Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-02-25 10:19
Vienas iš Užgavėnių personažų – Giltinė.
Kad pilvas būtų už kaktą
kietesnis!..
Eglė MIČIULIENĖ
Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Ji atėjusi dar iš
pagonybės laikų, seniau dar buvo vadinama Ragučio švente. Anksčiau ji buvo švenčiama
per pavasario ekvinokciją (lygiadienį), o krikščionybės įtakoje tapo kilnojama diena.
|
Dabar linksma Užgavėnių šventė būna visuomet antradienį, tarp vasario 5 ir kovo 6
dienos, t.y. iki Velykų likus 7 savaitėms (46 dienoms).
Šiemet Užgavėnes švęsime paskutinę žiemos dieną, vasario 28-ąją.
Užgavėnėmis baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio
susitelkimo metas – gavėnia. Iki pat Velykų skatinama pas-ninkauti, nevalgyti mėsos.
Krikščioniškojo pasninko įvedimas senųjų švenčių prasmės nepakeitė, nes kaime
pavasarinis maisto trūkumas buvo sąlygotas pačios gamtos.
Per Užgavėnes stengiamasi paspartinti pavasario pradžią. Žmonės žiemą įsivaizdavo
kaip demoną, kurį reikia išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Todėl tą dieną persirengėliai,
apsitaisę išverstais kailiniais, ant veidų užsidėję kaukes su kumpomis nosimis, retais
dantimis, vešliomis lininėmis barzdomis ir ūsais, vaikščiodavo po kaimo sodybas ir
triukšmavo, dainavo, grojo, šoko, vaišinosi blynais ir laistėsi vandeniu. Tradiciniai
Užgavėnių herojai – žydai, elgetos, jaunavedžiai, daktarai, čigonai. Kai kurios kaukės
vaizdavo ir gyvulius: arklį, ožį, gervę, beždžionę ir pan. Demoniškoms būtybėms
atstovavo giltinė, velnias, raganos.
Per Užgavėnes būdavo vežiojama ir galiausiai sudeginama Morė (kitur dar vadinamą
Kotre, Gavėna) – didžiulė pamėklė, aptaisyta moteriškais drabužiais. Kaudavosi Lašininis su Kanapiniu – tai simbolizavo žiemos ir pavasario kovą.
Ypatingas dėmesys per Užgavėnes skiriamas sočiam valgiui: sotumas turi lemti gerus
metus. Kai kur Lietuvoje reikalauta per Užgavėnes valgyti 7, kitur 9, o dažniausiai – 12
kartų iki soties, „kad pilvas būtų už kaktą kietesnis“.
Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje yra riebi kiauliena, troškinti kopūstai, žirniai su
mėsa, blynai, spurgos, šiupinys. Blynai, kaip Užgavėnių apeiginis valgis, siejami su Saule.
Valgiai būdavo užgeriami namie darytu alumi, gira. Gerti vandenį per Užgavėnėse
nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.
Užgavėnių vakarienė, kaip ir Kūčios, būdavo ritualinė, į ją kviesdavo protėvių vėles.
Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirbdavo.
Komentarai:
|
 
* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis * Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti? * Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „stribas“? Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.
Šūksniai
Statistika
|