„Santaka“ / Kūrybinė popietė „Renesansiški miesto etiudai“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-10 07:09

Dalinkitės:  



Kūrybinė popietė „Renesansiški miesto etiudai“

Neseniai virbaliečiai rinkosi į kūrybinę popietę „Renesansiški miesto etiudai“. Renginys buvo skirtas paminėti Virbalio miesto Magdeburgo teisių suteikimo 420 metų sukaktį.

Popietėje turėjome progos geriau pažinti Renesanso epochos, kurioje kūrėsi Virbalio miestas, istorinę, filosofinę bei kultūrinę savastį. Trys miestelio pedagogės pristatė Renesansui būdingiausius meno žanrus bei kūrinius.

Vilma Gurskienė kalbėjo apie Renesanso muziką ir su renginio dalyviais dviem balsais išmėgino sudėtingą vokalinį tos epochos žanrą – madrigalą. Buvo žavu tiesiog popietėje ne tik pamatyti, bet ir mokytis senovinio šokio – pavanos.

Mokytoja Inga Kardauskienė pristatė Renesanso epochoje gimusį literatūros žanrą – sonetą, itališką bei anglišką. Kiekvienas renginio dalyvis atliko kūrybinę užduotį – bandė atkurti vieną iš V. Šekspyro sonetų.

Mokytoja Audronė Gurinskienė kalbėjo apie Renesanso epochos dailę ir pristatė tris didžiuosius Italijos meistrus – Leonardą da Vinčį, Mikelandželą ir Rafaelį. Pedagogė pasakojo apie to meto apdarus, kurių pavyzdžių matėme renginyje.

Popietę puošė eksponuoti devyni virbaliečių dailės darbai, tapyti visą mėnesį prieš renginį. Šiuose kūriniuose vaizduojami Virbalio architektūros ir Renesanso epochos ženklų mieste motyvai.

Visos trys lektorės pasakojimus iliustravo gausia vaizdine medžiaga. Popietė plėtė mūsų žinias ir žadino vaizduotę, nes geriau pajutome epochą, kurioje kūrėsi mūsų gimtasis miestas.



Danutė STANKŪNIENĖ






Danguolė SAKALAUSKIENĖ



Čia aš gyvenu



Nuo kalnelio iš Kybartų,

Nuo kalnelio iš rytų,

Pliumbalio balų apsemtas,

Aš Virbaly gyvenu.



Lyg pempukas ant kupstelio

Čia lizdelį susukau.

Ošia eglės prie upelio,

Vingį ežero matau.



Saugo Vigainėse pušys

Praeities vaizdus skaudžius.

O pralėkęs vėjo gūsis

Supa nokstančius rugius.



Senos gatvės ir nameliai,

Jau užmiegantys langai...

Dienos skrenda lyg drugeliai,

Versdamos metus tingiai.






Aldona ZAVECKIENĖ



Oko malūnas



Maža aš daug draugų turėjau.

Gatvelė plyšo nuo juokų.

Ir vasaros kartu žydėjo,

Ir žiemos čiuožė nuo kalnų.



Labiausiai vieną aš mylėjau,

Nors buvo keistas iš tiesų.

Dažnokai liūdnas jis stovėjo

Ir nėjo su mumis lenkčių.



Tik dvikovon iššaukus vėjui,

Linksmai jis skriedavo ratu,

Net išsijuosęs galynėjos –

Mums gera būdavo kartu.



Pakilt ant jo sparnų norėjau,

Į žemę žvelgt iš aukštumų,

Suvelti plaukus šiaurės vėjui

Ir skriet beprotišku greičiu.



Suaugau aš, o jis paliego.

Matyti tokį man graudu.

Išdavę jį, ramiausiai miega –

Be jo miestelyje skurdu.



Ar saulė šypsos, lietūs lyja –

Malūno mano jau nėra.

Širdy vis ilgesys atgyja,

Dar skamba jo sparnų daina...






Genutė MAZILIAUSKIENĖ



Gamtos draustinis



Plynam lauke Virbalgiris žaliuoja.

Mažutis, kad uždengt galėtum delnu.

Grakšti stirnelė kartkartėm šuoliuoja.

Kaip šmėkla pasirodo juodas šernas.



O medžių lapija taip švelniai ošia.

Čia dygsta grybai, riešutai siūbuoja.

Genys margasis dirba išsijuosęs,

Vikruolis kiškis uodega pamoja.



Virbalgiris – lyg senas, geras draugas

Čia pat, prie miesto, – tik ištiesti ranką.

Gamtos draustinis, rodos, tave saugo,

O jo ramumo mums visiems pakanka.






Eleonora ŠAMBARAVIČIENĖ



Vaikystės gatvė



Dažnai aš praeinu gatve,

Varjacka kažkada vadinta.

Ji Varšuvon tikrai neves,

Bet man ši gatvė ypatinga.



Joj buvo keletas namų

Ir karo palikti griuvėsiai.

Čia pilku grindiniu senu

Vaikystė mano nustriksėjo.



Dar gilų šulinį menu –

Viliojome šaipūną aidą.

Iš smėlio kepėm pyragus,

Pirmas raides ant sienų braižėm.



Čia susidūriau su mirtim

Senelių savo, vos paaugus.

Ir vaiko džiaugsmas neišdils

Tėvelio į namus sulaukus.



Kiekvienąkart, nors ir skubu,

Vis pasisveikinti sustoju.

Atkurdama senus vaizdus,

Aš praeities dienas rikiuoju.






Zofija KIJAUSKIENĖ



Piktupelio skundas



Dabar liūdžiu. Seniai mane visi pamiršo.

Betono vamzdin lyg kalėjiman įkišo.

Anksčiau, atsimenu, bent pravardžiavo,

Keistus nesidrovėdami vardus klijavo.



Vieni vadino Piktupeliu, kiti – Blusium,

Kai aikštės grindinį dar dalijau per pusę.

Jaučiausi aš tada svarbus galėdamas

Būti naudingas gyvuliams ir miestelėnams.



Stebėjau Užnemunės jomarkus garsiuosius.

Kokių kalbų ir kokių nuosprendžių klausiausi!

Mačiau, kaip rykštėm plakė, galvas kirto,

Kai aikštė nuosprendžių arena buvo virtus.



Dabar abu su grindiniu jau po asfaltu

Dalijamės prisiminimais. Vanduo šaltas

Iš lėto drumzlinas Širvintos pusėn slenka

Apsukdamas aplinkui miestą platų lanką.



O kažkada prie Narbūdiškių išsiliejęs,

Buvau aš tikras balų paukščiams rojus.

Kiek džiaugsmo, kiek skambėjimo laukams,

Kai žiemą čiuožykla pavirsdavau vaikams!



Aš nematau jau Vigainių laukų plačiųjų,

Nei saulės spindulių, nei vėjo nejaučiu.

Nei ryto paukščių, nei pleškenančių žuvų,

Nei klegesio vaikų nebegirdžiu. Dabar liūdžiu.






Joana JANKAUSKIENĖ



Vaikystės takai



Norėčiau grįžti į kūdikystę,

vaikystės takais pareiti

į gimtąjį kaimą,

apkabinti beržo kamieną,

kuris man buvo kaip draugas,

dabar jau didelis užaugęs.

Prie saldinės obels priglusti,

atsikąsti jos vaisiaus.

Norėčiau vaikystės takais pabėgioti,

pastovėti ant liepto,

alyvų krūmą paglostyt,

šunelį prie būdos pašnekinti.

Užlipusi ant aukščiausio kalno,

pamatyti Gražiškių bažnyčios bokštą.

Nuo kalno dangus taip arti

ir taip priartėjus vaikystė...






Danutė STANKŪNIENĖ



Trys bylos Virbalio rotušėje



Laikas: XVIII a. vidurys

Vieta: Jo Karališkosios Didenybės miestas Virbalis




Pirma byla. Dėl kareivio įžeidimo



Rotušėje

prisiekusieji Magistrato atstovai

už kareivio įžeidimą,

pavadinant jį piktadariu,

poną Čarovičių pripažįsta kaltu

ir skiria bausmę –

miesto turgaus aikštėje

skalyti šunimi

ir taip grąžinti kareiviui garbę.




Antra byla. Dėl vagystės iš žydo Šepšelio kapšo



Remdamasis Saksų teisynu,

kuriame prie žodžio piktadarys

nurodoma,

kad už vagystę naktį

ištekėjusi moteris Marijona

turėtų būti pakarta,

o už vagystę dieną – nukirsdinta

arba nuplakta prie gėdos stulpo,

pasitaręs Magistratas nusprendžia,

kad Marijona už vagystę iš žydo kapšo

223 timpų ir 1 šeštoko

turi būti nuplakta

vidury turgaus 50 rykščių šiandien

ir 50 rykščių rytoj.

O jos motina

už tai, kad nesulaikė dukters, neišauklėjo,

nes dažnai vaikščiojo išgėrinėdama po karčiamas –

taip pat nuplakta turguje 40 rykščių.




Trečia byla. Apie sugautą avių vagį



Po tardymo ir kankinimo nustačius,

kad Juozapas, nuolat girtavęs

ir vogęs iš tvartų avis,

buvo sučiuptas nusikaltimo vietoje,

Magistratas, sumažinęs Statute numatytas

griežtas bausmes

ir pritaikęs lengvatas dėl jo vaikų,

nusprendžia:

nuteistasis turi nedelsdamas

atiduoti nukentėjusiesiems po seną avį,

būti nuplaktas šimtu rykščių,

po to, užsidėjęs avino kailį,

vaikščiodamas po turgaus aikštę,

garsiai skelbti:

– Pirkau avį be pinigų...







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas