Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-25 10:37

---

Savo kūrybą Aldona ryžosi parodyti specialistams, todėl nekantriai lauks jų nuomonės.

Autorės nuotr.

Aldona Šileikaitė – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos moksleivė buvo nuolatinė biologijos ir filologų konkursų dalyvė bei laimėtoja.

Tačiau mergaitė, mažai kam žinant, dešimtoje klasėje parašė dramą. Šį pirmąjį savo kūrybinį bandymą dabar įvardija kaip vaikišką, nereikšmingą. Paskui rašė poeziją, bet suprato, jog ją labiausiai traukia proza.

Būdama dešimtokė pradėjo rašyti romaną „Svieto lygintoja“, jį iliustravo savo piešiniais ir vienuoliktoje klasėje pateikė filologų konkursui. Iš respublikinės vertinimo komisijos vylėsi išgirsti pastabų, bet sulaukė kvietimo į Vilnių, Verkių rūmus, kur, minint monsinjoro K.Vasiliausko mirties metines, buvo įteikta jo vardo premija. Dvyliktoje klasėje mergina sukūrė ir konkursui pateikė apysaką.

Aldona žemesnėse klasėse svajojo studijuoti istoriją, archeologiją. Vėliau mąstė apie farmaciją, bet nusprendusi, jog tai būsią nuobodu, įstojo į medicinos fakultetą Vilniaus universitete. Vientisų studijų kursą baigs 2011 metais, o kol įgis kvalifikaciją praeis dar keli metai.

Nuo vaikystės su knyga ir gamta draugaujanti mergina, perpratusi pirmuosius sudėtingų studijų sunkumus, vėl imasi plunksnos. Vilniuje sutiko žmonių, kurie galėtų recenzuoti jos kūrybą. O ji prasiplėtė dar vienu kūriniu – pabaigė romaną „Laisvės aukuras“.

– Jis visai kitoks nei ankstesni. Pagrindinės herojės Mildos kelias yra meilės ir kančios kelias. Nuolatinis jos palydovas yra žmogus, kuris išmokė visko, bet ne paties svarbiausio – atleisti, – pasakojo Aldona apie mistikos pilną siužetą, veikėjus.

Pirmąjį romaną mergina ėmėsi rašyti po vienos šeimos išvykos, kurioje jai ne viskas patiko ir, ką retai daro, išreiškė nepasitenkinimą. Širdin įkrito tai, kad brolis pavadino „svieto lygintoja“.

– Pagrindinę heroję įvardijusi savo vardu, sukūriau istoriją, kurioje iš dalies atsispindi tas gyvenimas, kokį norėjau gyventi ir dabar gyvenu, – sakė Aldona.

– Ar galvoji kurį romaną išleisti?

– Jeigu man lemta – tai ir pasieksiu, ko siekiu. Dabar žinau tik viena – reikia eiti pirmyn. Man labai patinka lotynų sentencija „non progrete est regrete“ – „neiti pirmyn – tolygu žengti atgal“. O aš atgal eiti nenoriu.

– Tai tavo gyvenimo moto?

– Galima sakyti, kad taip.

Aldona mano, jog pripažinimo gyvenime galės pasiekti tik tada, jei bus savimi, nepamėgdžiodama kitų atkakliai sieks tikslo. Pavyzdžiui, ji nelabai patenkinta pirmosios studijų sesijos rezultatais, nes žino, kad gali geriau, be to, nori sukaupti kuo daugiau žinių ir tapti gera gydytoja.

Tačiau Vilkaviškyje dirbti nenorėtų. Šiame krašte yra vienintelė vieta, kurios beprotiškai pasiilgsta – tai mamos tėviškė Sausininkų kaime, kur teka Širvinta, kur gamtos apsuptyje jaučiasi labai gerai.

Literatūra, nuolatinis knygų skaitymas – jos gyvenimo būdas.

– Nepatinka tranki muzika, vakarėliai, tuščios kalbos, bet manęs niekas nepakeis, – Aldona nė kiek nesijautrina dėl to, kad kartais lieka bendraamžių nesuprasta.

Dar taip neseniai užvertos mokyklos durys, todėl mergina šiltu žodžiu mini lietuvių kalbos ir literatūros bei etikos mokytojas Ritą Vaščėgienę bei Viliją Žalienę. Daug ko pasisėmė iš mokytojos Danutės Montvilienės, Vaikų ir jaunimo centre lankydama „Grožio mokyklos“ būrelį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---