„Santaka“ / Juokingos baudos miško neapsaugo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-07 06:43

Dalinkitės:  


Kazimieras Venckus stebėjosi, kodėl iš vienų savininkų mišką reikalaujama atkurti, o kiti gali išsivežti medieną ir palikti vešėti brūzgynus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Juokingos baudos miško neapsaugo

Eglė MIČIULIENĖ

Lietuviai gamtą myli. Tuo ne kartą teko įsitikinti, kai gyventojai pavojaus varpais skambino dėl miestuose ar kaimuose pjaunamų medžių, kertamų miškų. Nebūtinai ir ne visada skambinusieji buvo teisūs, tačiau buvo akivaizdu, kad žmonės žaliam Žemės rūbui neabejingi.



Virto brūzgynu

Šį kartą į redakciją kreipėsi mūsų rajono gyventojas Kazimieras Venckus. Žmogus jau kurį laiką stebi privataus Smilgių miško, esančio greta Alksnėnų kaimo, kampą. Jame medžiai buvo išpjauti miško savininkės užsakymu.

„Suprantu, kad ateina laikas – ir mišką reikia kirsti. Bet jį reikia ir atsodinti. Kitur taip ir daroma, o čia – popierius susitvarkė, medžius iškirto, medieną išsivežė, ir „viso gero“. O ataugo džiunglės, tikras šabakštynas“, – kalbėjo vyriškis.

K. Venckus sakė galintis galvą guldyti, kad šio miško jau niekas ir neatsodins. Mat kai reikalingi darbai nebuvo atlikti laiku, dabar atkūrimo sąnaudos išaugtų daugybę kartų.

Tokios brūzgynais virtusios vietos nedideliame miške yra net trys.

Pats K. Venckus turi savo miško: ten, kur išpjovė, atsodino beržais, eglėmis, liepomis ir kitais medžiais. Vyras įsitikinęs, kad mišku privalo rūpintis kiekvienas sąmoningas jo savininkas, o jei jis to nedaro – gamta turėtų pasirūpinti įstatymas.

Tačiau galiojantys įstatymai nerūpestingus šeimininkus greičiau glosto negu baudžia.



Jei medžiai – ne tokie

Pagal esamus įstatymus, prieš kertant mišką padaromas miškotvarkos projektas. Jame nurodoma, ar savininkas mišką turės atsodinti, ar leidžiamas savaiminis atžėlimas numatytomis medžių rūšimis. Atžėlimui ar atsodinimui valstybė skiria trejus metus.

Miško ploto, apie kurį sukasi kalba, miškotvarkos projekte numatytas savaiminis atžėlimas, bet vyraujanti medžių rūšis, kaip reglamentuota privačių miškų atkūrimo nuostatuose, šiame sklype turi būti beržai, eglės, ąžuolai, liepos, klevai. Deja, taip nėra – jame veši 80 procentų drebulių ir tik likusią dalį užima beržai, ąžuoliukai bei liepos. Taigi savaime atželiantis miškas reikalavimų neatitinka.

Jei miškas atsikūrė ne ta medžių rūšimi, kuri numatyta įstatyminiuose aktuose, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas savininkui numato baudą nuo 200 iki 400 litų. Tačiau, kaip žinome, jei žmogus kaltę pripažįsta ir pinigus sumoka geranoriškai, jam taikoma pusė minimalios baudos.

Taigi jei savininkas už netinkamai atžėlusį mišką sumokės 100 litų – jis su valstybe bus atsiskaitęs.

Didesnė bauda būtų skiriama tik tada, jei neaugtų iš viso jokie medeliai, želtų vien žolynai ir krūmai. Tokiu atveju savininkui už hektarą neatkurto miško skiriama 1000 litų, miško neatkūrus antrus metus – 1500 litų bauda. Praėjus penkeriems metams mišką turėtų atkurti urėdija, kuri atsodinimui skirtas lėšas išieškotų iš savininko.

Tačiau tokie atvejai, kai vietoje miško suželia žolė, pasitaiko tik skurdžios žemės Dzūkijos šiluose, o mūsų rajone iškirsto miško vietoje, jei savininkas nesiima jo atsodinti, tuoj pat suželia drebulynai.



Problema sena

Kaip paaiškino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis, minėtas miškas pradėtas pjauti 2010 m., taigi jis turi atželti (o netinkamai atželiantis turi būti atsodintas) iki 2013 m. gruodžio pabaigos. Tik tada, jei jis bus ne toks, koks numatytas projekte, savininkei bus skirta bauda.

Tačiau kaip ir K. Venckus, taip ir L. Puskunigis pripažino, kad garbaus amžiaus miško savininkė jo tikrai nebeatsodins. „Čia jau nieko nepadarysi. Tačiau po 9–10 metų, kai miškas paaugs, bus galima atlikti šviesinimo ir valymo darbus“, – sakė L. Puskunigis.

Ši problema, kai savininkai nepasirūpina blogai atželiančiu mišku – sena ir, kaip taikliai pastebėjo K. Venckus, jau chroniška. Kad ji egzistuoja visoje Lietuvoje, pripažįsta ir miškus prižiūrintys pareigūnai.



Yra ir kita pusė

Kai nuvažiavome apžiūrėti miško, beliko liūdnai pajuokauti, kad į tokius brūzgynus stambesnis žvėris neįlįs – nebent uodai ir erkės.

Tačiau L. Puskunigis buvo kitokios nuomonės. „Reikėtų pažiūrėti ir iš kitos pusės: juk yra ne tik ūkinė, bet ir gamtosauginė reikšmė. Miškas šiuo atveju atsikūręs, tik kitais medžiais, ir jis savo gamtosauginę funkciją atlieka. Jis valo orą, teikia prieglobstį gyvūnams. Žvėrys tokius sąžalynus kaip tik labai mėgsta. Paklauskite medžiotojų – šitokios biržės žvėrims yra daug didesnė pašarų bazė nei išugdyti miškai. Čia gali būti ir šernų, stirnų, paukščių prieglobstis. Be to, čia puikios buveinės mikroorganizmams“, – aiškino miškininkas.

Pareigūnas teigė, kad ūkiniu požiūriu svarbu, jog miške būtų užauginta kuo daugiau pramonei vertingos medienos. O gamtosaugos prasme svarbu, kad medžiai kuo geriau valytų orą, dirvožemį, sulaikytų vėjus ir kt. „Miškininkystė – visų šitų veikų samplaika. Beje, dabar drebulės vertinamos labiau, ir pagal Europos Sąjungos direktyvas drebulynas yra vertingas miškas“, – kalbėjo L. Puskunigis.

Taigi viskas kaip ir aišku: brūzgynus žvėrys mėgsta, o drebulės jau pripažįstamos vertingais medžiais.

Tačiau keletas klausimų vis tiek kyla. Kam tuomet reikalingi įstatymai, numatantys, kas turėtų augti atsodintame ar atžėlusiame miške? Kam žmogui, kuris iškirtęs mišką pakeitė jo augmenijos rūšis, rūpintis, kas tame miške augs? Juk užteks sumokėti 100 litų, t. y. vieno stambesnio nupjauto medžio vertės baudą – ir problema baigta. Ir kokią reikšmę valstybei turi tokio dydžio bauda? Juk kiekvienam aišku, kad už 100 litų gali apsodinti nebent kokį neįmantrų gėlių darželį, o miško už tokią sumą tikrai niekas neatsodins.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas