užtikrintai, tačiau žmonės tai priima neigiamai. Ne visada pakilus tonas ar tvirta stovėsena gali padėti pelnyti žmonių palankumą. Kartais geriau kai kuriuos dalykus užmaskuoti, neišsakyti taip atvirai.

Verta palikti žmonėms laiko apmąstyti, ką kalbėjusysis norėjo pasakyti. Visada prasminga su auditorija užmegzti paslėptą dialogą, niekada nereikia jos nuvertinti, patartina kalbėti kaip lygus su lygiais. Tik tada politikų kalba pasieks norimą tikslą.

Anot patarlės, maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti. Labai dažnai kalbėdami politikai vartoja neteiktinus, žargono žodžius, o tai kalbą tik sumenkina.

– Kokius pagrindinius reikalavimus kalbininkai ir komunikacijos specialistai kelia viešiems politikų pasisakymams?


– Svarbiausia – kalbos taisyklingumas. Kad ir kaip puikiai būtų sukomponuotas tekstas, jis niekada gražiai neskambės, jeigu sakiniuose bus gausu kalbos klaidų. Juk politikai – vieši asmenys, todėl jie turi rodyti pavyzdį visuomenei. Lietuvių kalba tokia graži, tokia turtinga, tai kodėl reikia vartoti svetimybes, skolinius ar vertinius iš kitų kalbų?

– Kokią vietą tarp visų politikui būtinų savybių ir kompetencijų užima gebėjimas taisyklingai kalbėti?


– Kalba yra didžiausias ginklas, o gebėjimas valdyti šį ginklą gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų. Puikus šito pavyzdys yra A. Butkevičius. Manau, kad gebėjimas bendrauti su auditorija tikrai prisidėjo prie jo politinių pasiekimų.

– Ar akademinėje bendruomenėje politinės pažiūros neturi kad ir nevalingos įtakos tyrimo recenzijai, vertinimui? Ar negali nukentėti darbo įvertinimas, jeigu jis priklauso nuo žmonių, kurių politinės pažiūros yra kitokios, jei jie nemėgsta A. Butkevičiaus kaip politiko?


– Oi, jokiu būdu ne. Dėmesys buvo kreipiamas tik į mano tyrimą, darbo rezultatus. Buvo visiškai nesvarbu, nei kokio politiko kalbas analizavau, nei kas jose pasakyta.

– Kur galėtų dirbti lietuvių filologijos studijų programą baigęs absolventas?


– Yra nuomonė, kad Lietuvos edukologijos universiteto absolventas gali dirbti tik mokykloje. Bet tai visiška netiesa. Taip, žinoma, lietuvių kalbos mokytoja dirbti aš galiu, ir tai yra specialybės privalumas, nes lietuvių filologiją baigusieji kitame universitete mokytojauti negalėtų.

Lietuvių filologija atveria platesnes perspektyvas. Studijuodama įgijau ir kalbos redaktorės kvalifikaciją, vadinasi, galiu dirbti redakcijoje, leidykloje, privačiuose žurnaluose, laikraščiuose. Galima netgi savivaldybėse susirasti darbą, jei tik noro yra.

Beje, A. Butkevičiaus patarėja, iš kurios ėmiau analizuoti kalbas, taip pat yra baigusi lietuvių filologijos specialybę. Galbūt ir aš kada nors pačiam premjerui kalbas rašysiu. Reikia tik didelio noro, pastangų ir pozityvaus požiūrio.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas