„Santaka“ / Bartninkų seniūnijai vadovauja ne naujokė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-03 06:56

Dalinkitės:  


Violeta Raulinaitienė, balandžio pabaigoje atsisveikinusi su žemės ūkio skyriaus specialistės pareigomis, dabar dirba Bartninkų seniūne.

Autorės nuotr.


Bartninkų seniūnijai vadovauja ne naujokė

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Prieš du mėnesius Bartninkų seniūnės pareigas pradėjo eiti Violeta RAULINAITIENĖ.

Seniūnijos vadovė, anksčiau dirbusi tame pačiame kolektyve, bet kitose pareigose, pasidalijo mintimis apie naująjį darbą.

– Kaip nusprendėte, kad seniūnijos vadovo postas – kaip tik Jums?

– Iš pradžių visai negalvojau dalyvauti konkurse į seniūno pareigas. Juolab kad turėjau sveikatos problemų, ilgai gydžiausi, gulėjau ligoninėje. Be to, ir tuometinis žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės darbas man labai patiko. Tačiau kai sužinojau, kad seniūnijai vadovauti norėtų visiškai su ja nesusiję žmonės iš Vilniaus ir Kauno, nusprendžiau, jog turiu dalyvauti konkurse. Man atrodė, kad tie, kurie nežino, kuo gyvena vietiniai žmonės, nepažįsta visų vietovės kampelių, negali tinkamai spręsti joje kylančių problemų.

Besigydydama laiko turėjau į valias, tad konkursui pasiruošiau tikrai stipriai. Juolab kad mokytis man visada patiko.

– Ar Bartninkai – Jūsų gimtinė?

– Gimiau šioje seniūnijoje, Bajorų kaime, tačiau gyvenimo su Bartninkais nenorėjau sieti. Nors gyvenau Lakštučių kaime, bet baigiau Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, vėliau, 1979 m., įstojau į Kauno politechnikumą ir įgijau statybininkės-technikės specialybę, dar vėliau Lietuvos veterinarijos akademijoje studijavau zooinžineriją.

Visada maniau, kad Bartninkai man tolimi, tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad teko gyventi ir dirbti būtent šioje seniūnijoje. Tačiau to visiškai nesigailiu ir manau, kad tai – mano vieta.

– Ar sunku buvo „įsivažiuoti“ tokiame palyginti vyriškame darbe?

– Visiškai nesunku. Aišku, kai ko nežinojau, todėl teko ir dar dabar tenka aiškintis kai kuriuos „popierinius“ dalykus, bet šis darbas man artimas. Kai buvęs seniūnas Petras Čirvinskas atostogaudavo, tekdavo padėti pavaduotojai atlikti kai kurias užduotis. Be to, mano pirmtakas buvo tikras „gaspadorius“ ir seniūniją gerai prižiūrėjo, tad man kol kas reikia tik jos neapleisti, tęsti kasdienius darbus ir bandyti įnešti savo moterišką indėlį.

Visi mes esame individualybės. Dar anksčiau dirbęs Sigitas Plečkaitis, pavyzdžiui, mėgdavo organizuoti renginius, P. Čirvinskas buvo labai praktiškas, gamtą mylintis ir meniškas žmogus, o aš dar nenusprendžiau, kuria kryptimi eisiu. Bet gėlių Bartninkuose tikrai padaugės.

– Su kokiomis nuotaikomis pradedate vadovauti žmonėms?

– Dar tik pratinuosi būti vadove. Nesijaučiu esanti „valdžia“ ar aukštesnė už kitus darbuotojus. Esu nusiteikusi gerbti vietinius žmones ir jiems padėti tiek, kiek įmanoma. Dalyvauju visuose renginiuose, noriu sužinoti, ko labiausiai reikia gyventojams, stengiuosi pagerbti kiekvieną amžinybėn išėjusį gyventoją užsukusi į šermenis.

Tačiau nesiruošiu nusileisti nepraustaburniams ir įžeidinėtojams. Pasikalbu su mėgstančiaisiais išgėrinėti, o neseniai kreipiausi į teismą dėl moters, kuri, atėjusi į seniūniją, triukšmavo, keikėsi ir įžeidinėjo. Juk seniūnija – įstaiga, o ne cirkas. Joje dirbantys žmonės ir interesantai turi jaustis saugiai.

– Vasarą visus planus tikriausiai užgožia kasdieniai darbai?

– Esu žemės ūkio skyriaus specialistė, tad atėjusi į kabinetą pirmiausia kompiuteryje susižymėjau plotus, kuriuos turi šienauti seniūnija. Jų yra apie 12 ha. Dar po 1 ha tenka Lakštučių ir Geisteriškių kaimų bendruomenėms, panašiai tiek šienaujamo ploto ir Piliakalnių piliakalnio teritorijoje. Apsisukus metams žinosiu, kiek šiam darbui sunaudojama benzino ir kaip planuoti išlaidas.

Supratau, ką reiškia kelių asfaltavimo ir žvyravimo darbai, susipažinau su viešųjų darbų programa. Viskas išmokstama, juolab kad nuo vaikystės dirbau vyriškus darbus. Už šiuos įgūdžius mintyse ne kartą esu padėkojusi tėvams. Tėčio netekau būdama penkiolikos metų, vėliau mano pačios šeima iširo, išsiskyrusi du sūnus – Tomą ir Tadą – auginau viena. Jie visada buvo mano gyvenimo prasmė.

– Tačiau vaikai – ne visada vien džiaugsmas. Ar nesutrukdė jų sukeltos problemos siekti seniūnės pareigų?

– Suprantu, ką turite galvoje. Taip, turėjau problemų dėl vieno sūnaus, kuris gyvena kartu. Jis buvo įtartas vertimusi kontrabanda, namuose buvo atliktos kratos. Buvo sunku. Labai išgyvenau, gal todėl ir sveikata pašlijo. To įvykio pasekmes jaučiu iki šiol. Nors tikrai ne vienas rajono gyventojas gyvena iš „ryšių“ su Kaliningrado sritimi, bet sūnaus neteisinu. Tačiau jis seniai pilnametis, už suaugusio žmogaus poelgius atsakyti aš neprivalau. Tai su mano pareigomis nesusiję.

O džiaugtis turiu kuo. Vyresnysis sūnus prieš penkerius metus nudžiugino nuostabia anūkėle, su kuria esame tikros draugės. Tik liūdnoka, kad pradėjusi vadovauti seniūnijai jai turiu vis mažiau laiko. Užimti ir savaitgaliai. Jaučiuosi bloga močiute.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas