Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-25 10:19

---

Vienas iš Užgavėnių personažų – Giltinė.

Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Ji atėjusi dar iš pagonybės laikų, seniau dar buvo vadinama Ragučio švente. Anksčiau ji buvo švenčiama per pavasario ekvinokciją (lygiadienį), o krikščionybės įtakoje tapo kilnojama diena.

Dabar linksma Užgavėnių šventė būna visuomet antradienį, tarp vasario 5 ir kovo 6 dienos, t.y. iki Velykų likus 7 savaitėms (46 dienoms).

Šiemet Užgavėnes švęsime paskutinę žiemos dieną, vasario 28-ąją.

Užgavėnėmis baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio susitelkimo metas – gavėnia. Iki pat Velykų skatinama pas-ninkauti, nevalgyti mėsos.

Krikščioniškojo pasninko įvedimas senųjų švenčių prasmės nepakeitė, nes kaime pavasarinis maisto trūkumas buvo sąlygotas pačios gamtos.

Per Užgavėnes stengiamasi paspartinti pavasario pradžią. Žmonės žiemą įsivaizdavo kaip demoną, kurį reikia išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Todėl tą dieną persirengėliai, apsitaisę išverstais kailiniais, ant veidų užsidėję kaukes su kumpomis nosimis, retais dantimis, vešliomis lininėmis barzdomis ir ūsais, vaikščiodavo po kaimo sodybas ir triukšmavo, dainavo, grojo, šoko, vaišinosi blynais ir laistėsi vandeniu. Tradiciniai Užgavėnių herojai – žydai, elgetos, jaunavedžiai, daktarai, čigonai. Kai kurios kaukės vaizdavo ir gyvulius: arklį, ožį, gervę, beždžionę ir pan. Demoniškoms būtybėms atstovavo giltinė, velnias, raganos.

Per Užgavėnes būdavo vežiojama ir galiausiai sudeginama Morė (kitur dar vadinamą Kotre, Gavėna) – didžiulė pamėklė, aptaisyta moteriškais drabužiais. Kaudavosi Lašininis su Kanapiniu – tai simbolizavo žiemos ir pavasario kovą.

Ypatingas dėmesys per Užgavėnes skiriamas sočiam valgiui: sotumas turi lemti gerus metus. Kai kur Lietuvoje reikalauta per Užgavėnes valgyti 7, kitur 9, o dažniausiai – 12 kartų iki soties, „kad pilvas būtų už kaktą kietesnis“.

Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje yra riebi kiauliena, troškinti kopūstai, žirniai su mėsa, blynai, spurgos, šiupinys. Blynai, kaip Užgavėnių apeiginis valgis, siejami su Saule. Valgiai būdavo užgeriami namie darytu alumi, gira. Gerti vandenį per Užgavėnėse nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.

Užgavėnių vakarienė, kaip ir Kūčios, būdavo ritualinė, į ją kviesdavo protėvių vėles. Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirbdavo.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---