„Santaka“ / Po kelionės į Margaritos salą sudužo ne vienas mitas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-01 16:38

Dalinkitės:  


Kanaimos nacionaliniame parke: lietuviai pasirengę lįsti į terasą tarp uolos ir vandens.

Vytauto JANULEVIČIAUS nuotr.


Po kelionės į Margaritos salą sudužo ne vienas mitas

Eglė MIČIULIENĖ

Tarsi Juros periode

Lietuviams viešint Venesueloje temperatūra siekė iki 28 laipsnių šilumos. Vidury dienos saulė ten būna labai kaitri, todėl degintis reikia atsargiai, ilgai sėdėti atviroje saulėkaitoje negalima. Vienas turistas, manydamas, kad jau „užsigrūdino“, paskutinę dieną pliaže pasėdėjo per ilgai ir perkaitęs smarkiai sunegalavo – per plauką apsieita be medikų.

Viešbučiui priklausančiame paplūdimyje dažnai pritrūkdavo gultų, tad keliautojai keletą kartų važiavo į netoliese esantį žvejų kaimelio paplūdimį. Toje vietoje buvo labai įdomios bangos. Jūros paviršius atrodo visai lygus, o prie pat kranto netikėtai pakyla didžiulė gal poros šimtų metrų ilgio apie dviejų metrų aukščio banga ir staiga lūžta.

Žiūrint į fotografijas atrodo, kad jūra prie kranto – nupjauta.

Važinėdami po salą išnuomotu automobiliu V.Janulevičius su draugais trumpam sustojo vietoje, kur pliažas nepriklausė jokiam viešbučiui, pajūris buvo grynai laukinis.

– Tačiau ten vaikščiodamas visuomet turi žiūrėti į žemę. Užsižiopsojęs koja mostelėjau, o ten žolėje, tarp aukštų kaktusų, pilna dar ir mažesnių, apvalių, maždaug galvos dydžio. Į koją prismigo spyglių – kelias dienas turėjau juos krapštyti, – prisiminė keliautojas.

Margaritos saloje buvo ir įdomesnių vietų. Turistai gėrėjosi mangroviniais miškais. Jie auga iš vandens – jūros seklumos prižėlę medžių. Po šiuos miškus valtimis keliauninkai plaukiojo tarsi labirintais.

– Ten nėra šiukšlių, kitų žmogaus buvimo žymių, atrodo, kad esi laukiniame krašte. Aplink skraido paukščiai, laksto krabai, vandenyje plaukioja raudonos jūros žvaigždės. Mes pataikėme plaukti vakarop, o temstant vaizdas buvo tikrai įspūdingas. Niūrus kalnų fonas, prieblandoje kaip kokie pterodaktiliai virš galvų skraidantys pelikanai, laukiniai miškai – jautėmės tarsi filme apie Juros periodo parką.



Siūlė užkąsti kirminų

Turistai iš Margaritos salos vyko į ekskursijas žemyne: keliavo į Orinoko upės deltą ir Kanaimos nacionalinį parką.

Didelius atstumus keliautojai įveikė 18 vietų lėktuvu. Iš jo žvalgydamiesi matė didžiulius plotus laukinių kraštų be jokio civilizacijos požymio.

Orinoko upės deltoje lietuviai su vedliu keliavo per džiungles.

– Daugelis įsitikinę, kad jei į džiungles įėjai, tai tave tuoj įgels, įkąs ar suės. Taip nėra. Tiesa, tame brūzgyne yra tokių medžių, kurių šakos apaugę spygliais. Tad jei smingant kojai į dumblą bandai kur nors įsitverti, turi būti atsargus – gali įsidurti. O tie „pavojingi“ gyvūnai, girdėdami per brūzgynus atšlamančius žmones, greičiausiai patys išsilaksto.

Vietinis gyventojas, vedlys ėjo priekyje keliautojų ir su mačete skynėsi kelią. Vienoje vietoje jis sustojo ir ėmė kapoti nugriuvusią palmę, kol medžio viduje pasirodė riebūs balti kirminai didelėmis rudomis galvomis. Vieną kirmėlę gidas įsimetė į burną, pasiūlė paragauti ir turistams.

– Porą kirminų jis įdėjo į ranką ir man, – dalijosi prisiminimais V.Janulevičius. – O jie dar ir kandžiojasi! Numečiau juos ant žemės. Pagalvojau, gal žmogus įsižeis, kad nevalgau, bet jis, matyt, įpratęs, kad turistai tokio maisto neragauja.

Nulupęs kitos palmės žievę vedlys parodė, kaip ją galima naudoti rašymui – vietoje popieriaus. Šio medžio gabalą nudrožęs iki šerdies davė paragauti – lietuviams palmės skonis pasirodė visai neblogas.

Turistai galėjo patys išmėginti, kaip naudojami ir kiti įvairūs džiunglių augalai: vienas – vietoj švitrinio popieriaus, kitas – kaip muilas ir t.t.



Tarp krokodilų ir piranijų

Orinoko upės deltoje turistai praleido vieną dieną ir vieną naktį. Jie nakvojo egzotiškoje stovyklavietėje, po kurios teritoriją laisvai lakstė pusmetrinis varanas, aptvaruose vaikščiojo puma, tapyras, augo kokosai, žydėjo ir vaisius vedė bananmedžiai.

Lietuviams teko išbandyti neįprastų pramogų: žvejoti piranijas ir gaudyti krokodilus.

– Į stovyklavietę plaukėme valtimi per džiungles juodos spalvos upe. Atrodė, kad vos įkiši ranką – ir nukąs. Ten juk pilna krokodilų ir piranijų. O mums gidas ir sako: iki pietų turite laiko, galite ir išsimaudyti. Pasirodo, kad tai – visai nepavojinga. Gal ten ne ta piranijų rūšis, bet aš manau, kad visa tai – išpūstas reikalas, kaip ir su rykliais. Juk jiems, kaip ir piranijoms, žmonės nėra maistas. Jei ranką susipjaustysi ir įkiši kruviną į vandenį, tada gal ir užpuls.

Toje pačioje upėje lietuviai gaudė ir krokodilus. Jų turistai plaukė žvejoti naktį pasišviesdami prožektoriais. Kai tamsoje sužibėjo krokodilo akys, keliauninkai prisiyrė artyn. Priplaukę prožektoriumi švietė gyvūnui į akis ir gidas su pora savo pagalbininkų plikomis rankomis įkėlė apakintą krokodilą į valtį. Apžiūrėję, paglostę ir padarę atminimui nuotraukų gyvūną paleido.

– Jie nedideli, ilgesnių kaip du metrai nebuvo, – aiškino V.Janulevičius. – Vėlgi mitas, kad tik įkelsi koją į krokodilų valdas – ir griebs. Jie bėga nuo žmonių. Žinoma, kai gaudai, krokodilas priešinasi. Todėl jį reikia imti saugiai. Orinoko upėje turistai matė ir delfinų.



Vaikščiojo po kriokliais

Palikę džiungles keliautojai skrido į Kanaimos nacionalinį parką. Jis užima net 45000 kvadratinių kilometrų ploto – beveik tiek, kiek visa Estija.

Ten civilizacijos praktiškai nėra – kone visą plotą užima tik savana ir neįžengiami tropiniai miškai.

Kanaimoje Lietuvos turistai pamatė aukščiausią pasaulyje Anchelio krioklį. Jo vanduo nuo kalnų krinta beveik iš kilometro aukščio.

Turizmui skirta Kanaimos gyvenvietė apsupta kalnų ir nuostabaus grožio krioklių. Ekskursija vėlgi buvo labai įdomi – keliauninkai vaikščiojo po kriokliais esančiose terasose.

Visi lietuviai pripažino, kad kelionės į Orinoko upės deltą ir Kanaimos nacionalinį parką buvo išties įspūdingos ir vertos sumokėtų pinigų.

– Tik ten, kur įsikišę žmonės, dažniausiai viskas ir sugadinta. Turiu galvoje šiukšles, prastą aptarnavimą, vagystes ir pan. O tai, kas „priklauso nuo gamtos“ – viskas buvo kuo puikiausiai. Džiunglės, kaktusais apaugę kalnai, kriokliai – visa tai buvo verta pamatyti, – egzotišką kelionę apibendrino V.Janulevičius.



Pabaiga. Pradžia Nr.23




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas