Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-25 10:14

---

Mantas, Andželika ir Sandra su mama Milena savo namų kieme Italijoje.

Už kilnų poelgį – nominacija

Pagal tarptautinius įsipareigojimus šalis, kurioje apsigyvena įvaikinti Lietuvos vaikai, turi teikti informaciją įvaikinimo tarnyboms. Priklausomai nuo kiekvienos šalies įstatymų, ji gali būti teikiama metus, dvejus ar ilgesnį laiką.

Tarptautinė įvaikinimo tarnyba apie vaiko gyvenimą užsieniečių šeimoje informuoja ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Neseniai Vilkaviškio vaiko teisių apsaugos tarnybą pasiekė pirmoji žinia apie trijų įvaikintų vienos šeimos vaikų gyvenimą italų šeimoje.

Keturiasdešimtmečiai sutuoktiniai Milena ir Pjerdžiuzepė prieš pat 2004 metų Kalėdas į savo namus, esančius viename iš Šiaurės Italijos miestelių, parsivežė trejų metų Andželiką, penkerių Sandrą ir septynerių metų jų brolį Mantą. Už šį kilnų poelgį – už tai, kad trims mažamečiams vienos šeimos vaikams suteikė namų šilumą, italų šeimai „Santaka“ skyrė „Metų globėjo“ nominaciją.

Tuomet prieš vaikams išvykstant į Italiją, su jais ir jų įtėviais buvome susitikę Vilniuje. Nepažeisdami italų pageidavimo ir tuokartinio susitarimo, neminime gyvenamosios vietovės ir įtėvių pavardės, kurią dabar turi Andželika, Sandra ir Mantas Kilikevičiai.

Visi jie skirtingi

Įtėviai rašo, jog visi trys yra gražūs šviesiaplaukiai, sveiki, komunikabilūs vaikai. Jie sėkmingai įveikė mitybos problemas, kurios užklupo pirmaisiais mėnesiais, nes turėjo priprasti prie skirtingo maisto. Brolis ir sesutės laisvai kalba itališkai. Net tarpusavy.

Mažajai Andželikai iš pradžių buvo sunku ištarti kai kuriuos priebalsius, todėl buvo paskirta keletas užsiėmimų su logopedu. Naujuose namuose kurį laiką vaikai miegojo viename kambaryje, dabar mergaitės viename, o Mantas – atskirai. Pasiruošimas miegui italų šeimoje kaip ritualas: vaikai susitvarko, pasimeldžia, atsibučiuoja su tėveliais. Mantas užmiega greitai, o sesutės dar šiek tiek pasišnekučiuoja.

Vaikai daug laiko praleidžia sode, žaidžia slėpynių, važinėja dviračiais. Žiemą susigalvoja žaidimų su visokiais nereikalingais daiktais, pavyzdžiui, pasistato palapinę iš seno stalo ir antklodžių. Andželika mėgsta žaisti viena su konstruktoriais, lėlėmis, traktoriais, dažnai piešia, ypač patinka būti gamtoje. Dėžutėje mergaitė laiko ir prižiūri keletą sraigių.

Vaikai skirtingų charakterių. Mantas – ramus ir mąslus, Sandra guvi ir pilna iniciatyvų, visuomet kažką veikia, padeda mamai tvarkytis. Andželika švelni, drovi, jai labai reikia glamonių ir padrąsinimo.

Mokykloje Mantui sekasi labai gerai, visų dalykų rezultatai puikūs, ypač mėgsta anglų kalbą ir matematiką. Sandra lanko darželį, jau mokosi skaityti.



Nesuprato, ką reiškia mama

Mantas labai prisirišęs prie tėvo, juo labai pasitiki. Iš pradžių įtėviams buvo problemų su Andželika, kuri atstumdavo įmotę, nes nesuprato, ką reiškia mama. Visi trys vaikai gerai sutaria ir gražiai bendrauja su įtėvių šeimos nariais – seneliais, pusbroliais, kitais giminaičiais.

Iš pradžių vaikai dažnai kalbėjo apie Lietuvoje likusius brolį ir seserį, prie kurių buvo labai prisirišę. Dabar prisiminimai užplūsta rečiau. Bet vaikai prisimena ir pakalba apie tėvą, tik niekada nemini mamos.



Norėjo likti Lietuvoje

Kita italų šeima ruošėsi įsivaikinti ir šios trijulės vyresnį brolį Aurimą bei seserį Rasitą. Tačiau po psichologinių testų teismui šie pareiškė norintys gyventi Lietuvoje. Mažiesiems išvykus į Italiją, jie liko Kybartų globos grupėje.

Ši valdiška įstaiga visiems penkiems Jurgitos ir Sauliaus Kilikevičių vaikams antraisiais namais buvo tapusi nuo 2002 metų pradžios. Nesirūpinusiems ir visiškai apleidusiems penkis savo vaikus Kilikevičiams Vilkaviškio apylinkės teismas neterminuotai apribojo tėvų valdžią. Lietuvoje neatsirado šeimos, kuri būtų pageidavusi mažuosius įvaikinti.

Močiutės priežiūroje

Tačiau ir Rasita su Aurimu jau visi metai kaip turi savo namus – nuo praeitų metų sausio 25 dienos jie gyvena Lakštučiuose. Marija Mickevičienė, jų tėčio mama, po ilgesnių svarstymų ir pasiruošimo nusprendė išauginti šiuos anūkėlius ir tapo jų globėja. Tik persikėlę į močiutės namus vaikai pradėjo lankyti Lakštučių mokyklą. Rasita šiemet mokosi trečioje klasėje, Aurimas– penktokas, važinėja į Bartninkų mokyklą.

Rasitos mokytoja Neringa Jakimavičienė pasidžiaugė, jog močiutė labai rūpestingai prižiūri vaikus, domisi jų gyvenimu mokykloje, lankosi renginiuose, skaito pasakas, nemažas jos nuopelnas, kad vaikai auga švelnūs, mandagūs. Globėja džiaugėsi tvarkingais anūkais. Rasitos pasiekimų knygelė mirga mokytojos pagyrimais ir padėkomis už įvairius darbus. Mergaitė švytėjo rodydama diplomus už gražų raštą, tvarkingus sąsiuvinius, gerą skaitymą, matematikos pasiekimus ir kt. Kai Aurimas mokėsi Lakštučiuose, taip pat gaudavo pagyrimų, didesnėje klasėje sunkiau jas užsitarnauti. Tačiau, anot močiutės, vaikas labai stengiasi, kai įknimba į knygas, jo neatitrauksi. Jam labiausiai patinka matematika.



Pasveikino su gimtadieniu

Įtėviai italai ėmėsi vykdyti pažadą – palaikyti ryšį su Lietuva. Italijoje ir Lakštučiuose gyvenantys broliai ir seserys pradėjo bendrauti neakivaizdžiai.

Iš Kybartų specialiosios mokyklos globos grupės Aurimui ir Rasitai buvo perduotos per tarptautinę įvaikinimo tarnybą jiems adresuotos Manto ir Sandros bei Andželikos nuotraukos. Aurimas neatsidžiaugė, jog sulaukė brolio ir sesių sveikinimo bei jų dovanėlės dvyliktojo gimtadienio proga. Prie įmotės suruošto siuntinėlio – didelės saldainių dėžės bei laikrodžio – Mantas, Sandra ir Andželika pridėjo ir savo piešinių.

Vasario 25 dieną Rasitos gimtadienis – sukaks dešimt metų. Mergaitė tikisi, jog Italijoje gyvenantys brolis ir sesuo jos neužmirš. Aurimas pasigyrė, jog dar neužmiršęs keleto itališkų žodžių ir suskaičiuoja iki dešimties. To išmoko, kai gyveno juos norėjusių įsivaikinti į Lietuvą atvažiavusių italų šeimoje.

Kai viešėjome Rasitos ir Aurimo namuose, jie dar nežinojo, jog išmokti itališki žodžiai jiems labai pravers. Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė D.Viltrakienė redakcijai pranešė naujausią žinią: Sandros, Andželikos ir Manto įtėviai ateinančią vasarą praleisti atostogas Itallijoje kviečia ir Rasitą su Aurimu.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---