„Santaka“ / Krizė: atpažinti ir padėti gali kiekvienas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-21 17:03

Dalinkitės:  


Krizė: atpažinti ir padėti gali kiekvienas

Tikriausiai dauguma mūsų išgyveno laikotarpį, kuomet atrodė, jog neužteks jėgų susitvarkyti su savo sunkumais. Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, prarastas darbas, stichinės nelaimės... Visa tai gali išmušti iš pusiausvyros, sukelti neviltį net ir stipriausiam žmogui. Gali net kilti minčių apie savižudybę.

Tikriausiai kiekvienas sutiktų, jog krizę nelengva būtų įveikti be artimųjų palaikymo, užuojautos ir supratimo. Ar patys mokėtume ne tik pastebėti kenčiantį žmogų, bet ir sustabdyti jį nuo savižudybės?

Kaip suprasti, kad artimas žmogus, o gal tiesiog pažįstamas išgyvena tokį sunkų laikotarpį, kad galvoja apie gyvenimo nutraukimą? Psichologiniai tyrimai rodo, kad 8 iš 10 žmonių vienais ar kitais būdais praneša aplinkiniams apie savo savijautą ir ketinimus. Reikia tik pastebėti jų siunčiamus ženklus. Jų kalboje galime išgirsti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus („nėra dėl ko gyventi“, „ateityje nieko gero nebus“, „viskas neturi prasmės“, „neįmanoma pakeisti situacijos“, „niekas man nepadės“).

Ketinimus nusižudyti gali rodyti staiga pasikeitęs jūsų giminaičio, draugo ar pažįstamo elgesys. Verta susirūpinti, jei jis staiga pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį (gal tai jam būdas „pabėgti“ nuo savo sunkumų), nustojo rūpintis savo išvaizda, domėtis anksčiau jam svarbiais dalykais, darosi viskam abejingas, išdalija kitiems savo asmeninius daiktus („man jų neprireiks“). Vertėtų atkreipti dėmesį ir tuomet, jei artimas žmogus, ilgą laiką jautęsis blogai, staiga labai pralinksmėja (rado „išeitį“). Dar blogiau, jei pradeda tiesiogiai ar netiesiogiai minėti savižudybę („jums bus geriau, kai manęs nebeliks“, „aš noriu nusižudyti“). Gali net nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ketina pabaigti savo gyvenimą.

Retai būna taip, kad krizę išgyvenantis žmogus norėtų numirti. Tiesiog gyventi darosi nepakenčiama. Ko sunkių jausmų apimtiems žmonėms reikia iš mūsų? Mūsų laiko ir dėmesio, supratimo ir palaikymo. O svarbiausia – galimybės būti išgirstiems. Ar mokame klausyti, įsijausti į kito žmogaus padėtį, įsivaizduoti save jo vietoje? Klausyti be vertinimo, kritikos, kad pašnekovas galėtų laisvai reikšti savo jausmus?

Jei įtariame, kad pažįstamas žmogus galvoja apie savižudybę, reikėtų veikti nedelsiant. Svarbu išsiaiškinti, ar mūsų pastebėjimai teisingi, gal net yra savižudybės planas (tuomet savižudybės pavojus dar didesnis)? Turime parodyti, kad esame nuoširdžiai susirūpinę.

Suteikime galimybę išsikalbėti. Paskatinti kalbėti žmogų galime trumpais atvirais sakiniais, kuriuos parenkame atsižvelgdami į jo mimiką, pozą, gestus („tu dėl kažko nuliūdęs“, „papasakok, kas atsitiko“, „tu atrodai apimtas nevilties“). Tokie sakiniai reikalauja platesnio atsakymo, o ne vien – taip ar ne, todėl puikiai tinka pokalbio pradžiai. Toliau pokalbį palaikyti galime parodydami supratimą („aš suprantu, kaip tu jautiesi“, „įsivaizduoju, kaip tai tave sukrėtė“), atspindėdami jausmus („aš pajutau tavo žodžiuose nerimą“, „atrodo, tu jautiesi prislėgtas“). Parodyti, kad girdime ir suprantame, galime poza bei elgesiu – pasilenkimu prie pašnekovo, galvos linktelėjimu, veido išraiška. Štai kelios klaidos, kurių reikėtų vengti kalbantis su krizę išgyvenančiais žmonėmis.

Tai pašnekovo išgyvenimų nuvertinimas („nekalbėk nesąmonių“, „ne viskas taip blogai“), pokštavimas, mėginimas sukelti kaltės jausmą („savižudybė – tai nuodėmė“, „pagalvok, kaip pasijaus tavo tėvai“). Šitos klaidos gali sumažinti pašnekovo pasitikėjimą.

Taigi pirmas žingsnis žengtas. Atviras pokalbis greičiausiai padėjo pašnekovui sumažinti emocinę įtampą. Dabar vertėtų jį paskatinti kreiptis pagalbos pas specialistus (problemos juk liko). Apie tokio žmogaus būseną reikia pranešti kitiems jo artimiesiems, kad šie galėtų laiku suteikti pagalbą.

Juk kiekvienam svarbu žinoti, kad nesi vienas – yra žmonių, norinčių tau padėti. Išgyventos krizės suteikia ne vien skausmo. Sėkmingai jas įveikę tampame stipresni ir jautresni. Taip mes bręstame.



Julija DEKAMINAVIČIENĖ

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas