„Santaka“ / Išgyvenę tremtį buvę ungutiečiai tęsia susitikimų tradiciją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-07 06:46

Dalinkitės:  


Viena iš buvusių ungutiečių aplankytų vietų – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Išgyvenę tremtį buvę ungutiečiai tęsia susitikimų tradiciją

Andrius GRYGELAITIS

Išgyvenusieji 1948 m. gegužės 22 d. trėmimą į Krasnojarsko srities Mansko rajono Unguto kaimą pažymėdami šią datą tradiciškai surengė susitikimą. Šiemet buvę ungutiečiai rinkosi Vilniuje.

Pirmasis tremtinių susibūrimas vyko dar 1988 m., todėl šių metų susitikimas buvo jubiliejinis – sukako 25 metai, kai ungutiečiai susitinka jau ne svetimame Sibire, o gimtojoje Lietuvoje. Tiesa, antrasis susitikimas po ilgos pertraukos vyko tik 2006 m. Vilkaviškyje. Tuomet Unguto tremtiniai vilkaviškietės Reginos Neiberkienės iniciatyva susibūrė Vilkaviškio parapijos namuose. Nuo to laiko susitikimai rengiami kasmet. Iš pradžių ungutiečiai suvažiuodavo į mūsų miestą, tačiau vėliau nuspręsta susitikimus rengti vis kitoje šalies vietoje. Juos ten, kur gyvena, organizuoja patys buvę tremtiniai.

Į šiais metais Vilniuje vykusį susitikimą susirinko per 80 buvusių ungutiečių ir jų šeimų narių, iš jų – vienuolika vilkaviškiečių.

Susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje. Vėliau visa ungutiečių delegacija vyko į Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialą. Šioje vietoje stovi iš geležinkelio bėgių sukurtas kryžius – paminklas trėmimams atminti. Šalimais – geležinkelio vagonai. Pamatę juos, kai kurie buvę tremtiniai mintimis nejučia vėl grįžo į skaudžią praeitį.

„Prisimenu, kaip viename vagone vežė 7 šeimas – 32 žmones. Man tuo metu buvo 10 metų, o sesei Reginai Neiberkienei – šešeri“, – braukdama ašarą pasakojo vilkaviškietė Zita Vaškevičienė.

Šiek tiek pabuvę geležinkelio stoties memoriale, ungutiečiai ir jų artimieji patraukė prie buvusių KGB rūmų, kur dabar įsikūręs Genocido aukų muziejus. Ten stovinčiame akmeniniame paminkle buvę tremtiniai tradiciškai paliko atminimo ženklą – akmenį, kuriame įrašyta trėmimo data bei Unguto kaimo pavadinimas.

Vėliau daugiau nei 80 žmonių delegacija patraukė į Krašto apsaugos ministeriją, kur vyko iškilmingas priėmimas. Susitikimo metu buvo pristatyta krašto apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva parengta knyga „Mažasis Ungutas. Išblaškyti ir sujungti likimai“. Joje gausu buvusių tremtinių pasakojimų, nuotraukų, įamžinusių tremtį Sibire ir susitikimus Lietuvoje.

„Į susitikimus su likimo broliais ir seserimis vykstame vedami didžiulio noro pasimatyti. Dešimtmetį gyvenome kaip viena šeima“, – kalbėjo Z. Vaškevičienė.

Unguto kaimas tremties vieta tapo daugiau nei 120 lietuvių šeimų. Kitų tautų tremtinių taip pat buvo daug. Vilkaviškietės prisiminė, kad grįžusios iš Sibiro dar ilgai susirašinėjo su kitataučiais tremtiniais, tačiau ilgainiui ryšys nutrūko, liko tik nuolatinis bendravimas su Lietuvoje gyvenančiais to paties likimo žmonėmis.

Kitais metais ungutiečių susitikimą planuojama rengti Kaune.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas