„Santaka“ / Aplinkos grožį reikia išlaisvinti kaip granite slypinčią skulptūrą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-21 05:09

Dalinkitės:  


Vytautas Lekešius stebėjosi, kam J. Basanavičiaus gatvės skverelyje reikėjo prisodinti ąžuoliukų, kurie suvešėję parką atitvers nuo stadiono erdvės.

Autorės nuotr.


Aplinkos grožį reikia išlaisvinti kaip granite slypinčią skulptūrą

Eglė MIČIULIENĖ

„Esu vilkaviškietis, ir man – ne tas pats, kaip atrodo mūsų miestas“, – sakė kraštovaizdžio architektas Vytautas LEKEŠIUS. Jis įsitikinęs, kad tvarkant želdinius Vilkaviškyje daug kas daroma stichiškai, nekuriant harmoningos visumos ir neįsigilinus į želdinimo principus.



Inventorizacija – ne projektas

Perskaitęs „Santakoje“ apie mieste pjaunamus inventorizuotus želdinius, V. Lekešius buvo nemaloniai nustebintas. „Įstatymai numato, kad visi želdynai tvarkomi pagal želdinių projektą, suderinus su visuomene ir gavus tam leidimą. O inventorizacija – tik faktų fiksavimas, tik darbas prieš projektuojant, bet ne projektas, pagal kurį būtų galima pjauti medžius, – kalbėjo želdybos specialistas.

Vilkaviškietis įsitikinęs, kad didžioji dalis prie stadiono, greta pagrindinės mokyklos, šį pavasarį išpjautų uosialapių klevų buvo sveiki, tad galėjo žaliuoti ir toliau, būtų užtekę tik suformuoti lają.

Šis įvykis paskatino V. Lekešių prabilti apie tai, kad tiek želdinių pjovimas, tiek atsodinimas negali būti stichiškas, o tinkamai formuojama žaluma gali smarkiai pakeisti miesto estetinį vaizdą.



Įspūdis – nekoks

„Privačioje teritorijoje žmogus elgiasi pagal savo skonį ir išprusimo lygį. Bet visuomeninėse teritorijose reikėtų tvarkytis su išmanymu“, – kalbėjo V. Lekešius.

Pasak specialisto, mieste padaryta gerų dalykų – pavyzdžiui, išpjauti nuo sovietų laikų likę gluosnynai. Miestas apsodintas gėlėmis, kurios pakenčia užterštumą, druską dirvožemyje ir sėkmingai veši. Tačiau to neužtenka.

Slogų įspūdį palieka tinkamai neformuojami medžių vainikai, apdaužyti pravažiuojančių krovininių automobilių.

Vilkaviškyje yra nemažai žalių salelių, kurias sutvarkius vaizdas gerokai pagražėtų. Pavyzdžiui, Naujamiestyje, P. Cvirkos gatvėje, kur apsisuka autobusai, padaryta apskritos formos pievelė. Kodėl jos nesutvarkius? Užtektų, anot V. Lekešiaus, palyginti kraštus, uždėti bortelius, pasodinti medelį, dar kokį dekoratyvinį augalą – ir būtų patraukli bei tvarkinga erdvė.

Panašus žaliasis, tik visai beformis plotas plyti ir vos įvažiavus į Vilkaviškį iš Marijampolės pusės. Jį tinkamai sutvarkius svečiams pirmas įspūdis apie miestą būtų kur kas malonesnis.

„Prie policijos komisariato pasodinta visa eilė eglių. Bet ten juk labai šlapia, primirkusi žemė – eglės paaugs ir išvirs. Ten joms ne vieta. Jei norėta uždengti aikštelę – gal labiau būtų tikusi gyvatvorė?“ – vieną po kito pavyzdžius vardijo V. Lekešius.



Turi likti erdvės

Stichiškai pasodinti parkeliai miesto irgi nepuošia.

„Aplinkos grožį formuoja atvira erdvė ir želdiniai. Jei šitas santykis bus pažeistas – turėsime arba mišką, arba lauką“, – sakė V. Lekešius.

Pavyzdžiui, Žalumynų kvartale esančiame skvere greta vertingesnių medžių pasodintas ir visas pulkas jaunų eglaičių. „Šiame skvero kampe būtų užtekę vieno maumedžio ar kėnio, o dabar eglynas suvešės – ir bus miškas“, – traukė pečiais pašnekovas.

Kraštovaizdžio specialisto nežavi ir plotas J. Basanavičiaus gatvėje, šalia Vilkaviškio pagrindinės mokyklos.

Čia greta kelio auga sena drebulė, kurios kamienas akivaizdžiai pažeistas iš abiejų pusių. „Bet drebulė kažkodėl nenupjauta, priešingai nei netoliese augę sveiki uosialapiai klevai. Kitoje kelio pusėje irgi palikta puikaus ąžuolo link jau pavirtusi sena tuopa. Kam? Ji tik ąžuolą gadina“, – kalbėjo V. Lekešius.

Keistai kraštovaizdžio architekto akimis atrodo ir visa eilė ąžuoliukų greta to paties stadiono, J. Basanavičiaus gatvės skvere. Specialistui nesuprantama, kam stadiono erdvę nuo parkelio reikėjo atitverti ąžuolais.

Tokių pastabų dėl miesto želdinių V. Lekešius galėtų išvardyti dar ne vieną.

„Štai Statybininkų gatvėje buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Puikus, vertingas dalykas. Bet buvo „numestas“ pievoje. Jei jau jį padarė, galėjo aplink įrengti takelius, pasodinti gėlynų, krūmelių – būtų tarp pastatų graži erdvė. Prie įrenginių turėtų būti papilta ne skaldos, o smėlio, kad vaikas žaisdamas nesusižeistų“, – jau ne vieno vilkaviškiečio dėl aikštelės išsakytas pastabas dėstė vyras.



Aktualu visur

V. Lekešius kalbėjo, kad žaliųjų plotų problema aktuali ne tik Vilkaviškyje, bet ir visame rajone.

„Aplinkos tvarkymo reikalai patikėti seniūnams, tačiau seniūnas negali būti visų galų specialistas. Jis – administratorius, kuris nebūtinai išmano apie želdinių tvarkymą. Todėl metai po metų šienaujamos tos pačios aikštelės, pievutės, medeliai sodinami stichiškai ir dažnai ne vietoje“, – sakė vilkaviškietis.

V. Lekešiaus nuomone, geriausiai mūsų rajone tvarkosi pajevoniečiai, gerokai pasikeitusios ir išgražėjusios Gižų, Gražiškių seniūnijos.

Daug galimybių atskleisti aplinkos grožį yra Bartninkų seniūnijoje. O daugiausiai potencijos išgražėti susitvarkius želdynus slypi ypač turtingo kraštovaizdžio Pilviškių miestelyje. Tačiau dabar krūmais apaugusi Pilvės ir Šešupės santaka jokio grožio nesukuria.

Norėdami tinkamai susitvarkyti viešąsias erdves miesto ir seniūnijų vadovai galėtų kreiptis į specialistus. Kraštovaizdžio architektas įžvelgs teritorijoje slypintį grožį ir žinos, kaip jį „išlaisvinti“. Kaip skulptorius, kuris granito gabale įžvelgia skulptūrą, nuo kurios tereikia pašalinti tai, kas nereikalinga, – ir atsiveria grožis.



Pavyzdys – Utena

Kaip miesto, kuriame puikiai tvarkomasi formuojant kraštovaizdį, pavyzdį V. Lekešius pateikė Uteną. Joje įgyvendintas ne vienas kelių milijonų litų vertės projektas. Utenos rajono savivaldybė, ES ir savo lėšomis 2005–2010 m. mieste įrengusi net kelis parkus, sutvarkiusi želdinius, suformavusi gražias erdves, pernai buvo pripažinta geriausiu kraštovaizdžio tvarkymo pavyzdžiu Lietuvoje.

Tokių miestų, pakilusių iš pilkumos ir nuosekliai planuojančių bei tvarkančių savo viešąsias erdves, daugėja visoje šalyje.

Kurioje vietoje, lyginant su kasmet gražėjančiais Lietuvos miestais, būtų Vilkaviškis, spėlioti net nesinori.



Reikia bendros idėjos

Daugelis vilkaviškiečių dar prisimena tuos senus laikus, kai miesto vadovo Edmundo Žemaitaičio iniciatyva buvo užsimota Vilkaviškį paversti rožių miestu ir kiekvienam miestiečiui pasodinti po šią gėlę.

„Idėja buvo ir gera, ir kritikuotina, nes rožės gali augti ne visur. Bet jos buvo sodinamos ir augo!

Žinoma, turbūt geriau ir labiau motyvuota būtų, jei Vilkaviškyje, dvižiedės lelijos mieste, visur žydėtų lelijos. Juk jų yra įvairiausių veislių, dydžių, ir iš šių gėlių galima suformuoti puikiausius gėlynus“, – svarstė V. Lekešius.

Anot kraštovaizdžio specialisto, svarbiausia nesėdėti rankas sudėjus – geriau iškelti gerą bendrą idėją, o tuomet visiems kartu drąsiai ją įgyvendinti.

„Vilkaviškyje yra labai daug tiltų ir lieptų. Viena iš galimybių (o jų galima rasti ne vieną) miestui atsinaujinti – rengti kalvių plenerus. Kiekvieną tiltą galėtume papuošti dailiais kalvių padarytais turėklais, žibintais, kai kur pastatyti suolelius. O tiltams būtų šaunu suteikti pavadinimus“, – įdomią mintį išsakė specialistas.

Pasak V. Lekešiaus, šakiečiai per 10 metų taip sutvarkė visas savo senąsias kapines. Jie kasmet kvietėsi meistrus, rengė plenerus, po kurių kiekvienose kapinėse pastatė akmens arba medžio dirbinį.

Deja, reikia pripažinti, kad šakiečiai daugeliu atžvilgių jau seniai mus pralenkė...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas