„Santaka“ / Vieningas trijų šalių požiūris

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-26 06:39

Dalinkitės:  


Projekto partneriai (iš kairės): Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, Ramintos kraštovaizdžio parko direktorius Jaromiras Krajevskis ir Vištyčio ekologijos-istorijos muziejaus direktorius Aleksiejus Sokolovas.

Autorės nuotr.


Vieningas trijų šalių požiūris

Kaliningrade (Rusijos Federacija) vyko tarptautinis seminaras „Kūrybingumas ir bendradarbiavimas Baltijos jūros Pietryčių regione“, į kurį susirinko atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos ir kitų valstybių.

Seminare dalyvavo ir Vištyčio regioninio parko atstovai: direktorius Nerijus Paškauskas bei aš, šių eilučių autorė.

Pagrindinis dėmesys konferencijoje buvo skirtas šio regiono teritorijos žmogiškiesiems ištekliams, kūrybinių ir bendradarbiavimo galimybių paieškai. Dalyviai aptarė bendradarbiavimo klausimus meno, kultūros, mokslo ir turizmo srityse.

Darbas vyko keturiose sekcijose. Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojai kartu su Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Danijos atstovais dalyvavo sekcijos „Turizmas Baltijos jūros Pietryčių regione: tarptautinio bendradarbiavimo potencialas“ darbe. Siekta pasidalyti patirtimi ir numatyti tolesnes bendradarbiavimo galimybes Vištyčio ežero ir Ramintos girios teritorijoje.

Ši konferencija – tai trečiasis bendras trijų valstybių atstovų iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos susitikimas. Pirmasis vyko Lenkijoje, antrą kartą visų šalių atstovai rinkosi Vištytyje, o trečiasis susitikimas ir pasiektų rezultatų apibendrinimas vyko minėtoje konferencijoje.

Visų trijų šalių atstovai pasidžiaugė, kad jau patvirtintas bendro projekto „Vištyčio ežeras, Ramintos giria: vieningos bendradarbiavimo strategijos formavimas“ finansavimas. Jį finansuoja Baltijos šalių modernizacijos fondas. Pasak vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos strategijos Baltijos jūros regione koordinatorių iš Vokietijos Volfo Borno, šis projektas turi tapti pavyzdiniu sukurtoje ES Baltijos regiono vystymo strategijoje.

Konferencijos dalyviai skaitė pranešimus apie savo šalies saugomą teritoriją, stengdamiesi įžvelgti vientisumą ir matyti vertybes kaip nedalomą vienetą, nesvarbu, kas tai būtų: ar Vištyčio ežeras, kurio vanduo skalauja Lietuvos ir Rusijos krantus, ar Ramintos giria, besidriekianti per Lenkiją ir Rusiją. Projekto tikslas – sukurti patrauklią, visiems prieinamą informacinę sistemą be sienų žvelgiant į vertingiausius trijų šalių saugomus objektus, siekiant apžvelgti išsaugotas tradicijas, skirtumus, pasidalyti patirtimi.

2014 m. rugsėjį, užbaigus projekto vykdymą, turėtų būti sukurtas interneto puslapis „Vieningas gamtinis kompleksas: Vištyčio ežeras – Ramintos giria“, išleistas lankstinukas ir numatytos gairės tolesniam bendravimui. Projekto vykdymo metu kiekvienoje valstybėje vyks ekspedicijos, kuriose dalyvaus visų šalių atstovai, ekspertai, bus įtraukiami vietiniai gyventojai.

Dalijimasis patirtimi, akiračio plėtimas, siekis išsiaiškinti ir suprasti ne tik mus jungiančių gamtos vertybių svarbą, bet ir žmonių tarpusavio santykių reikšmingumą siekiant sudaryti vieningos, patrauklios teritorijos tinklą su informacine sistema, kiekvienos šalies tradicijų, papročių, amatų demonstravimu – tai vienas iš tolimesnių veiklų siekių.

Antrąją konferencijos dieną aplankėme Kaliningrado srityje įkurtą Vištyčio ekologijos-istorijos muziejų, grožėjomės Ramintos girios platybėmis. Iš Lietuvos pusės vištytiečiai ir regioninio parko lankytojai Ramintos girių lopinėliu kiek akys aprėpia gali gėrėtis metę žvilgsnį anapus Vištyčio ežero, tačiau pavaikščioti po plačialapius, vienus iš stambiausių ir vertingiausių miškų masyvų Centrinėje Europoje – didelis malonumas. Ramintos girių masyvą, apie 30 kilometrų besidriekiantį į vakarus nuo Vištyčio, dalijasi Rusijos Federacija ir Lenkija.

Vištyčio regioninio parko darbuotojai iš konferencijos grįžo dar kartą įsitikinę, kad posakis apie rusišką svetingumą nepramanytas, o paremtas patirtimi.

Kartu su pagrindiniu projekto pareiškėju – Šiaurės šalių ministrų tarybos informaciniu biuru Kaliningrade, projekto partneriais – Ramintos girios fondu Lenkijoje, Vištyčio ekologijos-istorijos muziejumi Rusijoje, mes, Vištyčio regioninio parko direkcija, atstovaujanti Lietuvai, esame pasirengę įgyvendinti jau įsibėgėjusį projektą.



Rima GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas