„Santaka“ / Gižų seniūnijos kaimų vardai kilę iš meilės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-10 07:06

Dalinkitės:  


Senasis Gižų miestelis.
Nuotr. iš Krašto muziejaus fondų

Gižų seniūnijos kaimų vardai kilę iš meilės

Mini 400 metų sukaktį

Lygumų miestelis Gižai savo metus skaičiuoja nuo XVII a. pradžios. Spėjama, kad Alvito dekanato parapijos knygose jo vardas įrašytas 1613 m. Miestelis ir greta esantys kaimai yra išvardyti 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose.

Gižai ypač išaugo, kai tapo seniūnija, priklausančia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui Adomui Chmarai. Jo pastangomis ir lėšomis buvo pastatyta pirmoji medinė Gižų bažnyčia. A. Chmara (1720–1805) gyveno savo dvarelyje netoli Minsko, Molodečno apylinkėse. Jis buvo paskutinis Minsko vaivada. Gyvendamas Molodečno vaivadijoje bajoras ten pastatė gražius rūmus, kuriuose įrengė biblioteką, laikė didelę senų ginklų kolekciją. Pastatė ir bažnyčią, po kuria buvo palaidotas. Jos griuvėsiai išlikę iki šių dienų.



Žmonos garbei

Kai turistai, ypač užsieniečiai, lankosi mūsų krašte, jie dažnai klausia, ar lankoma vietovė turi savo legendą. Sakoma, kad Anglijoje brangiau parduodamos pilys, kuriose „gyvena“ vaiduoklis ar yra išlikusi kokia nors su statiniu siejama meilės istorija.

Savo legendų bei meilės istorijų turi ir Gižai. Garbingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų palikuonis bajoras A. Chmara įsimylėjo gražią grafaitę Mariją Vainaitę-Oranskytę. Parvedė jaunąją žmoną į savo puošnų dvarą, apdovanojo užjūrio šilkais ir papuošalais. Įkvėptas jų gražios meilės dvarą pavadino Adomo ir Marijos vardu (Adamarinu, lenkiškai Adamazinu).

Gavęs valdyti Gižų dvarą, greta besikuriančiam kaimui bajoras suteikė irgi Adamazino (Adamarinos) vardą, o įsteigtam palivarkui davė žmonos vardą ir pavadino Marijanavu.

Matyt, bajoras labai mylėjo savo jaunąją žmoną, kad stengėsi apie ją palikti atminimą. Jos mergautinės pavardės Oranaitės garbei vieną kaimą Gižų seniūnijos pietinėje dalyje pavadino Oranais. O besiribojančiai su Rudžių giraite vietovei abiejų garbei davė Chmariškių vardą (dabar netoliese yra Išlandžių kaimas).

Tikėtina, kad A. Chmaros iniciatyva atsirado ir vietovardis Samsoniškės, primenantis ryšius su šia garsia gimine.

Kaimuose keitėsi kartos, išnyko didikų giminė, liko tik vardai, menantys gražios meilės istoriją.

Kol kas nepavyko rasti duomenų apie Gižų vardo kilmę. Įdomu tai, kad panašiu vardu yra miestelis Šiaurinėje Prancūzijoje. Lenkijoje panašų skambesį, o gal ir kilmę turi Gižicko miestelio pavadinimas.



Puoselėjo tautiškumą

Kai 1834 m. Gižų bažnyčia sudegė, 1847–1850 m. naujasis Gižų savininkas ir jo žmona Marija pastatė naują neogotikinio stiliaus Šv. Antano vardo bažnyčią.

Iš Gižų klebonų XIX a. garsiausias knygnešių bendradarbis buvo kunigas Lukas Staugaitis (1838–1913). Jis paruošė ir išspausdino „Lietuvišką elementorių“, kurio išleista net 15 leidimų. Kunigas palaidotas Gižų Rūdos kapinėse

Lietuvių tautinis atgimimas XIX a. pabaigoje Gižuose ypač suaktyvėjo, kai čia savo lietuviškų knygelių knygrišyklą atidarė žinomas knygnešys Juozas Rimša. 1905 m. aktyviausiu tautinio ir revoliucinio sąjūdžio lyderiu Gižuose ir jo apylinkėse tapo Pranas Lingys. 1907 m. rudenį Gižuose buvo surengtas pirmas lietuviškas vakaras.

Mokykla Gižuose paminėta 1784 m. Kovos už Lietuvos nepriklausomybę metais daug Gižų krašto vyrų stojo į Lietuvos kariuomenę savanoriais.

Iš Lenkijos ištrėmus Seinų kunigų seminarą ir vyskupą A. Karosą, iki 1930 m. Gižuose veikė kunigų seminarija. Joje profesoriavo žymūs dvasininkai, mokėsi daug Lietuvą garsinusių kunigų.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas