„Santaka“ / Skulptorius Jonas vardadienį švęs su šeima

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-21 05:01

Dalinkitės:  


Naujausias Jono Zubavičiaus darbas – Prano Mašioto 150-osioms gimimo metinėms skirtas koplytstulpis Pūstelninkų kaime.
Mariaus DANILAIČIO nuotr.

Skulptorius Jonas vardadienį švęs su šeima

Andrius GRYGELAITIS

Jonines žinomas mūsų rajono skulptorius Jonas ZUBAVIČIUS sutiks tradiciškai – namuose su šeima. Ši proga vilkaviškiečio menininko artimųjų rate švenčiama įprastai – prie vaišėmis nukrauto stalo ir būtinai degant Joninių laužui. Vienintelis skirtumas tas, kad tradicinius šašlykus Zubavičių namuose pakeičia kepama žuvis.



Atidengs koplytstulpį

Prieš sėsdamas su artimaisiais prie Joninių stalo J. Zubavičius šiandien dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje – Prano Mašioto gimtinėje, Pūstelninkų kaime, netoli Slabadų, bus šventinamas šio rašytojo 150-osioms gimimo metinėms įamžinti skirtas koplytstulpis. Tautodailininkas pristatys savo kūrinį Slabadų kaime vyksiančioje Joninių šventėje, kurioje papasakos apie koplytstulpio gimimą ir kūrybinę veiklą.

Tiesa, pats menininkas prisipažino nemėgstantis sakyti proginių kalbų. Jam daug mieliau yra kurti iš medžio įvairius dirbinius ir vėliau iš šalies tyliai jais grožėtis.

Atlikęs misiją Slabaduose J. Zubavičius rytoj galės ramiai švęsti savo vardo dieną artimųjų rate. Iš Vilniaus grįš dukra Lina, prisijungs sūnus Gintaras, žmona Angelita, iš Didžiųjų Šelvių kaimo atvyks tėtis Saulius.

„Nelabai gerai, kad esu Jonas. Dabar Jonines paminime ramiau, seniau būdavo taip, kad tekdavo švęsti net kelias dienas. Nesu didelis mėgėjas tokių šventimų, bet kai tavęs atvažiuoja pasveikinti draugai ar giminaičiai, negi juos išvysi? Pamenu, kai dar kurį laiką dirbau įvairiose mokyklose, su pedagogų kolektyvu Jonines švęsdavome prie ežero. Susirinkdavo daugybė žmonių“, – šypsodamasis pasakojo skulptorius.



Atviliojo žmona ir darbas

J. Zubavičius gimė ir augo Ažubalių kaime, Panevėžio rajone. Dar būdamas mažas jis susidomėjo menu. Iš pradžių tai buvo dailė, vėliau jau ir medžio drožėjo amato teko paragauti.

„Giminaitis dirbo Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“. Jis ten drožė įvairius šaukštus, menteles, kurpaites. Labai juo žavėjausi. Ir pats po truputį įnikau į šį amatą. Iš pradžių drožinėjau kaukes“, – prisiminė pašnekovas.

Vyriškis pasakojo, kad pirmosios jo padarytos kaukės buvo skirtos atskleisti tam tikras žmonių savybes. Jis neretai droždavo aplinkinių žmonių atvaizdus ir laukdavo jų reakcijos atpažinus save.

Vėliau menininkas ėmėsi sudėtingesnių dirbinių – kryžių, koplytstulpių, įvairių statulėlių. Į Vilkaviškį iš gimtojo Panevėžio skulptorius persikėlė prieš daugiau nei 25 metus. Kaip jis prisipažino, į mūsų kraštą jį atvedė čia gyvenusi žmona ir dailininko darbas, gautas Vilkaviškio siuvimo fabrike.



Darbai visame pasaulyje

Vos atvykęs į Vilkaviškį J. Zubavičius netruko pagarsėti kaip puikus skulptorius ir liaudies meistras. Įstojęs į Lietuvos meno draugijos Kauno skyrių iš pradžių iš kolegų jis girdėdavo tik pašaipas, kad yra dar per jaunas būti garsiu menininku. Vis dėlto skeptikai labai greitai buvo priversti prikąsti liežuvius. Vilkaviškiečio darbų buvo atrinkta į įvairias parodas, vykusias Vilniuje, Maskvoje ir kituose miestuose.

„Komisiją, kuri atrinkdavo menininkų darbus į įvairias parodas, sudarė skirtingi žmonės – skulptoriai, tapytojai, audėjai. Gana greitai perpratau, kas kiekvienam iš jų patinka, todėl ir darbus pateikdavau pagal kiekvieno skonį. Galima sakyti, kad tuo metu padlaižiavau komisijos nariams, tačiau tai darydamas kartu ir juokiausi iš to, kaip lengvai galima viską pasiekti. Kita vertus, dėl tokio savo elgesio sulaukiau pripažinimo“, – šypsojosi pašnekovas.

Šiandien menininko darbų gausu ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Nemažai jo dirbinių yra iškeliavę į Australiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją. Keletą savo autorinių kūrinių J. Zubavičius padovanojo politikams Andriui Kubiliui ir Laimai Andrikienei.



Nupjautą ąžuolą atsodina

Skulptorius savo darbus kuria dažniausiai iš ąžuolo. Anot jo, tai pats tauriausias medis, kurį reikia gerbti, puoselėti ir saugoti.

„Vieni automobilius taiso, kiti gatves šluoja. Aš dirbu su medžiu. Pažiūrėjęs į medį iš karto galiu pasakyti, kas iš jo išeis. Iš medžio aš taip pat semiuosi energijos. Pats švenčiausias medis man yra ąžuolas. Visuomet, nupjovęs ąžuolą, stengiuosi toje pačioje vietoje pasodinti ąžuoliuką“, – tvirtino menininkas.

J. Zubavičius pasakojo, kad skulptoriaus amatas gana sunkus. Jo reikia mokytis ilgai, tačiau svarbiausia – mylėti savo veiklą.

„Kartais po ilgos darbo dienos atrodau kaip tamsiaodis – balti būna tik dantys ir akys. Šio amato neįmanoma nusižiūrėti. Tiesa, buvęs kaimynas Linas Lukoševičius ilgai stebėdamas mane ir pats išmoko drožinėti. Bet tokių žmonių būna tik vienetai“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis džiaugėsi, kad dar dirbdamas mokykloje padėjo išugdyti ne vieną dailės bei technologijų mokytoją, liaudies meistrą.

Vyriškis tvirtino savo profesijos niekuomet negalvojęs atsisakyti. Tiesa, prieš keletą metų jis trumpam buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją, bet tai darė ne dėl to, kad pavargo nuo skulptoriaus amato, o tiesiog norėdamas save išbandyti kitokioje veikloje. Ir dabar J. Zubavičius galvoja apie išvyką į Vokietiją. Tik kol kas jis nenori skubėti, mat dar turi neužbaigtų darbų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas