„Santaka“ / Ilgametis vadovas lieka ištikimas savo ligoninei

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-06-07 06:36

Dalinkitės:  


Romualdas Sveikata pasirengęs padėti naujam vadovui ir drauge džiaugtis pažangiomis naujovėmis.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ilgametis vadovas lieka ištikimas savo ligoninei

Eglė KVIESULAITIENĖ

Daugiau nei du dešimtmečius Vilkaviškio ligoninei vadovavęs Romualdas SVEIKATA jau tarsi tapo vizitine šios įstaigos kortele. Tačiau ilgametis vadovas nutarė sudėti ginklus – jis nekėlė savo kandidatūros rajono Savivaldybės skelbtame konkurse, kuris vyks birželio 12 d., ir nuo liepos 1 d. oficialiai šias pareigas užleis įpėdiniui.

Paskutinėmis jo vadovavimo dienomis su Vilkaviškio ligoninės vyriausiuoju gydytoju kalbėjomės apie nuveiktus darbus, pasitraukimo priežastis ir ateities planus.

– Daugeliui vilkaviškiečių Jūsų pasitraukimas iš ligoninės vadovo pareigų buvo akibrokštas. Tad paaiškinkite, kodėl išeinate?

– Rajono Savivaldybė rengia konkursą ligoninės vadovo pareigoms užimti remdamasi pernai įsigaliojusiu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, kurį inicijavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal šį įstatymą visi asmenys, sveikatos priežiūros įstaigoms vadovavę ilgiau nei 10 metų, nuo liepos 1 d. turi būti atleisti iš pareigų. Tačiau jiems galima drauge su kitais pretendentais varžytis konkurse. Jeigu jį laimėtų, galėtų toliau eiti vadovo pareigas.

Prisipažinsiu, kad buvau pasirengęs dar dirbti, tačiau perskaičiau konkurso sąlygas ir pasitaręs su šeima nutariau, kad reikėtų leisti vadovo duonos paragauti jauniems specialistams, ateinantiems su naujomis idėjomis, žiniomis. O aš, turėdamas didelę patirtį, visada būčiau pasirengęs jiems padėti. Kai kurių miestų ligoninių vadovai nutarė lengvai nepasiduoti ir teisybės ieškoti netgi Konstituciniame Teisme. Aš nutariau žengti kitu keliu – įsiklausyti į Prezidentės argumentus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės rekomendacijas ir užleisti vietą jaunimui. Juolab kad esu sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio visuomeninis patarėjas, tad manau galėsiąs pagelbėti Vilkaviškio ligoninei ir jaunam vadovui greičiau perprasti administracinį darbą.

Esu buvęs ne vienoje užsienio šalyje, kur ligoninių vadovai keičiasi kas penkeri metai. Nieko blogo tame nematau – daugiau žmonių turi galimybę bandyti ir įsitikinti, ar lengva vadovauti tokiai įstaigai. Tik buvau kiek nustebęs, kai paskelbus konkursą neatsirado nė vieno jauno specialisto, pretenduojančio į Vilkaviškio ligoninės vadovo vietą. Tikėjausi, kad į rajoną atvyks jaunų žmonių, nes Sveikatos mokslų universitetas rengia specialistus – sveikatos vadybininkus.

– Po kelių savaičių baigsis Jūsų, kaip ligoninės vadovo, įgaliojimai. Ką ketinate veikti toliau?

– Jau dvejus metus ruošiausi šiam gyvenimo pokyčiui, tad tai nebuvo didelė naujiena. Nuo to momento, kai po Savivaldybės tarybos rinkimų pasikeitė rajono valdžia, jaučiau nuolatinį spaudimą. Savivaldybės vadovams atrodė, kad aš lyg ir netinkamai atstovauju ligoninės interesams, dirbu ne ta kryptimi, kokios norėtų rajono politikai. Išgirdau daug kaltinimų dėl tokių dalykų, kurie net neįeina į mano kompetenciją, gavau nuobaudų, kurias protestavau. Daug mano pasiūlymų nebuvo išgirsta, neįgyvendinta, matyt, buvau neparankus žmogus.

Bet aš visada dirbau tik ligoninei ir toliau jai dirbsiu. Liksiu gydytoju urologu. Turėsiu daugiau laiko pacientams, nes per administracinį darbą kartais nebespėdavau, susidarydavo eilės. Konsultuosiu ligonius ligoninės Konsultaciniame skyriuje, stacionare. Galbūt išplėsiu paslaugas ir teiksiu ambulatorines konsultacijas aplinkinių savivaldybių poliklinikose. Be to, galbūt ir naujajam vadovui prireiks mano patarimų – juk turiu didžiulę patirtį.

Kolegos siūlė steigti privatų kabinetą, bet man tai nepriimtina. Didžiąją gyvenimo dalį dirbau ligoninei, siekiau pritraukti į ją kuo daugiau lėšų, investicijų, todėl būti šios įstaigos konkurentu negalėčiau.

– Kokiomis aplinkybėmis Jūs pats tapote vadovu?

– Ligoninei vadovauju nuo 1990-ųjų – atėjau su Sąjūdžio vėliava ir Lietuvos nepriklausomybe. Tuometinis ligoninės vadovas Algis Šumskis nutarė atsistatydinti. Pasirinkusi iš kelių kandidatų Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino mane.

Prisimenu, kad tas laikmetis buvo labai sudėtingas – ligoninei teko dirbti ekonominės blokados sąlygomis, atsispirti politinėms provokacijoms, talkinti sostinės medikams per Sausio 13-osios įvykius. Vėliau teko galvoti, iš kur prasimanyti lėšų, todėl ieškojome kontaktų su užsienio lietuviais, visuomeninėmis organizacijomis. Radome bičiulių JAV, Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje, susidraugavome su Maltos ordino, Raudonojo Kryžiaus organizacijomis. Tik šių kontaktų dėka mūsų rajono ligoninėje buvo įsteigta tuo metu didžiausia šalyje labdaros vaistinė, įkurti Slaugos namai, kurie vėliau iškelti į Gudkaimį. Rengėme labdaros vakarus ir aukcionus, kurių metu žmonės noriai aukojo. Pats įstojau į „Rotary“ klubą, kad galėčiau užmegzti daugiau tarptautinių kontaktų.

Tada mes gaudavome tiek labdaros, kad šelpdavome net Vilniaus ligonines. Klinikose kai kur dar dabar stovi rusiškos lovos, čiužiniai, o mes tokių jau net neprisimename. Vieni pirmųjų šalyje, padedami draugų iš Vokietijos, prieš du dešimtmečius įsigijome laparoskopinę įrangą. Vėliau vyko remontai, įsigyta kita medicininė įranga: kompiuterinis tomografas, rentgeno aparatūra, įdiegta skaitmenizacija, atsirado galimybė atlikti vandens procedūras ir aibė kitų dalykų. Didžiuojuosi, kad per reformų vajų gebėjome išlaikyti visus ligoninės skyrius, nors daug kas mūsų gydymo įstaigai prognozavo liūdną pabaigą.

Tačiau aš į praeitį nesidairau. Tai, kas padaryta, kuo nebereikia rūpintis – man nebeįdomu. Visada matau tik tai, ką reikia atlikti. Nors pareigas įpėdiniui perduosiu ramus, nes tikrai stengiausi tik dėl ligoninės, visą laiką jausiuosi nepatenkintas, kad daug ko nespėjau. Norėjau įrengti atvirus baseinus, svajojau apie geoterminių vandenų projektą, saulės energijos naudojimą ligoninės tikslams ir dar daug kitų dalykų.

Esu ne tik ligoninės vadovas, bet ir vilkaviškietis. Negaliu ramiai žiūrėti, kai tie, kurie turėtų rūpintis mūsų gerove, snaudžia. Juk dabar kalbama apie skalūnų dujų projektus. Jurbarkiečiai jau suskato tuo domėtis, tokiu projektu galėtume pasinaudoti ir mes. Sukurtume darbo vietų, atsigautų verslas, gamyba, žmonėms nereikėtų emigruoti. Juk ir ligoninės nebereikės, jei rajone nebeliks gyventojų.

– Ką patartumėte kolegai, kuris iš Jūsų perims vadovavimą ligoninei?

– Aš stengiausi kolektyve skiepyti demokratiją. Nemėgstu spaudimo. Norėjau, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi ligoninėje šeimininkas ir todėl ja rūpintųsi, siūlytų savo idėjas, kaip galėtume pasiekti daugiau, dirbti geriau. Naudotis prievartiniais metodais man yra žema. Manau, kad jausdamasis laisvas darbuotojas gimdo naujas idėjas.

Kiekvienas žmogus, taip pat ir vadovas, renkasi savo kelią. Todėl naujasis vadovas turės pasirinkti, kokiu keliu turėtų eiti ligoninė.

Gal jis sieks platesnės įstaigos specializacijos, rinksis diagnostinę, operacinę kryptis. Mes su kolegomis galvojome apie tai, kad mūsų ligoninė galėtų pasiūlyti naują paslaugą – kosmetologijos operacijas, nes šiame regione tokios niekas neteikia. Tačiau mano kadencija jau baigėsi.

O naujajam vadovui teks įtikinti rajono valdžią, kad leistų teikti naujas paslaugas, pritartų ir palaikytų. Kitu atveju bus sunku dirbti.

Jeigu naujasis vadovas nueis demagoginiu keliu ir užgniauš demokratiją, man bus labai liūdna. Tačiau jei atsiras kas nors naujo ir gero, labai džiaugsiuosi drauge su kolektyvu ir naujuoju vadovu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas